KLAUSIMAS – Ką svarbu žinoti 2021 metais apie nedarbingumą ir ligos išmokas tęsiantis pandemijai?

Kai švietimo darbuotojai  užsikrečia koronavirusu vykdydami savo profesinę veiklą švietimo srityje, kai kontaktas su sergančiaisiais ir kartu darbovietėje nedirbančiais asmenimis yra neišvengiamas arba būtinas, jie laikino nedarbingumo laikotarpiu gali gauti 100 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ dydžio siekiančią ligos išmoką.

Nedarbingumo trukmė – iki asmuo taps vėl darbingas.

Ligos išmoka: 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus.

Daugiau informacijos:

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/nedarbingumas-ir-ligos-ismokos-tesiantis-pandemijai-ka-svarbu-zinoti-2021-metais?fbclid=IwAR17UFKGYCgN3uDt_7OgQJj9ahqz9PVnNP0HEnyAr0gvNbJfhau60Lvzevs

 

KLAUSIMAS – Ar mokyklos direktorius turėtų aprūpinti nešiojamais kompiuteriais mokytojus?

Darbą mokykloje organizuoja darbdavys per įgaliotą asmenį, direktorių. Direktorius privalo aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis. Jei darbuotojai naudoja savo darbo priemones, siūloma susitarti su darbdaviu dėl kompensacijos, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalyje. Visa tai daroma raštu. Jei darbuotojas neaprūpinamas darbo priemonėmis, jis turi teisę atsisakyti dirbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 50 straipsniu. 

 

KLAUSIMAS – Ką turėtų daryti mokytojas, jeigu patiria papildomas išlaidas, susijusias su darbu nuotoliniu būdu?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsniu 4 dalimi. Jei dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas šalys nustato rašytiniu susitarimu.

 

KLAUSIMAS – Kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas mokykloje ir kas atsakingas? 

Vadovaujantis nuotolinio mokymosi vadovu, mokyklos vadovai privalo tinkamai suplanuoti nuotolinio ugdymo procesą: atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, pasirengimas nuotoliniam mokymui organizuoti turėtų būti aptartas mokyklos strateginiame plane ir jo įgyvendinimo dokumentuose, o į trumpalaikę perspektyvą – nuotolinio mokymo organizavimas turi būti aprašytas esamuose mokyklos dokumentuose (pavyzdžiui, konkrečių metų mokyklos ugdymo plane) arba parengtas atskiras dokumentas (pavyzdžiui, mokyklos mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu aprašas). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokyklos pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą vertina mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2020 m. liepos 2 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1066).

 

KLAUSIMAS – Perėjus prie nuotolinio mokymo pailgėjo darbo laikas, daugiau skiriama pasiruošimui pamokoms, dirbami viršvalandžiai. Ar direktorius turėtų apmokėti viršvalandžius?

Darbuotojas turi dirbti tokią darbo laiko normą, kokia yra numatyta darbo sutartyje Darbo Kodekso 112 straipsnio 1 dalyje. Jei darbuotojas savo iniciatyva dirba daugiau valandų, nei nustatyta darbo sutartyje, tai nelaikoma viršvalandžiais. Jeigu viršvalandžiai yra fiksuojami ir darbuotojas dirba gavęs rašytinį darbdavio pavedimą ir išreiškęs sutikimą dirbti viršvalandžius tada direktorius turi pagrindą apmokėti viršvalandžius.

 

KLAUSIMAS – Trūksta praktinių mokymų mokytojams kaip naudotis informacinėmis technologijomis. Ar darbdavys turi pareigą organizuoti mokymus?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 29 straipsnio 1 dalimi numato, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai reikalinga jo funkcijai atlikti; 2 dalis numato, kad darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai, jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų didinti. Taip pat ir darbuotojas turi rodyti iniciatyvą, o darbdavys sudaryti sąlygas darbuotojui tobulėti.

