DUK

KLAUSIMAS – Ką reikia žinoti apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą?

Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra organizuota ir nenutrūkstanti švietimo veikla, neatitinkanti formaliojo švietimo sąvokos, tačiau taip pat ribojama institucinės priklausomybės ir gali būti teikiama įvairaus amžiaus žmonėms. Neformalusis suaugusiųjų švietimas apima švietimo programas, kurios suteikia suaugusiesiems raštingumo, gyvenimo, darbo įgūdžių, bendrosios kultūros pagrindų. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme neformalusis suaugusiųjų švietimas apibrėžiamas kaip asmens ir visuomenės interesams atliepiantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims.

Neformaliajam švietimui taip pat priskiriamos profesinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Neformaliuoju švietimu laikomi seminarai, kursai, visi mokymai, kuriuos baigus suteikiami tai patvirtinantys pažymėjimai. Baigus tokias programas išduotas pažymėjimas, nėra valstybės pripažįstamas kaip patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos, atskiro modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Neformaliojo švietimo teikėju gali būti bet kuri įstaiga ar organizacija, kuri savo steigimo dokumente (įstatuose ar nuostatuose) yra nusimačiusi suaugusiųjų švietimą, kaip vieną iš savo veiklos krypčių, bet tai neprivalo būti pagrindinė veikla.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 2 d. numato teisę asmenims, besimokantiems pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, pasinaudoti 5 darbo dienų trukmės mokymosi atostogomis, kurios gali būti naudojamos visos iš karto arba dalimis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 3 d. numato, kad darbuotojai, kurie pas darbdavį dirba ilgiau nei penkerius metus, dalyvaujantys neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje, kuri susijusi su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu ir trunka iki 10 darbo dienų per vienerius darbo metus, darbuotojui paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Specialias taisykles dėl mokymosi atostogų apmokėjimo tik profesinių sąjungų nariams, nustato Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutarties 15 p. detalizuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 3 d. ir numato, kad profesinės sąjungos nariui, kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose ir pateikia dalyvavimą patvirtinančią informaciją ar dokumentus, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokimosi atostogos, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.

Svarbi sąlyga pasinaudoti mokymosi atostogomis, skirtomis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą besimokančiam darbuotojui, yra darbdavio informavimas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 2 d., jeigu darbuotojas neinformuoja darbdavio ne vėliau kaip prieš 20 d. d., t. y. nepateikia prašymo išleisti tikslinių mokymosi atostogų, darbdavys gali atsisakyti suteikti mokymosi atostogas.

 

KLAUSIMAS – Ką vertėtų žinoti susirgus atostogų metu?

Vadovaujantis LR DK 129 str., aplinkybėmis, trukdančiomis darbuotojui pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, gali būti pripažįstamos:

1. laikinas nedarbingumas;
2. nėštumo ir gimdymo atostogos;
3. tėvystės atostogos;
4. atostogos vaikui prižiūrėti;
5. nemokamos atostogos dėl įstatyme numatytų priežasčių.

Jei darbdavio sprendimu darbuotojui kasmetinės atostogos jau buvo suteiktos, jos įstatymo pagrindu dėl komentuojamo straipsnio numatytų prasidėjusių (ir nepasibaigusių) aplinkybių yra perkeliamos. Perkėlimas vyksta dviem būdais, atsižvelgiant į momentą, kada atsirado perkėlimą lemiančių aplinkybių:

• jei aplinkybių atsirado iki suteiktų kasmetinių atostogų pradžios (pavyzdžiui, darbuotojas susirgo iki suteiktų kasmetinių atostogų pradžios (pavyzdžiui, darbuotojas susirgo ir pirmąją suteiktų atostogų dieną dar yra laikinai nedarbingas)), kasmetinių atostogų pradžia nukeliama iki pirmos dienos po laikinojo nedarbingumo. Vadinasi, darbuotojas pradeda atostogauti pirmąją po ligos dieną. Ši taisyklė netaikoma, kai darbuotojas sirgo nuo pirmos iki paskutinės suteiktų kasmetinių atostogų dienos, nes tokiu atveju jis suteiktomis kasmetinėmis atostogomis visiškai neturėjo galimybių pasinaudoti ir laikoma, kad jis jomis nepasinaudojo ir jam iš naujo turi būti suteiktos atostogos DK 128 straipsnyje numatyta tvarka;
• jei minėtos aplinkybės (pavyzdžiui, liga) atsirado darbuotojui jau naudojantis kasmetinėmis atostogomis, ligos trukmė sumažina panaudotų kasmetinių atostogų trukmę, bet automatiškai jų nepratęsia. Pasibaigus suteiktoms atostogoms, darbuotojas privalo sugrįžti į darbo vietą, o jei jis tuo momentu dar serga, tai sugrįžti į darbo vietą turi pasibaigus laikinajam nedarbingumui. Susidaręs nepanaudotų kasmetinių atostogų likutis darbuotojo prašymu pridedamos prie kitų darbo metų.

 

KLAUSIMAS – Ar reorganizacija gali būti teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 str., darbdavio sujungimas ar prijungimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartis. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – užtikrinti darbuotojų teises ir darbo santykių tęstinumą darbdaviui keičiant savo teisinę formą ar dalyvaujant kituose veiklos ar verslo organizavimo ekonominiuose ir teisiniuose procesuose. Tokiu reguliavimu įstatymų leidėjas siekia, kad darbdavio statuso pasikeitimai nebūtų priežastimi nutraukti ar keisti vykdomas darbo sutartis.

Toks reguliavimas nėra naujovė Darbo kodekse. Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Darbo kodekso 138 str. buvo įtvirtintas darbo santykių tęstinumas reorganizuojant įmones, įstaigas, organizacijas: įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Reorganizuojant įmonę, darbo santykiai su darbuotojais tęsiasi, darbuotojai tęsia darbą po reorganizacijos liekančiame veikti juridiniame asmenyje.

Tiek iki 2017 m. birželio 30 d. galiojęs, tiek ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantis Darbo kodeksas numato, kad pats reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) 2012 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-8/2012, aiškindamas Darbo kodekso 138 str. nuostatas, priėjo prie išvados, kad tuo atveju, kai įmonė reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas. Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobūdžio aplinkybių, sudarančių Darbo kodekse nustatytą pagrindą nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis Darbo kodekso normomis <…>, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti perimti darbuotojus.

Vien tik pats įmonės, įstaigos ir organizacijos reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų, todėl reorganizuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo sutartyse turėtų būti įforminamas darbo santykių tęstinumas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kuriai pereina reorganizuotų juridinių asmenų teisės, pareigos ir turtas.

Darbo kodekso 51 str. 3 d. numato, kad naujam darbdaviui perėję darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis. Imperatyviai nustatoma, kad nutraukti darbo santykius su darbuotojais ar juos pakeisti yra draudžiama. Tai padaryti galima tik bendraisiais pagrindais, nesiejant to su verslo perėmimu, šiuo konkrečiu atveju, su reorganizacija.

Darbo kodekso 51 str. 5 d. numato reikalavimą, kad verslo perdavėjas, t. y. šiuo atveju prijungiama įstaiga, privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki reorganizavimo, pateikti visą informaciją apie reorganizavimą darbuotojui ir gauti reorganizuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų sutikimus raštu dėl darbo santykių tęstinumo naujame juridiniame asmenyje. Tik negavęs sutikimo dirbti reorganizuotame juridiniame asmenyje, darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju Darbo kodekso 57 str. pagrindais.

Reorganizavimo atveju (prijungimo ar sujungimo būdu), darbuotojų darbo sutartys nenutrūksta ir darbo santykiai privalo ex lege įstaigoje pas naują darbdavį. Darbo santykių tęstinumas reiškia, kad perduotą veiklą realiai vykdančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymas perduodamas tą veiklą tęsiančiam subjektui. Darbuotojams turėtų būti įformintas darbo santykių tęstinumas ir išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas, kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse ir susijusios su darbo teisinių santykių tęstinumo sąlygomis ir pagrindais.

 

KLAUSIMAS – Darbuotojui atsisakius testuotis, kokias darbo sąlygas gali jam pasiūlyti darbdavys? Ar tokį darbuotoją galima nušalinti nuo darbo?

