Dienos naujiena

Pirmosios kregždės: profesinė sąjunga įsijungia į vadovų vertinimą

Lietuvoje vis daugiau kalbant apie būtinumą piliečiams aktyviau dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę, o darbdavius raginant aktyviau darbuotojus įsitraukti į įmonių valdymą, pernai pasirašyta 2022 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis suteikia realų įrankį eiti šiuo keliu.

Sutarties 25 punktas nurodo, kad vertinant įstaigos (sutartyje kalbama tik apie biudžetines įstaigas) vadovo veiklą, profesinė sąjunga, veikianti darbdavio lygmeniu, savo iniciatyva turi teisę pateikti, o vertintojo prašymu, ji ar aukštesnio lygmens nei darbdavio lygmens profesinė sąjunga, kuriai priklauso įstaigoje veikianti profesinė sąjunga, pateikia savo išvadą apie vadovo veiklą. Vertinimo metu į šią išvadą turi būti atsižvelgiama.

Kitais žodžiais tariant, profesinės sąjungos žmonės, nebijodami būti apkaltinti žaidžiantys nešvarius žaidimus, gali juodu ant balto surašyti savo nuomonę apie kiekvienų metų vadovo veiklą. Nors sutartis įsigaliojo tik nuo 2022 m. sausio 1 d., švietimo įstaigose veikiančios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos organizacijos suskubo pasinaudoti šia teise.

O skubėti reikia, nes švietimo įstaigų vadovų veiklą savivaldybių merai (jei kalba eina apie savivaldybių švietimo įstaigas) ar Švietimo, mokslo ir sporto ministras (jei tai ministerijos pavaldumo mokykla) turi įvertinti iki kovo 1 d. Svarbu žinoti, kad nuo metinio vertinimo priklauso ne tik vadovo atlyginimo dydis, bet ir galimybė toliau eiti savo pareigas.

Peržvelgus kelioliką mūsų profesinės sąjungos organizacijų pateiktų savo darželių ar mokyklų veiklos įvertinimų, į akis krenta du dalykai – vertinimo objektyvumas bei kompetecija. Visų pirma, vos keliais atvejais vadovo veikla įvertinta tik blogai. Daugeliu atvejų darbuotojų atstovai matė tiek gerus, tiek prastus vadovo veiklos aspektus. Labai džiugu, kad kol kas neteko matyti vertinimų, kurie labiau panešėtų į panegiriką vadovui, o ne į bent kiek objektyvų žvilgsnį. Galima didžiuotis savo kolegomis, kurie vertindami vieną ar kitą vadovo veiklos aspektą, pateikia argumentuotą, dažnai teisiškai pagrįstą nuomonę.

Be abejo, tai tik pirmieji profesinės sąjungos žmonių bandymai formaliai dalyvauti vadovo vertinimo procese ir plačių apibendrinimų negalime daryti, tačiau turimi pavyzdžiai rodo tas pačias, daugybę metų profesinės sąjungos keltas, lietuviško švietimo vadybos ydas. Tai – lyderystės stoka ir bandymai ją kompensuoti diktatoriškais vadovavimo metodais. Tai – menka teisinė kompetencija, kuri pakeičiama principu „direktorius pasakė, todėl taip ir turi būti“. Baugina tai, kad beveik visais atvejais yra nurodomos didesnės ar mažesnės mobingo apraiškos. Ne visais atvejais tuo kaltinamas vadovas – kartais tiesiog užmerkiamos akys prieš darbuotojų tarpe klestinčias patyčias, vienas kito žeminimą ar skundimą.

Ir nors mūsų profesinės sąjungos organizacijos dar tik mokosi kaip korektiškai, linkint gero ne tik sau, bet ir savo darbovietei, dalyvauti kasmetiniame vadovų vertinimo procese, tikiu, kad šios pirmosios kregždės žada ateinantį Lietuvos švietimo pavasarį. O jo atėjimą galime pagreitinti mes – daugiau nei 10 000 Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos narių.

Audrius Jurgelevičius,

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas