KLAUSIMAS – Ką svarbu žinoti 2021 metais apie nedarbingumą ir ligos išmokas švietimo darbuotojams, užsikrėtusiems koronaviru?

Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš SODROS nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (100 proc. darbuotojo darbo užmokesčio į rankas).

Nurodytų aplinkybių buvimas patvirtinamas darbdavio SODROS teritoriniam skyriui pateikta Patvirtinimo forma. Tai reiškia, kad darbuotojas neturi įrodinėti užsikrėtimo darbo vietoje, o darbdavys neturi tirti profesinės ligos atvejo. Tai reiškia, kad darbuotojas neturi įrodinėti užsikrėtimo darbo vietoje, o darbdavys neturi tirti profesinės ligos atvejo.

Jeigu darbdavys SODROS teritoriniam skyriui nepateikia užpildytos Patvirtinimo formos, asmeniui skiriama ir mokama įprasto dydžio ligos išmoka, o gavus Patvirtinimo formą, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir jos nepriemoka išmokama vėliau.

Paprastai kalbant, jei švietimo sektoriaus darbuotojas, kuris dirba kontaktiniu būdu ir turi kontaktą su kitais asmenimis darbo vietoje, užsikrėtė COVID-19 liga, nėra aiškinamasi kur ir kaip jis užsikrėtė, kadangi tai padaryti dabartinėmis sąlygomis yra neįmanoma, o tiesiog fiksuojamas profesinės ligos atvejis. Tad tokiu atveju darbuotojas turi atitikti dvi sąlygas: 1. Dirbti švietimo srityje kontaktiniu būdu; 2. Sirgti COVID-19 liga. Jei šios dvi sąlygos yra išpildytos, gydytojas privalo išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o darbdavys privalo pildyti patvirtinimo formą. Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas turi nurodyti kreipimosi laiką, galimas užsikrėtimo aplinkybes ir nedarbingumo priežastį – „Profesinė liga“ bei ligos kodą pagal TLK-10-AM „U07.1“. Šiuo atveju profesinės ligos tyrimas nėra atliekamas, o priežastis „Profesinė liga“ naudojama tik identifikuoti asmenis, kuriems ligos išmoka būtų skiriama jiems susirgus COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) dėl jų profesinės veiklos funkcijų ypatybių esant neišvengiamam (būtinam) kontaktui su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu.

Daugiau informacijos galite rasti čia:

https://www.sodra.lt/lt/situacijos/svarbi-informacija-gyventojams-covid-19/ligos-ismokos-skyrimas-kai-uzsikreciama-covid-19-vykdant-profesines-veiklos-funkcijas

https://socmin.lrv.lt/lt/naujienos/darbe-covid-19-uzsikretusiems-darbuotojams-didesnes-ligos-ismokos-ka-turi-padaryti-darbdavys

KLAUSIMAS – Ką reikia žinoti apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą?

Neformalusis suaugusiųjų švietimas yra organizuota ir nenutrūkstanti švietimo veikla, neatitinkanti formaliojo švietimo sąvokos, tačiau taip pat ribojama institucinės priklausomybės ir gali būti teikiama įvairaus amžiaus žmonėms. Neformalusis suaugusiųjų švietimas apima švietimo programas, kurios suteikia suaugusiesiems raštingumo, gyvenimo, darbo įgūdžių, bendrosios kultūros pagrindų. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme neformalusis suaugusiųjų švietimas apibrėžiamas kaip asmens ir visuomenės interesams atliepiantis švietimas pagal įvairias neformaliojo suaugusiųjų švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, teikiamas ne jaunesniems negu 18 metų asmenims.

Neformaliajam švietimui taip pat priskiriamos profesinės kvalifikacijos tobulinimo programos. Neformaliuoju švietimu laikomi seminarai, kursai, visi mokymai, kuriuos baigus suteikiami tai patvirtinantys pažymėjimai. Baigus tokias programas išduotas pažymėjimas, nėra valstybės pripažįstamas kaip patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos, atskiro modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Neformaliojo švietimo teikėju gali būti bet kuri įstaiga ar organizacija, kuri savo steigimo dokumente (įstatuose ar nuostatuose) yra nusimačiusi suaugusiųjų švietimą, kaip vieną iš savo veiklos krypčių, bet tai neprivalo būti pagrindinė veikla.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 2 d. numato teisę asmenims, besimokantiems pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, pasinaudoti 5 darbo dienų trukmės mokymosi atostogomis, kurios gali būti naudojamos visos iš karto arba dalimis.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 3 d. numato, kad darbuotojai, kurie pas darbdavį dirba ilgiau nei penkerius metus, dalyvaujantys neformaliojo suaugusiųjų švietimo programoje, kuri susijusi su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu ir trunka iki 10 darbo dienų per vienerius darbo metus, darbuotojui paliekama ne mažiau kaip pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Specialias taisykles dėl mokymosi atostogų apmokėjimo tik profesinių sąjungų nariams, nustato Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis.

Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutarties 15 p. detalizuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 3 d. ir numato, kad profesinės sąjungos nariui, kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose ir pateikia šias programas vykdančių švietimo teikėjų pažymas, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokimosi atostogos, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio, atsižvelgus į besimokančiojo poreikius. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.

Svarbi sąlyga pasinaudoti mokymosi atostogomis, skirtomis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programą besimokančiam darbuotojui, yra darbdavio informavimas. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 135 str. 2 d., jeigu darbuotojas neinformuoja darbdavio ne vėliau kaip prieš 20 d. d., t. y. nepateikia prašymo išleisti tikslinių mokymosi atostogų, darbdavys gali atsisakyti suteikti mokymosi atostogas.

KLAUSIMAS – Ką vertėtų žinoti susirgus atostogų metu?

Vadovaujantis LR DK 129 str., aplinkybėmis, trukdančiomis darbuotojui pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, gali būti pripažįstamos:

1. laikinas nedarbingumas;
2. nėštumo ir gimdymo atostogos;
3. tėvystės atostogos;
4. atostogos vaikui prižiūrėti;
5. nemokamos atostogos dėl įstatyme numatytų priežasčių.

Jei darbdavio sprendimu darbuotojui kasmetinės atostogos jau buvo suteiktos, jos įstatymo pagrindu dėl komentuojamo straipsnio numatytų prasidėjusių (ir nepasibaigusių) aplinkybių yra perkeliamos. Perkėlimas vyksta dviem būdais, atsižvelgiant į momentą, kada atsirado perkėlimą lemiančių aplinkybių:

  • jei aplinkybių atsirado iki suteiktų kasmetinių atostogų pradžios (pavyzdžiui, darbuotojas susirgo iki suteiktų kasmetinių atostogų pradžios (pavyzdžiui, darbuotojas susirgo ir pirmąją suteiktų atostogų dieną dar yra laikinai nedarbingas)), kasmetinių atostogų pradžia nukeliama iki pirmos dienos po laikinojo nedarbingumo. Vadinasi, darbuotojas pradeda atostogauti pirmąją po ligos dieną. Ši taisyklė netaikoma, kai darbuotojas sirgo nuo pirmos iki paskutinės suteiktų kasmetinių atostogų dienos, nes tokiu atveju jis suteiktomis kasmetinėmis atostogomis visiškai neturėjo galimybių pasinaudoti ir laikoma, kad jis jomis nepasinaudojo ir jam iš naujo turi būti suteiktos atostogos DK 128 straipsnyje numatyta tvarka;
  • jei minėtos aplinkybės (pavyzdžiui, liga) atsirado darbuotojui jau naudojantis kasmetinėmis atostogomis, ligos trukmė sumažina panaudotų kasmetinių atostogų trukmę, bet automatiškai jų nepratęsia. Pasibaigus suteiktoms atostogoms, darbuotojas privalo sugrįžti į darbo vietą, o jei jis tuo momentu dar serga, tai sugrįžti į darbo vietą turi pasibaigus laikinajam nedarbingumui. Susidaręs nepanaudotų kasmetinių atostogų likutis darbuotojo prašymu pridedamos prie kitų darbo metų.

KLAUSIMAS – Ar reorganizacija gali būti teisėtas pagrindas nutraukti darbo sutartį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 51 str., darbdavio sujungimas ar prijungimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartis. Šio straipsnio pagrindinis tikslas – užtikrinti darbuotojų teises ir darbo santykių tęstinumą darbdaviui keičiant savo teisinę formą ar dalyvaujant kituose veiklos ar verslo organizavimo ekonominiuose ir teisiniuose procesuose. Tokiu reguliavimu įstatymų leidėjas siekia, kad darbdavio statuso pasikeitimai nebūtų priežastimi nutraukti ar keisti vykdomas darbo sutartis.

Toks reguliavimas nėra naujovė Darbo kodekse. Iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Darbo kodekso 138 str. buvo įtvirtintas darbo santykių tęstinumas reorganizuojant įmones, įstaigas, organizacijas: įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, jų pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas, įmonės, įstaigos ar organizacijos sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos, verslo ar jo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Reorganizuojant įmonę, darbo santykiai su darbuotojais tęsiasi, darbuotojai tęsia darbą po reorganizacijos liekančiame veikti juridiniame asmenyje.

Tiek iki 2017 m. birželio 30 d. galiojęs, tiek ir nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojantis Darbo kodeksas numato, kad pats reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) 2012 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. 3K-3-8/2012, aiškindamas Darbo kodekso 138 str. nuostatas, priėjo prie išvados, kad tuo atveju, kai įmonė reorganizuojama, darbuotojų, dirbančių tame padalinyje, kuris perduodamas iš reorganizuojamos naujai įsteigtai įmonei, reorganizavimo metu egzistuojantys darbo santykiai nenutrūksta, o iš jų kylančios teisės ir pareigos pereina naujajam darbdaviui nepriklausomai nuo to, yra ar nėra sudarytas darbdavių susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo. Naujasis darbdavys neturi teisės atsisakyti perimti iš darbo santykių kylančias teises ir pareigas. Jeigu įmonėje, perėmusioje reorganizuojamos įmonės kaip darbdavio teises ir pareigas, atliekami gamybiniai, struktūriniai pertvarkymai, dėl kurių keičiasi vykdomos funkcijos ir dėl to reikia sumažinti darbuotojų skaičių arba atsiranda kitokio pobūdžio aplinkybių, sudarančių Darbo kodekse nustatytą pagrindą nutraukti darbo santykius, darbuotojų atleidimo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis atitinkamomis Darbo kodekso normomis <…>, tačiau tai nėra pagrindas atsisakyti perimti darbuotojus.

Vien tik pats įmonės, įstaigos ir organizacijos reorganizacijos faktas negali būti teisėtas pagrindas atleisti darbuotojus iš jų užimamų pareigų, todėl reorganizuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams darbo sutartyse turėtų būti įforminamas darbo santykių tęstinumas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kuriai pereina reorganizuotų juridinių asmenų teisės, pareigos ir turtas.

Darbo kodekso 51 str. 3 d. numato, kad naujam darbdaviui perėję darbo santykiai tęsiasi tokiomis pačiomis sąlygomis. Imperatyviai nustatoma, kad nutraukti darbo santykius su darbuotojais ar juos pakeisti yra draudžiama. Tai padaryti galima tik bendraisiais pagrindais, nesiejant to su verslo perėmimu, šiuo konkrečiu atveju, su reorganizacija.

Darbo kodekso 51 str. 5 d. numato reikalavimą, kad verslo perdavėjas, t. y. šiuo atveju prijungiama įstaiga, privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki reorganizavimo, pateikti visą informaciją apie reorganizavimą darbuotojui ir gauti reorganizuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų sutikimus raštu dėl darbo santykių tęstinumo naujame juridiniame asmenyje. Tik negavęs sutikimo dirbti reorganizuotame juridiniame asmenyje, darbdavys gali nutraukti darbo santykius su darbuotoju Darbo kodekso 57 str. pagrindais.

Reorganizavimo atveju (prijungimo ar sujungimo būdu), darbuotojų darbo sutartys nenutrūksta ir darbo santykiai privalo ex lege įstaigoje pas naują darbdavį. Darbo santykių tęstinumas reiškia, kad perduotą veiklą realiai vykdančių darbuotojų darbo sutarčių vykdymas perduodamas tą veiklą tęsiančiam subjektui. Darbuotojams turėtų būti įformintas darbo santykių tęstinumas ir išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas, kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse ir susijusios su darbo teisinių santykių tęstinumo sąlygomis ir pagrindais.

KLAUSIMAS – Kam ekstremaliosios situacijos ar karantino atveju yra privaloma  atlikti profilaktinius testus dėl COVID-19 infekcijos? Kaip dažnai tokie testai turi būti atliekami?

Vadovaujantis 2021 m. kovo 26 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 18, 26 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymu, kuriame įtvirtinamas privalomas sveikatos tikrinimas dėl užkrečiamųjų ligų ekstremaliosios situacijos ar karantino atveju, Lietuvos Respublikos Vyriausybė kovo 26 d. nutarimu patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamąja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sąrašą. 

Testai privalomi visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams, taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose. 

Švietimo darbuotojai turės periodiškai testuotis kas 7-10 dienų, bet neprivalės prieš pradėdami darbą turėti pirmąjį testą. Svarbu pažymėti, kad pirmą kartą išsitestuoti reikia per 7-10 dienų nuo kovo 27 d., kai įsigaliojo žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimai. Patiems darbuotojams už profilaktinį testavimą mokėti nereikės, nes visa testavimo procedūra bus finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. 

KLAUSIMAS – Kam profilaktinių testų atlikti nereikia?

Darbuotojams, kurie persirgo COVID-19 infekcija arba yra du kartus pasiskiepiję, testuotis nereikia. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo” 4.2 p., profilaktiniai tyrimai neatliekami asmenims:

  • kuriems prieš mažiau nei 180 dienų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo patvirtinta SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymo tikralaikės PGR metodu (PGR tyrimas), greitojo SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatymo tikralaikės PGR metodu, kai tyrimo trukmė analizatoriuje ne ilgesnė kaip 90 min. (greitasis PGR tyrimas), nosiaryklės ir ryklės ar nosies landos tepinėlių ėminių kaupinių tyrimo SARS-CoV-2 (2019-nCoV) RNR nustatyti tikralaikės PGR metodu (kaupinių PGR tyrimas) ir atliekant greitąjį SARS-CoV-2 antigeno testą ir laboratorijoje atliekamą antigeno tyrimą ;
  • kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą;
  • kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio tyrimo atsakymą;

KLAUSIMAS – Darbuotojui atsisakius testuotis, kokias darbo sąlygas gali jam pasiūlyti darbdavys? Ar tokį darbuotoją galima nušalinti nuo darbo?

Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti ar neserga užkrečiamąja liga, arba nepasitikrinęs be labai svarbių priežasčių (liga, dalyvavimas giminaičių laidotuvėse, komandiruotė), atsižvelgiant į darbo pobūdį: 

1) skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba 

2) perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę, o jeigu tokių galimybių nėra, 

3) laikinai nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio. 

Asmenims, įtariamiems, kad serga ar susirgusiems pavojingomis, ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki šeimos gydytojo leidimo draudžiama tęsti sąrašuose nustatytus darbus, išskyrus atvejus, kai dirbama nuotoliniu būdu arba asmuo yra perkeltas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą, kurį jam leidžiama dirbti pagal sveikatos būklę.

KLAUSIMAS – Ar ikimokyklinio/priešmokyklinio ir pradinių klasių mokytojos, kurios yra paskiepytos viena skiepo doze, taip pat privalo profilaktiškai testuotis? 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo” 4.2 p., profilaktiniai tyrimai neatliekami asmenims, kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės kovo 26 d. nutarimu, sveikatos patikrinimai neatliekami tiems darbuotojams, kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schemą. Jei vakcinos gamintojo yra nustatyta, kad pilnai vakcinacijai yra reikalingos 2 vakcinos dozės, vadinasi darbuotojas, kuris yra pasiskiepijęs viena vakcinos doze, privalo profilaktiškai testuotis. Detalesnis atsakymas yra pateiktas prie klausimo „Kam profilaktinių testų atlikti nereikia?”

KLAUSIMAS – Ar už testą reikia mokėti patiems ir jį reikia atlikti nuo darbo laisvu laiku?

Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams šalinti. Privalomi sveikatos patikrinimai įtraukiami į darbo laiką ir atliekami darbo laiku. Už darbo laiką, kurio metu darbuotojas tikrinasi sveikatą, darbdavys moka darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (Darbo kodekso 111 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str.).

KLAUSIMAS – Ar darbdavys karantino metu gali reikalauti darbuotojo vykdyti darbo funkcijas atvykus į darbo vietą?

Šiuo metu galioja 2020 m. lapkričio 4 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kurio 2.2.1. punktas numato, kad Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse bei privačiame sektoriuje darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darbą) būtina atlikti darbo vietoje, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Ši Vyriausybės nutarimo nuostata nėra absoliuti ir numato išimtis kada darbuotojas privalo darbo funkcijas vykdyti darbo vietoje. Tai reiškia, kad darbdaviui pareikalavus tam tikras funkcijas atlikti darbo vietoje, jūs privalote atvykti į darbo vietą. Darbuotojui be pateisinamos priežasties neatvykus į darbo vietą nustatytu laiku, darbdavys turi teisę žymėti pravaikštą.

Jei jūs dėl nuotolinio darbo esate susitarę su darbdaviu atskiru rašytiniu susitarimu, gali būti taikomos kitokios taisyklės. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma, kada darbuotojas su darbdaviu suderinta tvarka dalį ar visas darbo funkcijas atlieka kitoje vietoje, nei numatyta jo darbo vieta darbo sutartyje (LR Darbo kodeksas 52 str.). 

Su darbdaviu privalo būti susitarta raštu dėl visų nuotolinio darbo sąlygų. Šiame susitarime gali būti aptartos ir sąlygos, kokiomis darbuotojas grįžta dirbti į darbo vietą pagal darbo sutartį. Jei to nėra padaryta, taikomas LR Darbo kodekso 45 str. ir siūloma keisti papildomas darbo sutarties sąlygas.

Jei šalys tikrai sulygo, kad darbuotojas dirbs nuotoliniu būdu, tai yra papildoma darbo sutarties sąlyga, kurią darbdavys gali pakeisti teikdamas rašytinį pasiūlymą darbuotojui ir nurodydamas keitimo motyvus. Darbuotojui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sutarties sąlygomis, darbdavys gali nutraukti darbo santykius, vadovaudamasis LR Darbo kodekso 57 str.

KLAUSIMAS – Pagal kurį Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo priedą bibliotekininkams turi būti skaičiuojamas darbo užmokestis?

Mokyklų bibliotekininkai yra priskiriami kultūros darbuotojams, kurių darbo apmokėjimą biudžetinėse įstaigose reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas: bibliotekos (kaip mokyklos struktūrinio padalinio) vadovui ir jo pavaduotojui pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai nustatomi pagal įstatymo 2 priedą, specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai – pagal įstatymo 3 priedą.

KLAUSIMAS – Ar mokyklos bibliotekininkai yra priskiriami prie švietimo pagalbos specialistų?

Mokyklų bibliotekininkai yra priskiriami kultūros darbuotojams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu bibliotekos darbuotojų funkcijos formaliai nėra priskirtos švietimo pagalbos specialistams, tačiau plačiąja prasme bibliotekos darbuotojai teikia tokią pagalbą.

KLAUSIMAS – Ar mokytojai turi budėti pertraukų metu ugdymo įstaigose?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 str. 5 d. 3 p. mokyklos vadovas yra atsakingas už vaikų saugumą ugdymo proceso metu. Vadovaujantis Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. mokytojai atsako už ugdytinių sveikatą ir saugumą ugdymo proceso metu, t.y. pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų renginių mokykloje metu. Pareiga užtikrinti mokinių saugumą ugdymo proceso metu, ne kartą analizuota Lietuvos teismų praktikoje. Teismai vieningai pasisako dėl kelių aspektų:

  1. Mokykla privalo užtikrinti mokiniams sveikas ir saugias mokymosi ir ugdymo sąlygas, užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, saugoti ir stiprinti mokinių sveikatą.
  2. Tėvai turi pareigą tinkamai auklėti savo vaikus, įdiegti drausmės, pagarbos, supratimo, užuojautos ir kitų moralinių bei dorovinių vertybių. Vien tik mokykla nėra pajėgi užkirsti kelią netinkamam elgesiui.
  3. Visi teismų nagrinėti atvejai dėl mokytojo pareigos užtikrinti ugdomų mokinių saugumą aiškiai parodo, kad mokytojas tai privalo daryti tik ugdymo proceso metu, t.y. pamokų, neformaliojo ugdymo ar organizuojamų renginių mokykloje metu.
  4. Tais atvejais, kai teismai nagrinėjo mokytojo pareigą budėti mokykloje pertraukų metu, ši pareiga buvo nustatyta ugdymo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse ar mokytojo pareigybės aprašyme, tačiau nei vienas teismas nenurodė, kad tai yra mokytojo pareiga ar funkcija, kuri būtų paskirta mokytojui įstatymu.
  5. Teismai nėra pasisakę, kad užtikrinti mokinių saugumą pertraukų metu yra būtent mokytojo pareiga. Atvirkščiai, baudžiamojoje byloje Nr. 1A-241-334/2018 teismas sprendė ar veiksmai buvo atlikti pamokos metu, ar ne. Teismas nustatė, kad moksleivis buvo sužalotas ne pamokos metu, todėl mokytojo atsakomybės neįžvelgė. Tai aiškiai patvirtina, kad mokytojai atsakingi už mokinių saugumą tik užsiėmimų su mokiniais metu, todėl budėjimas pertraukų metu negali būti laikoma mokytojo funkcija.

Pagal LR Civilinį kodeksą vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi; taip pat tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Be to, vadovaujantis LR švietimo įstatymo 47 str. 2 d. 5 p. tėvams numatyta pareiga ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį.

Atsižvelgiant į tai, kad mokytojai atsako už vaikų saugumą tik ugdymo proceso metu, švietimo įstaigos vadovas įpareigotas užtikrinti saugią aplinką švietimo įstaigoje, o tėvai turi pareigą vaikus prižiūrėti ir auklėti, rūpintis jų sveikata kitu metu nei vykdomas ugdymo procesas, tėvai turi pareigą išaiškinti savo vaikams kaip elgtis tuo metu, kai jie nėra įtraukti į ugdymo procesą. Dėl šios priežasties už mokinių elgesį ir saugumą pertraukų tarp pamokų metu yra atsakingas švietimo įstaigos vadovas ir jų tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai. Įstaigos vadovas privalo organizuoti darbą taip, kad mokytojai atliktų tik savo pagrindinę funkciją. Vadovo pareiga tinkamomis priemonėmis pasirūpinti mokinių saugumu pertraukų metu, o tėvai turi užtikrinti auklėdami vaiką ir kontroliuodami jo elgesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokytojų budėjimas pertraukų metu nėra suderinamas su Švietimo įstatyme apibrėžtomis mokytojo pareigomis. Budėdamas koridoriuose mokytojas prisiima papildomas funkcijas, kurių įstatymai nenumato mokytojo pareigybei, o kartu mokytojas prisiima ir papildomas atsakomybes galimo nelaimingo atsitikimo ar konflikto atveju. Budėtojo pareigybė yra visiškai atskira ir su mokytojo pareigomis nesusijusi funkcija. Darbo kodeksas numato galimybę darbdaviui susitarti su darbuotoju dėl papildomų funkcijų atlikimo, sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo, numatant papildomo darbo atlikimo laiką, vietą ir darbo užmokestį už tai. Mokytojui sutikus, darbdavys gali sudaryti su juo susitarimą dėl papildomo darbo. LŠMPS mano, kad darbdavio reikalavimas mokytojui budėti pertraukų metu, laikant tai kontaktiniu darbu su ugdytiniais, pažeidžia Švietimo įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas. Darbdavys neteisėtai mažina Darbo kodekse nustatytus minimalius darbo teisės standartus, verčia darbuotojus dirbti jų funkcijai nepriskirtus darbus, kenkia darbuotojų sveikatai ir darbo kokybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 122 str. 2 d. 1 p. darbuotojui suteikiamos specialios pertraukos dirbant didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad pedagoginiai darbuotojai priskiriami darbuotojų kategorijai, kurie dirba didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą, jiems privalo būti suteiktos specialios pertraukos, kurių suteikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintas Specialių pertraukų trukmės per darbo dieną (pamainą) ir jų nustatymo sąlygų aprašas (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 4 p. minimali specialių pertraukų trukmė per 8 valandų darbo dieną (pamainą) turi būti ne mažesnė kaip 40 minučių; esant kitai darbo dienos (pamainos) trukmei, specialių pertraukų trukmė turi būti proporcinga darbo laikui. Vadovaujantis Aprašo 5.2 papunkčiu, specialios pertraukos suteikiamos kai darbuotojai dirba didelės protinės įtampos reikalaujantį darbą.

Atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių specialiąsias pertraukas pakeitimus, LŠMPS nuomone, mokytojams privalo būti suteikiamos specialiosios pertraukos tarp pamokų proporcingos darbo laikui, kurios turi būti skirtos pailsėti ir pasiruošti ugdymo procesui.

Vadovaujantis Darbo kodekso 111 str. 2 d. 1 ir 2 p. į darbo laiką įtraukiamas pasirengimas darbui darbo vietoje ir fiziologinės pertraukos. Švietimo įstaigos vadovui, numačius mokytojui pareigą budėti pertraukų tarp pamokų metu, bus pažeista darbuotojo teisės ir jis neteks galimybės naudotis 111 str. 2 d. 1 ir 2 p. jam suteikiamomis garantijomis, t.y. pasiruošti kitai pamokai ir pasinaudoti fiziologine pertrauka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Švietimo įstatymo 49 str. 2 d. 1 p. nustatyta pareiga mokytojui, pastarasis negali ugdytinių palikti ugdymo proceso metu, kadangi atsako už jų saugumą. Vadinasi, mokytojas netenka galimybės pasiruošti darbui ir pasinaudoti fiziologinėmis pertraukomis, kaip numatyta Darbo kodekse. Toks mokytojo teisių ribojimas pažeidžia darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, sukuria darbuotojui nesaugias ir nesveikas darbo sąlygas, kurios, tikėtina, gali neigiamai paveikti darbuotojo sveikatą ateityje, bei neigiamai įtakoja mokytojo darbą su ugdomaisiais kontaktinių valandų metu.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., nustačius mokytojams etatinį darbo apmokėjimą, kada mokama ne už išdirbtas valandas, o už darbo sutartyje sulygtą etatą ar jo dalį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžios įstaigos atstovui neetiška teigti, kad mokytojui mokama tik už akademinę valandą. Vadovaujantis etatiniu darbo apmokėjimu, mokytojui mokama už nustatytą darbo laiko normą per tam tikrą apskaitinį laikotarpį ir mokytojas dirba ne akademinėmis valandomis, o tai darbo dienai nustatyta darbo laiko norma ir režimu.

KLAUSIMASGimnazija organizuoja konsultacijas abiturientams. Ar pedagogams bus už jas apmokėta?

Darbas, kuris viršija tai, kas susitarta darbo sutartyje yra papildomas darbas. Vadovaujantis Darbo kodekso 35 str., papildomas darbas turi būti įforminamas susitarimu dėl papildomo darbo, kuriame šalys susitaria dėl visų papildomo darbo atlikimo sąlygų, apmokėjimo ir terminų.

Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 10 str. 1 ir 3 p., už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė ar už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą, gali būti skiriamos iki 30 procentų darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemokos. Tokiu atveju susitarimas įforminamas vadovo įsakymu. Esminis momentas, visais atvejais papildomas darbas gali būti skiriamas tik su darbuotojo sutikimu.

KLAUSIMAS – Kaip ir kada galėčiau pasinaudoti 5 dienomis sveikatai gerinti?

Nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punktas apibrėžtas labai lakoniškai: „Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį.“ Vadinasi, naudojimasis juo yra labai platus ir mažai reglamentuotas. Vienintelis apribojimas pasinaudoti šiomis 5 dienomis yra tas, kad darbuotojas neturi naudotis mokamomis mokymosi atostogomis. Sveikatingumo dienas darbuotojas gali naudoti visas kartu ar dalimis. Darbuotojui už šias dienas mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Nacionalinė kolektyvinė sutartis nenumato jokio pagrindimo, norint šiomis dienomis pasinaudoti, vadinasi, darbuotojas gali tiesiog pateikti rašytinį prašymą šias dienas suteikti, o kaip jis jas naudos priklauso tik nuo paties darbuotojo. Papildomas 5 dienas sveikatai gerinti reikia išnaudoti per einamuosius metus.