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį: 

1) skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba 

2) perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, 

3) laikinai nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. 

Asmenims, įtariamiems, kad serga ar susirgusiems pavojingomis, ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti sąrašuose nustatytus darbus, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo yra perkeltas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.

 

KLAUSIMAS – Pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo priedą bibliotekininkams turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis?

Mokyklų bibliotekininkai yra priskiriami kultūros darbuotojams, kurių darbo apmokėjimą biudžetinėse įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas: bibliotekos (kaip mokyklos struktūrinio padalinio) vadovui ir jo pavaduotojui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi pagal įstatymo 2 priedą, specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – pagal įstatymo 3 priedą.

 

KLAUSIMAS – Ar mokyklos bibliotekininkai yra priskiriami prie švietimo pagalbos specialistų?

Mokyklų bibliotekininkai yra priskiriami kultūros darbuotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu bibliotekos darbuotojų funkcijos formaliai nėra priskirtos švietimo pagalbos specialistams, tačiau plačiąja prasme bibliotekos darbuotojai teikia tokią pagalbą.

 

KLAUSIMAS – Ar mokytojai turi budėti pertraukų metu ugdymo įstaigose?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 str. 5 d. 3 p. mokyklos vadovas yra atsakingas už vaikų saugumą ugdymo proceso metu. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. mokytojai atsako už ugdytinių sveikatą ir saugumą ugdymo proceso metu, t.y. pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų renginių mokykloje metu. Pareiga užtikrinti mokinių saugumą ugdymo proceso metu, ne kartą analizuota Lietuvos teismų praktikoje. Teismai vieningai pasisako dėl kelių aspektų:

1. Mokykla privalo užtikrinti mokiniams sveikas ir saugias mokymosi ir ugdymo sąlygas, užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą.
2. Tėvai turi pareigą tinkamai auklėti savo vaikus, įdiegti drausmės, pagarbos, supratimo, užuojautos ir kitų moralinių bei dorovinių vertybių. Vien tik mokykla nėra pajėgi užkirsti kelią netinkamam elgesiui.
3. Visi teismų nagrinėti atvejai dėl mokytojo pareigos užtikrinti ugdomų mokinių saugumą aiškiai parodo, kad mokytojas tai privalo daryti tik ugdymo proceso metu, t.y. pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų renginių mokykloje metu.
4. Tais atvejais, kai teismai nagrinėjo mokytojo pareigą budėti mokykloje pertraukų metu, ši pareiga buvo nustatyta ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse ar mokytojo pareigybės aprašyme, tačiau nei vienas teismas nenurodė, kad tai yra mokytojo pareiga ar funkcija, kuri būtų paskirta mokytojui įstatymu.
5. Teismai nėra pasisakę, kad užtikrinti mokinių saugumą pertraukų metu yra būtent mokytojo pareiga. Atvirkščiai, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-334/2018 teismas sprendė ar veiksmai buvo atlikti pamokos metu, ar ne. Teismas nustatė, kad moksleivis buvo sužalotas ne pamokos metu, todėl mokytojo atsakomybės neįžvelgė. Tai aiškiai patvirtina, kad mokytojai atsakingi už mokinių saugumą tik užsiėmimų su mokiniais metu, todėl budėjimas pertraukų metu negali būti laikoma mokytojo funkcija.