 

KLAUSIMAS – Mokytojai ne visada aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis nuo Covid-19 viruso. Kas turi jomis pasirūpinti?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens apsaugos priemonėmis privalo aprūpinti darbdavys. Jau yra išaiškinta, kad vieną kaukę galima dėvėti ne ilgiau kaip 4 valandas. Todėl darbdavys privalo aprūpinti reikiamu kiekiu kaukių. Jei to nedaro, darbuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti funkcijas DK 159 str. 2 d. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu.

 

KLAUSIMAS – Kaip elgtis patiriant įtampą darbe, psichologinį spaudimą, blogą mikroklimatą darbe?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnis sako, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punktu atsakomybė už bendradarbiavimu grįstus santykius, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, sveiką, saugią aplinką priskirta mokyklos vadovui.

 Jei asmuo (darbuotojas ) mano, kad jo teisės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje yra pažeistos, o darbdavys neatlieka jam priskirtų pareigų užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką bei kurti bendradarbiavimu grįstus santykius, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus DK 216 str., kurie, atsižvelgdami į padaryto pažeidimo pobūdį ir kilusius padarinius, gali taikyti įvairius pažeistų teisių gynimo būdus DK 217 str.  Prieš kreipiantis į darbo ginčus, būtina rinkti visus įrodymus. Pavyzdžiui, tokiais įrodymais galėtų būti: liudininkai galintys paliudyti, kad kitas žmogus elgėsi nederamai, tarpusavio susirašinėjimai, sms žinutės, elektroniniai laiškai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, gydytojų pažymos ir pan.

 

KLAUSIMAS – Ką daryti jei pažeidžiamos mokytojų teisės skirstant darbo krūvius?

Mokytojų darbo krūvio skirstymo tvarka turi būti numatyta mokyklos darbo užmokesčio sistemoje, kuri turi būti suderinta su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga). Jei vadovas neskaidriai skirsto krūvius ir tokiu būdu net blogina darbo sutarties sąlygas (mažina darbo krūvius), darbuotojai neturėtų sutikti (pasirašyti) su tokiais pakeitimais ir turėtų savo interesus ginti kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją

 

KLAUSIMAS – Ką reikėtų daryti, jeigu trūksta mokytojų padėjėjų dirbant su vaikais, o kai grupėje yra spec. poreikių vaikas?

Esant mokytojo padėjėjo poreikiui, mokytojas turi argumentuotu raštu kreiptis į darbdavį. Savo ruožtu, gavęs tokį prašymą, mokyklos direktorius turi kreiptis į mokyklos savininko teises įgyvendinančią instituciją (dažniausiai tai yra savivaldybė), prašydamas leidimo steigti mokytojo padėjėjo etatą. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 7 p. numato, kad su grupe, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ar vyresni vaikai, turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas.

 

KLAUSIMAS – Kodėl mokytojas perėjęs iš kontaktinio mokymo į mišrų turi atlikti funkcijas tik iš darbo vietos?

Nuotolinio mokymo sąvoka nėra tapati nuotolinio darbo sąvokai. Nuotolinis mokymas reiškia, kad ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, tačiau nereiškia, kad mokytojas dirba kitoje, nei darbo sutartyje sulygtoje, darbo vietoje. Norint dirbti nuotoliniu būdu, reikia atskirai tartis su įstaigos vadovu raštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio nuostatomis. Kol darbuotojas raštu neprašo dirbti nuotoliniu būdu, tol vadovas neturi teisinio pagrindo leisti tai daryti.

 

Kyla daugiau klausimų į kuriuos atsakymų neradote, galite klausti tiesiogiai mūsų teisės centro paspaudę šią nuorodą:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSf3OoIV1gpu2-rHfqicrlUD1y6xZon9vgLSwnHCxtIypqL9pg/viewform

Atkreipiame dėmesį, kad išsamiai konsultuojame tik LŠMPS narius.

Norite tapti LŠMPS nariu, kreipkitės el.p. info@svietimoprofsajunga.lt arba tel. +370 (674) 77 739.