Daugiau informacijos apie Nacionalinės kolektyvinės sutarties ir Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties naudą LŠMPS nariams rasite čia: https://www.svietimoprofsajunga.lt/esi-lsmps-narys-gali-pasinaudoti-papildomomis-garantijomis-itvirtintomis-kolektyvinese-sutartyse/

KLAUSIMAS – Ar švietimo sektoriaus darbuotojai yra diskriminuojami profesinių sąjungų narių atžvilgiu, kai profesinių sąjungų nariams yra suteikiamos papildomos kolektyvinių sutarčių garantijos?

Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad darbuotojai yra laisvi pasirinkti, kuriai profesinei sąjungai priklausyti, ar nepriklausyti visai. Profesinės sąjungos, savo ruožtu, teisės aktų nuostatomis yra įpareigotos atstovauti būtent savo nariams, inicijuoti ir vesti derybas jų naudai, o kolektyvinė sutartis, pagal bendrąją taisyklę, taikoma būtent darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams. Kolektyvinėje sutartyje nustatytas kitoks teisinis reguliavimas sutartį pasirašiusiems profesinės sąjungos nariams, kuris nėra diskriminacinis kitų darbuotojų ar kitų profesinių sąjungų narių atžvilgiu.

Daugiau informacijos galite rasti čia: https://www.svietimoprofsajunga.lt/kolektyviniu-sutarciu-nuostatos-nera-diskriminacines-kitu-darbuotoju-atzvilgiu/

KLAUSIMAS – Ar LŠMPS, kaip viena iš Nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių, yra įsipareigojusi finansuoti papildomas garantijas savo nariams?

2021 m. Nacionalinės kolektyvinės sutarties 10 p. Vyriausybė įsipareigojo, kartu su Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, pateikti informaciją apie lėšų poreikį papildomoms Nacionalinės kolektyvinės sutarties III skyriuje profesinių sąjungų nariams numatytoms garantijoms įgyvendinti. Kiekviena kolektyvinė sutartis turi savo kainą, o pinigus, šios sutarties įgyvendinimui, turi numatyti ir skirti darbdavys, šiuo konkrečiu atveju – Vyriausybė. Jei įstaigos vadovai teigia, kad nėra skirti pinigai papildomoms profesinių sąjungų narių garantijoms įgyvendinti, jie turi kreiptis į Vyriausybę. LŠMPS ir kitos profesinės sąjungos finansinių išteklių, kurie reikalingi sutarčiai įgyvendinti, nevaldo, tai daro tik Vyriausybė.

KLAUSIMAS – Ar mokyklos direktorius turėtų aprūpinti nešiojamais kompiuteriais mokytojus?

Darbą mokykloje organizuoja darbdavys per įgaliotą asmenį, direktorių. Direktorius privalo aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis. Jei darbuotojai naudoja savo darbo priemones, siūloma susitarti su darbdaviu dėl kompensacijos, kas yra numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalyje. Visa tai daroma raštu. Jei darbuotojas neaprūpinamas darbo priemonėmis, jis turi teisę atsisakyti dirbti vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 50 straipsniu. 

 

KLAUSIMAS – Ką turėtų daryti mokytojas, jeigu patiria papildomas išlaidas, susijusias su darbu nuotoliniu būdu?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsniu 4 dalimi. Jei dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas šalys nustato rašytiniu susitarimu.

 

KLAUSIMAS – Kaip turėtų būti organizuojamas nuotolinis darbas mokykloje ir kas atsakingas? 

Vadovaujantis nuotolinio mokymosi vadovu, mokyklos vadovai privalo tinkamai suplanuoti nuotolinio ugdymo procesą: atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, pasirengimas nuotoliniam mokymui organizuoti turėtų būti aptartas mokyklos strateginiame plane ir jo įgyvendinimo dokumentuose, o į trumpalaikę perspektyvą – nuotolinio mokymo organizavimas turi būti aprašytas esamuose mokyklos dokumentuose (pavyzdžiui, konkrečių metų mokyklos ugdymo plane) arba parengtas atskiras dokumentas (pavyzdžiui, mokyklos mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu aprašas). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokyklos pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą vertina mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2020 m. liepos 2 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1066).

 

KLAUSIMAS – Perėjus prie nuotolinio mokymo pailgėjo darbo laikas, daugiau skiriama pasiruošimui pamokoms, dirbami viršvalandžiai. Ar direktorius turėtų apmokėti viršvalandžius?

Darbuotojas turi dirbti tokią darbo laiko normą, kokia yra numatyta darbo sutartyje Darbo Kodekso 112 straipsnio 1 dalyje. Jei darbuotojas savo iniciatyva dirba daugiau valandų, nei nustatyta darbo sutartyje, tai nelaikoma viršvalandžiais. Jeigu viršvalandžiai yra fiksuojami ir darbuotojas dirba gavęs rašytinį darbdavio pavedimą ir išreiškęs sutikimą dirbti viršvalandžius tada direktorius turi pagrindą apmokėti viršvalandžius.