Pagal LR Civilinį kodeksą vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; taip pat tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, vadovaujantis LR švietimo įstatymo 47 str. 2 d. 5 p. tėvams numatyta pareiga ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad mokytojai atsako už vaikų saugumą tik ugdymo proceso metu, švietimo įstaigos vadovas įpareigotas užtikrinti saugią aplinką švietimo įstaigoje, o tėvai turi pareigą vaikus prižiūrėti ir auklėti, rūpintis jų sveikata kitu metu nei vykdomas ugdymo procesas, tėvai turi pareigą išaiškinti savo vaikams kaip elgtis tuo metu, kai jie nėra įtraukti į ugdymo procesą. Dėl šios priežasties už mokinių elgesį ir saugumą pertraukų tarp pamokų metu yra atsakingas švietimo įstaigos vadovas ir jų tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai. Įstaigos vadovas privalo organizuoti darbą taip, kad mokytojai atliktų tik savo pagrindinę funkciją. Vadovo pareiga tinkamomis priemonėmis pasirūpinti mokinių saugumu pertraukų metu, o tėvai turi užtikrinti auklėdami vaiką ir kontroliuodami jo elgesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokytojų budėjimas pertraukų metu nėra suderinamas su Švietimo įstatyme apibrėžtomis mokytojo pareigomis. Budėdamas koridoriuose mokytojas prisiima papildomas funkcijas, kurių įstatymai nenumato mokytojo pareigybei, o kartu mokytojas prisiima ir papildomas atsakomybes galimo nelaimingo atsitikimo ar konflikto atveju. Budėtojo pareigybė yra visiškai atskira ir su mokytojo pareigomis nesusijusi funkcija. Darbo kodeksas numato galimybę darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl papildomų funkcijų atlikimo, sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo, numatant papildomo darbo atlikimo laiką, vietą ir darbo užmokestį už tai. Mokytojui sutikus, darbdavys gali sudaryti su juo susitarimą dėl papildomo darbo. LŠMPS mano, kad darbdavio reikalavimas mokytojui budėti pertraukų metu, laikant tai kontaktiniu darbu su ugdytiniais, pažeidžia Švietimo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas. Darbdavys neteisėtai mažina Darbo kodekse nustatytus minimalius darbo teisės standartus, verčia darbuotojus dirbti jų funkcijai nepriskirtus darbus, kenkia darbuotojų sveikatai ir darbo kokybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 str. 2 d. 1 p. darbuotojui suteikiamos specialios pertraukos dirbant didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad pedagoginiai darbuotojai priskiriami darbuotojų kategorijai, kurie dirba didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą, jiems privalo būti suteiktos specialios pertraukos, kurių suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 4 p. minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių; esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Vadovaujantis Aprašo 5.2 papunkčiu, specialios pertraukos suteikiamos kai darbuotojai dirba didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.

Atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių specialiąsias pertraukas pakeitimus, LŠMPS nuomone, mokytojams privalo būti suteikiamos specialiosios pertraukos tarp pamokų proporcingos darbo laikui, kurios turi būti skirtos pailsėti ir pasiruošti ugdymo procesui.

Vadovaujantis Darbo kodekso 111 str. 2 d. 1 ir 2 p. į darbo laiką įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje ir fiziologinės pertraukos. Švietimo įstaigos vadovui, numačius mokytojui pareigą budėti pertraukų tarp pamokų metu, bus pažeista darbuotojo teisės ir jis neteks galimybės naudotis 111 str. 2 d. 1 ir 2 p. jam suteikiamomis garantijomis, t.y. pasiruošti kitai pamokai ir pasinaudoti fiziologine pertrauka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. nustatyta pareiga mokytojui, pastarasis negali ugdytinių palikti ugdymo proceso metu, kadangi atsako už jų saugumą. Vadinasi, mokytojas netenka galimybės pasiruošti darbui ir pasinaudoti fiziologinėmis pertraukomis, kaip numatyta Darbo kodekse. Toks mokytojo teisių ribojimas pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, sukuria darbuotojui nesaugias ir nesveikas darbo sąlygas, kurios, tikėtina, gali neigiamai paveikti darbuotojo sveikatą ateityje, bei neigiamai įtakoja mokytojo darbą su ugdomaisiais kontaktinių valandų metu.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., nustačius mokytojams etatinį darbo apmokėjimą, kada mokama ne už išdirbtas valandas, o už darbo sutartyje sulygtą etatą ar jo dalį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos atstovui neetiška teigti, kad mokytojui mokama tik už akademinę valandą. Vadovaujantis etatiniu darbo apmokėjimu, mokytojui mokama už nustatytą darbo laiko normą per tam tikrą apskaitinį laikotarpį ir mokytojas dirba ne akademinėmis valandomis, o tai darbo dienai nustatyta darbo laiko norma ir režimu.

