Mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. LR Vyriausybė tokioms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pasiūlytoms permainoms pritarė.
Pagal naują švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisyklių redakciją per penketą metų Telšių rajone nebeliktų trijų gimnazijų: Luokės Vytauto Kleivos, Tryškių Lazdynų Pelėdos ir Varnių Motiejaus Valančiaus.
Naujos taisyklės
2021 m. pabaigoje Vyriausybė pakeitė kriterijus, pagal kuriuos numatoma formuoti 1–10, III gimnazijos klases. Pakoregavus švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisykles, šalyje neliks jungtinių 5–8 klasių, tik dvi klases bus galima jungti 1–4 klasėse. Nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebus finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.
Nuo 2024–2025 mokslo metų formuojant vieną III gimnazijos klasę joje privalės mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Nuo 2026–2027 mokslo metų gimnazijose III klasių sraute turės mokytis ne mažiau kaip 31 mokinys (2 klasės). Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.
Savivaldybių tarybos, priimdamos sprendimus dėl mokyklų tinklo tobulinimo, turės atsižvelgti į naujus kriterijus ir priimti sprendimus, labiausiai atitinkančius mokinių interesus.
Trys gimnazijos taptų pagrindinėmis mokyklomis
Kaip nauja švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisyklių redakcija atsilieps Telšių rajonui?
Pasak Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Linos Leinartienės, pagrindiniai Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai, kurie gali paliesti ir Telšių rajono bendrojo ugdymo mokyklas, yra tie, kad nuo 2022–2023 m. m. 1–4 klases bus galima jungti tik po dvi. Iki šiol buvo galima jungti po keturias. Jungtinių 1–4 klasių komplektų, kai sujungta daugiau nei dvi klasės, šiais mokslo metais turime tris. Kitas pakeitimas, kad nuo 2022–2023 m. m. 5–8 ir 9–10 (I–II gimnazijos klasės) bus nejungiamos. Tokį jungtinių klasių komplektą rajone turime vieną.
„Vienas iš labiausiai rajono gimnazijas paliesiančių pakeitimų yra tai, kad nuo 2022–2023 m. m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, išskyrus nustatytas išimtis, – teigė L. Leinartienė. – Gimnazijose, kuriose pagal išimtis leidžiama sudaryti vieną III gimnazijos klasę (Telšių r. Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, Telšių r. Luokės Vytauto Kleivos gimnazija, Telšių r. Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija), rekomenduojama sudaryti ne mažesnę kaip 21 mokinio klasę, tačiau tais mokslo metais dar bus galima sudaryti klasę su minimaliu 12 mokinių skaičiumi. Jei šiose gimnazijose 2022 m. rugsėjo 1 d. III–IV gimnazijos klasėse mokysis po 12 mokinių, tai jokių pakeitimų ateinančiais mokslo metais jose nebus vykdoma. Kitokia situacija jau bus 2024–2025 m. m., nes mokinių skaičius III gimnazijos klasėse privalės būti ne mažesnis kaip 21, o nuo 2026–2027 m. – ne mažesnis kaip 31. Atsižvelgdami į dabar gimnazijose besimokančiųjų mokinių skaičių manome, kad tokio mokinių skaičiaus kaimo gimnazijose gali nebūti, todėl atitinkamais metais kaimo gimnazijos turėtų tapti pagrindinėmis mokyklomis.“
Kitaip tariant, 2025 m. Luokės Vytauto Kleivos gimnazija taptų pagrindine mokykla, 2026 m. pagrindinės mokyklos statusą įgautų Tryškių Lazdynų Pelėdos gimnazija, o 2027 m. pagrindine taptų ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazija.
„Pakeitimus dėl vaikų skaičiaus gimnazijų klasėse didinimo vertiname neigiamai, nes tai tiesiogiai susiję su mūsų rajono tinklo pokyčiais, dėl kurių trys kaimo gimnazijos turėtų būti reorganizuotos į pagrindines mokyklas, o mokiniai mokslus tęsti miesto gimnazijose“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomus pokyčius vertino Švietimo ir sporto skyriaus vedėja L. Leinartienė.
K. Gusarovas: „Tai būtų didžiulė žala ir klaida“
„Visiškai nepritariu tokiems gimnazijų tinklo pokyčiams, – tvirtino Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas. – Tai mažins kaimo teritorijų patrauklumą, didins atskirtį, o visiems rajono vaikams, norintiems įgyti vidurinį išsilavinimą, neliks nieko kito, kaip kasdien vykti į Telšius, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena.“
Anot rajono vadovo, šiems pokyčiams, kurie labiausiai liečia kaimo teritorijose veikiančias gimnazijas, nepritaria visi Telšių apskrities – Plungės, Rietavo bei Mažeikių – merai bei nuotoliniame susitikime dalyvavę LR Seimo nariai. „Apsvarstę šią su savivaldybėmis nederintą „naujieną“ nutarėme, jog Telšių regiono plėtros taryba skubos tvarka priims sprendimą kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad ši centralizuotai surinktų Lietuvos savivaldybių merų pritarimus kreiptis dėl tokių pokyčių įgyvendinimo atšaukimo, – aiškino K. Gusarovas. – Telšių rajono švietimo įstaigų tinklas yra įveikęs sudėtingą, nelengvą pertvarkos procesą ir dabar tokie „nerealūs“ pokyčiai, lemiantys miestelių gimnazijų uždarymą, mano nuomone, būtų didžiulė žala ir klaida. Tai sužlugdytų jaunų žmonių norą kurti savo gyvenimą nedidelėse gyvenvietėse ar miesteliuose, o ten, kur nėra jaunų žmonių, neinvestuos ir verslas. Taip bus žlugdomi regionai, nebent ministerija turi stebuklingą receptą, kaip daugumai savivaldybių per ketverius metus beveik tris kartus padidinti mažųjų miestelių gimnazijose 11 klasėje besimokančių moksleivių skaičių.“
V. Bukauskas: „Laukia kaimo seniūnijų tuštėjimo metas“
Seimo narys Valentinas Bukauskas „Telšių ŽINIOMS“ teigė, kad artimiausiu metu Darbo partijos frakcija Seime ketina susitikti su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte bei švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir aptarti naujos švietimo įstaigų tinklo kūrimo taisyklių redakcijos klausimą. „Buvo priimtas skubotas, gerai neapsvarstytas sprendimas. Galbūt didesniems šalies miestams šis aprašas ir tinka, bet visiškai nebuvo atsižvelgta į regionus, – kalbėjo V. Bukauskas. – Jei ši pertvarka bus įgyvendinta, mažesni Lietuvos miesteliai, kaimai bus pasmerkti merdėti. Mūsų laukia kaimo seniūnijų tuštėjimo metas.“
Pasak Seimo nario, nors Vyriausybė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymams pritarė praėjusių metų gruodžio pabaigoje, tačiau tik prieš savaitę jie buvo pristatyti savivaldybių merams. Esą nuotolinio Telšių regiono savivaldybių merų susitikimo metu tokie planai nesulaukė rajonų vadovų palaikymo, bet pasipriešinimo. „Ar pavyks pakeisti Vyriausybės poziciją – šiandien sunku pasakyti. Kadangi net į savo – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – frakcijos Seime nario Jurgio Razmos laišką, kuriame parlamentaras ragina atidėti Vyriausybės nutarimo priėmimą, Ministrė Pirmininkė nesureagavo, – pasakojo V. Bukauskas. – Tačiau vis tiek būtina daryti žingsnius ir kad iniciatyva ateitų iš apačios. Kad merai, mokyklų bendruomenės kreiptųsi į Vyriausybę. Savo ruožtu mes, Seimo nariai, taip pat rinksime parašus, kad Vyriausybė peržiūrėtų aprašą ir jame numatytus kriterijus.“
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių rajono susivienijimo pirmininkės L. Dijokienės komentaras:
– Mokyklų tinklo pertvarkos etapai, kuriuos jau išgyvenome ir kuriuos dar teks išgyventi, visuomet palieka didesnių ar mažesnių bendruomenių nuoskaudų nuosėdas. Telšių rajone jau sunku ir suskaičiuoti vienu ypu tas mokyklas, ant kurių užkabintos spynos. Vis dėlto visi puikiai suprantame, kad tokios permainos neišvengiamos: vien dėl to, kad prikurta popierinių programų, kaip gerinti gyvenimą regionuose, mūsų jaunimas po mokslų negrįžta atgal į tėvų kraštą kurti savo gyvenimo, gimdyti ir auginti vaikų…
Kalbant apie jūsų minimas naująsias mokyklų tinklo pertvarkos taisykles, akivaizdu: jas inspiravo būtinybė, kai kurių savivaldybių delsimas tvarkyti savo mokyklų tinklą ir akis badantys skaičiai. Taigi pirmiausia užsidarys mokyklos, kur mokinių skaičius mažiausias, o ir tie patys turi ugdytis jungtinėse klasėse. Dirbti tokiose klasėse mokytojams ypač sunku. Mokyklų steigėjams – savivaldybėms priimant sprendimus, tenka atsižvelgti į daug veiksnių. Manau, kad turėtų būti įsisąmoninta viena: mokymo procese labai svarbu ne pastatai, kuriuose mokytojai dirba, o mokytojų darbo sąlygos.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuolat derasi dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo, ieško optimalių sprendimo būdų. Jau dabar pradedame susidurti – net ir regionuose – su mokytojų trūkumo problema. Esame įsitikinę, kad akcentuoti reikia mokytojų darbo sąlygas, tarp jų – ir atitinkamą darbo užmokesčio didinimą.
Iki šiol Telšių rajone gana nuosekliai buvo tvarkomas mokyklų tinklas. Mūsų profesinei sąjungai bendradarbiaujant su Savivaldybe, pavyko pernai įgyvendinti jau daugiau kaip dešimt metų siektą tikslą – pradėta bent iš dalies kompensuoti mokytojų, vykstančių į darbą kaimo vietovėje ar iš kaimo vietovės, kelionės išlaidas. Nuoseklumas padeda išvengti ir didelių problemų dėl uždaromų mokyklų mokytojų įdarbinimo. Ne paslaptis, mokytojų bendruomenė sensta. Ilgainiui pradėsime ir Telšių rajone jausti pedagogų trūkumą.
Jūsų minimų Telšių rajono gimnazijų situacija susidarė nuosekliai vykdant mokyklų tinklo pertvarką: išgrynintos gimnazijos susiformavo rajono centre, o vadinamosios „ilgosios“ gimnazijos išliko labiausiai nutolusiuose jo pakraščiuose. Taisyklių nuostata, kad būtinai kaimo mokyklų gimnazinėse klasėse turi būti ne mažiau kaip 31 mokinys, mano manymu, pražūtinga regionui ir tikrai keistina.
Viso straipsnio elektroninę versiją galite rasti čia:
Informacijos šaltinis:
Telšių apskrities laikraštis „Telšių žinios“,
2022 m. sausio 28 d.,
straipsnio autorius – Antanas Nekrašius.