 

KLAUSIMAS – Trūksta praktinių mokymų mokytojams kaip naudotis informacinėmis technologijomis. Ar darbdavys turi pareigą organizuoti mokymus?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 29 straipsnio 1 dalimi numato, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai reikalinga jo funkcijai atlikti; 2 dalis numato, kad darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai, jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų didinti. Taip pat ir darbuotojas turi rodyti iniciatyvą, o darbdavys sudaryti sąlygas darbuotojui tobulėti.

 

KLAUSIMAS – Mokytojai ne visada aprūpinami asmens apsaugos priemonėmis nuo Covid-19 viruso. Kas turi jomis pasirūpinti?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens apsaugos priemonėmis privalo aprūpinti darbdavys. Jau yra išaiškinta, kad vieną kaukę galima dėvėti ne ilgiau kaip 4 valandas. Todėl darbdavys privalo aprūpinti reikiamu kiekiu kaukių. Jei to nedaro, darbuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti funkcijas DK 159 str. 2 d. Pagrįstas darbuotojo atsisakymas dirbti negali būti laikomas jo darbo pareigų pažeidimu.

 

KLAUSIMAS – Kaip elgtis patiriant įtampą darbe, psichologinį spaudimą, blogą mikroklimatą darbe?

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnis sako, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punktu atsakomybė už bendradarbiavimu grįstus santykius, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, sveiką, saugią aplinką priskirta mokyklos vadovui.

 Jei asmuo (darbuotojas ) mano, kad jo teisės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje yra pažeistos, o darbdavys neatlieka jam priskirtų pareigų užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką bei kurti bendradarbiavimu grįstus santykius, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus DK 216 str., kurie, atsižvelgdami į padaryto pažeidimo pobūdį ir kilusius padarinius, gali taikyti įvairius pažeistų teisių gynimo būdus DK 217 str.  Prieš kreipiantis į darbo ginčus, būtina rinkti visus įrodymus. Pavyzdžiui, tokiais įrodymais galėtų būti: liudininkai galintys paliudyti, kad kitas žmogus elgėsi nederamai, tarpusavio susirašinėjimai, sms žinutės, elektroniniai laiškai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, gydytojų pažymos ir pan.

 

KLAUSIMAS – Ką daryti jei pažeidžiamos mokytojų teisės skirstant darbo krūvius?

Mokytojų darbo krūvio skirstymo tvarka turi būti numatyta mokyklos darbo užmokesčio sistemoje, kuri turi būti suderinta su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga). Jei vadovas neskaidriai skirsto krūvius ir tokiu būdu net blogina darbo sutarties sąlygas (mažina darbo krūvius), darbuotojai neturėtų sutikti (pasirašyti) su tokiais pakeitimais ir turėtų savo interesus ginti kreipdamiesi į darbo ginčų komisiją

 

KLAUSIMAS – Ką reikėtų daryti, jeigu trūksta mokytojų padėjėjų dirbant su vaikais, o kai grupėje yra spec. poreikių vaikas?

Esant mokytojo padėjėjo poreikiui, mokytojas turi argumentuotu raštu kreiptis į darbdavį. Savo ruožtu, gavęs tokį prašymą, mokyklos direktorius turi kreiptis į mokyklos savininko teises įgyvendinančią instituciją (dažniausiai tai yra savivaldybė), prašydamas leidimo steigti mokytojo padėjėjo etatą. Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 7 p. numato, kad su grupe, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ar vyresni vaikai, turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas.

 

KLAUSIMAS – Kodėl mokytojas perėjęs iš kontaktinio mokymo į mišrų turi atlikti funkcijas tik iš darbo vietos?

Nuotolinio mokymo sąvoka nėra tapati nuotolinio darbo sąvokai. Nuotolinis mokymas reiškia, kad ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, tačiau nereiškia, kad mokytojas dirba kitoje, nei darbo sutartyje sulygtoje, darbo vietoje. Norint dirbti nuotoliniu būdu, reikia atskirai tartis su įstaigos vadovu raštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 52 straipsnio nuostatomis. Kol darbuotojas raštu neprašo dirbti nuotoliniu būdu, tol vadovas neturi teisinio pagrindo leisti tai daryti.

 

Kyla daugiau klausimų į kuriuos atsakymų neradote, galite klausti tiesiogiai mūsų teisės centro paspaudę šią nuorodą:

https://docs.google.com/forms/d/e/1FAIpQLSf3OoIV1gpu2-rHfqicrlUD1y6xZon9vgLSwnHCxtIypqL9pg/viewform

Atkreipiame dėmesį, kad išsamiai konsultuojame tik LŠMPS narius.

Norite tapti LŠMPS nariu, kreipkitės el.p. info@svietimoprofsajunga.lt arba tel. +370 (694) 25 561.