 

KLAUSIMAS – Gimnazija organizuoja konsultacijas abiturientams. Ar pedagogams bus už jas apmokėta?

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties galiojimo laikotarpiu per vienus kalendorinius metus profesinės sąjungos narys tik pasijutęs prastai arba esant suplanuotam vizitui pas gydytoją turi teisę pasinaudoti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties suteikiamomis garantijomis ir pasinaudoti 5 dienomis sveikatai gerinti. Už šias dienas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis. Dienos sveikatai gerinti suteikiamos informavus darbdavį raštu, pagal įstaigoje nustatytą informavimo ir komunikacijos tvarką, o jei tokios nėra, ar nėra susitarta, kaip darbuotojai teikia informaciją ir prašymus vadovui, pateikus informaciją raštu pagal LŠMPS parengtą šabloną. Ši Sutarties nuostata įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.

 

KLAUSIMAS – Ar švietimo sektoriaus darbuotojai yra diskriminuojami profesinių sąjungų narių atžvilgiu, kai profesinių sąjungų nariams yra suteikiamos papildomos kolektyvinių sutarčių garantijos?

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad darbuotojai yra laisvi pasirinkti, kuriai profesinei sąjungai priklausyti, ar nepriklausyti visai. Profesinės sąjungos, savo ruožtu, teisės aktų nuostatomis yra įpareigotos atstovauti būtent savo nariams, inicijuoti ir vesti derybas jų naudai, o kolektyvinė sutartis, pagal bendrąją taisyklę, taikoma būtent darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks teisinis reguliavimas sutartį pasirašiusiems profesinės sąjungos nariams, kuris nėra diskriminacinis kitų darbuotojų ar kitų profesinių sąjungų narių atžvilgiu.

Daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.svietimoprofsajunga.lt/kolektyviniu-sutarciu-nuostatos-nera-diskriminacines-kitu-darbuotoju-atzvilgiu/

 

KLAUSIMAS – Ar LŠMPS, kaip viena iš Nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių, yra įsipareigojusi finansuoti papildomas garantijas savo nariams?

2022 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 12 p. Vyriausybė įsipareigojo, kartu su Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, pateikti informaciją apie lėšų poreikį papildomoms Nacionalinės kolektyvinės sutarties III skyriuje profesinių sąjungų nariams numatytoms garantijoms įgyvendinti. Kiekviena kolektyvinė sutartis turi savo kainą, o pinigus, šios sutarties įgyvendinimui, turi numatyti ir skirti darbdavys, šiuo konkrečiu atveju – Vyriausybė. Jei įstaigos vadovai teigia, kad nėra skirti pinigai papildomoms profesinių sąjungų narių garantijoms įgyvendinti, jie turi kreiptis į Vyriausybę. LŠMPS ir kitos profesinės sąjungos finansinių išteklių, kurie reikalingi sutarčiai įgyvendinti, nevaldo, tai daro tik Vyriausybė.

 

KLAUSIMAS – Ar mokyklos direktorius turėtų aprūpinti nešiojamais kompiuteriais mokytojus?

Darbą mokykloje organizuoja darbdavys per įgaliotą asmenį, direktorių. Direktorius privalo aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis. Jei darbuotojai naudoja savo darbo priemones, siūloma susitarti su darbdaviu dėl kompensacijos, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalyje. Visa tai daroma raštu. Jei darbuotojas neaprūpinamas darbo priemonėmis, jis turi teisę atsisakyti dirbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 50 straipsniu. 

 

KLAUSIMAS – Ką turėtų daryti mokytojas, jeigu patiria papildomas išlaidas, susijusias su darbu nuotoliniu būdu?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsniu 4 dalimi. Jei dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas šalys nustato rašytiniu susitarimu.

 

KLAUSIMAS – Kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas mokykloje ir kas atsakingas? 

Vadovaujantis nuotolinio mokymosi vadovu, mokyklos vadovai privalo tinkamai suplanuoti nuotolinio ugdymo procesą: atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, pasirengimas nuotoliniam mokymui organizuoti turėtų būti aptartas mokyklos strateginiame plane ir jo įgyvendinimo dokumentuose, o į trumpalaikę perspektyvą – nuotolinio mokymo organizavimas turi būti aprašytas esamuose mokyklos dokumentuose (pavyzdžiui, konkrečių metų mokyklos ugdymo plane) arba parengtas atskiras dokumentas (pavyzdžiui, mokyklos mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu aprašas). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokyklos pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą vertina mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2020 m. liepos 2 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1066).

 

KLAUSIMAS – Perėjus prie nuotolinio mokymo pailgėjo darbo laikas, daugiau skiriama pasiruošimui pamokoms, dirbami viršvalandžiai. Ar direktorius turėtų apmokėti viršvalandžius?

Darbuotojas turi dirbti tokią darbo laiko normą, kokia yra numatyta darbo sutartyje Darbo Kodekso 112 straipsnio 1 dalyje. Jei darbuotojas savo iniciatyva dirba daugiau valandų, nei nustatyta darbo sutartyje, tai nelaikoma viršvalandžiais. Jeigu viršvalandžiai yra fiksuojami ir darbuotojas dirba gavęs rašytinį darbdavio pavedimą ir išreiškęs sutikimą dirbti viršvalandžius tada direktorius turi pagrindą apmokėti viršvalandžius.

 

KLAUSIMAS – Trūksta praktinių mokymų mokytojams kaip naudotis informacinėmis technologijomis. Ar darbdavys turi pareigą organizuoti mokymus?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 29 straipsnio 1 dalimi numato, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai reikalinga jo funkcijai atlikti; 2 dalis numato, kad darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai, jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų didinti. Taip pat ir darbuotojas turi rodyti iniciatyvą, o darbdavys sudaryti sąlygas darbuotojui tobulėti.

 

 

 

KLAUSIMAS – Ką daryti jei pažeidžiamos mokytojų teisės skirstant darbo krūvius?

Mokytojų darbo krūvio skirstymo tvarka turi būti numatyta mokyklos darbo užmokesčio sistemoje, kuri turi būti suderinta su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga). Jei vadovas neskaidriai skirsto krūvius ir tokiu būdu net blogina darbo sutarties sąlygas (mažina darbo krūvius), darbuotojai neturėtų sutikti (pasirašyti) su tokiais pakeitimais ir turėtų savo interesus ginti kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją

 

KLAUSIMAS – Ką reikėtų daryti, jeigu trūksta mokytojų padėjėjų dirbant su vaikais, o kai grupėje yra spec. poreikių vaikas?

Esant mokytojo padėjėjo poreikiui, mokytojas turi argumentuotu raštu kreiptis į darbdavį. Savo ruožtu, gavęs tokį prašymą, mokyklos direktorius turi kreiptis į mokyklos savininko teises įgyvendinančią instituciją (dažniausiai tai yra savivaldybė), prašydamas leidimo steigti mokytojo padėjėjo etatą. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 7 p. numato, kad su grupe, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ar vyresni vaikai, turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas.

 

KLAUSIMAS – Kodėl mokytojas perėjęs iš kontaktinio mokymo į mišrų turi atlikti funkcijas tik iš darbo vietos?

Nuotolinio mokymo sąvoka nėra tapati nuotolinio darbo sąvokai. Nuotolinis mokymas reiškia, kad ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, tačiau nereiškia, kad mokytojas dirba kitoje, nei darbo sutartyje sulygtoje, darbo vietoje. Norint dirbti nuotoliniu būdu, reikia atskirai tartis su įstaigos vadovu raštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio nuostatomis. Kol darbuotojas raštu neprašo dirbti nuotoliniu būdu, tol vadovas neturi teisinio pagrindo leisti tai daryti.

 

Kyla daugiau klausimų į kuriuos atsakymų neradote, galite klausti tiesiogiai mūsų teisės centro paspaudę šią nuorodą:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSf3OoIV1gpu2-rHfqicrlUD1y6xZon9vgLSwnHCxtIypqL9pg/viewform

 

Atkreipiame dėmesį, kad išsamiai konsultuojame tik LŠMPS narius.

Norite tapti LŠMPS nariu, kreipkitės el.p. info@svietimoprofsajunga.lt arba tel. +370 (694) 25 561.