Kas mokytoją turi aprūpinti kokybišku skaitmeniniu turiniu, mokymo platformomis, darbui reikalingomis kanceliarinėmis priemonėmis, papildoma metodine ir mokomąja literatūra, IT priemonėmis?

Vadovaujantis nuotolinio mokymosi vadovu, mokyklos vadovai privalo tinkamai suplanuoti nuotolinio ugdymo procesą: atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, pasirengimas nuotoliniam mokymui organizuoti turėtų būti aptartas mokyklos strateginiame plane ir jo įgyvendinimo dokumentuose, o į trumpalaikę perspektyvą – nuotolinio mokymo organizavimas turi būti aprašytas esamuose mokyklos dokumentuose (pavyzdžiui, konkrečių metų mokyklos ugdymo plane) arba parengtas atskiras dokumentas (pavyzdžiui, mokyklos mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu aprašas). Reikėtų atkreipti dėmesį, kad mokyklos pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą vertina mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2020 m. liepos 2 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymas Nr. V-1066). 

Darbą įstaigoje organizuoja darbdavys, t.y. mokykla per įgaliotą asmenį, t.y. direktorių. Jis turi pareigą aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis, o jei susitariama, kad darbuotojai naudos savo darbo priemones, sutariama dėl kompensacijos (DK 31 str. 1 d.). Visa tai daroma raštu. Jei darbuotojas neaprūpinamas darbo priemonėmis, jis turi teisę atsisakyti dirbti ir stabdyti darbo sutarties vykdymą (DK 50 str.)

 

Mokytojas, dirbdamas nuotoliniu būdu patiria papildomas išlaidas, kurios yra dengiamos asmeninėmis lėšomis. Kyla klausimas, kas iš tikrųjų turėtų šias išlaidas padengti?

Vadovaujantis DK 52 str. 4 d. Jei dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas šalys nustato rašytiniu susitarimu.

  

Perėjus iš kontaktinio į mišrų mokymą, administracija nekeičia tvarkaraščio, o mokytojai verčiami nuotolines pamokas vesti tik iš mokyklos pagal kontaktinių pamokų tvarkaraštį. Kaip elgtis darbuotojams?

Nuotolinio mokymo sąvoka nėra tapati nuotolinio darbo sąvokai. Nuotolinis mokymas reiškia, kad ugdymas vyksta nuotoliniu būdu, tačiau nereiškia, kad mokytojas dirba kitoje, nei darbo sutartyje sulygtoje, darbo vietoje. Norint dirbti nuotoliniu būdu, reikia atskirai tartis su įstaigos vadovu raštu, vadovaujantis DK 52 str. nuostatomis. Kol darbuotojas raštu neprašo dirbti nuotoliniu būdu, tol vadovas neturi teisinio pagrindo leisti tai daryti. Valstybės lygiu paskelbus karantiną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nurodo kokiu būdu vykdomas ugdymas ir kokiu būdu dirba valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai ir kaip organizuojama švietimo veikla.

 

Perėjus prie nuotolinio mokymo pailgėjo darbo laikas, daugiau laiko skiriama pasiruošimui pamokoms, dirbami viršvalandžiai. Ar direktorius turėtų viršvalandžius apmokėti? 

Darbuotojas turi dirbti tokią darbo laiko normą, kokia yra numatyta darbo sutartyje (DK 112 str. 1 d.). Jei darbuotojas savo iniciatyva dirba daugiau valandų, nei nustatyta darbo sutartyje, tai nelaikoma viršvalandžiais. Viršvalandžiai yra fiksuojami tik tada, kai darbuotojas dirba gavęs rašytinį darbdavio pavedimą ir išreiškęs sutikimą dirbti viršvalandžius.

 

Trūksta praktinių mokymų mokytojams kaip naudotis naujomis informacinėmis technologijomis. Ar darbdavys turi pareigą organizuoti mokymus?

DK 29 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo apmokyti darbuotoją dirbti tiek, kiek tai reikalinga jo funkcijai atlikti. To paties straipsnio 2 d. numato, kad darbdavys privalo imtis priemonių darbuotojų kvalifikacijai, jų profesionalumui, gebėjimui prisitaikyti prie besikeičiančių darbo sąlygų didinti. Taip pat ir darbuotojas turi rodyti iniciatyvą, o darbdavys sudaryti sąlygas darbuotojui tobulėti.

 

Mokytojai neaprūpinami asmens apsaugos priemonėmis nuo covid-19 viruso. Kas turi jomis pasirūpinti? 

DK 31 str. 1 d. numato, kad asmens apsaugos priemonėmis privalo aprūpinti darbdavys. Jau yra išaiškinta, kad vieną kaukę galima dėvėti ne ilgiau kaip 4 valandas. Todėl darbdavys privalo aprūpinti reikiamu kiekiu kaukių. Jei to nedaro, darbuotojas turi teisę atsisakyti vykdyti funkcijas DK 159 str. 2 d.

 

Trūksta padėjėjo dirbant su vaikais, ne visada pavyksta viską suspėti. Ypač trūksta padėjėjo, kai grupėje yra specialiųjų poreikių vaikas, nesvarbu ar nustatyta diagnozė ar ne, bet yra sunkiai valdomų vaikų. Kaip organizuoti darbą tokioje situacijoje?

Lietuvos higienos normos HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 7 p. numato, kad su grupe, kurioje ugdomi 1 metų amžiaus ar vyresni vaikai, turi dirbti ne mažiau kaip 2 darbuotojai, iš jų – ne mažiau kaip 1 pedagogas.

 

Kaip spręsti pagalbos mokiniui specialistų trūkumo, darbo užmokesčio ir darbo krūvių problemas?

LŠMPS pradėjo projektą, kurio tikslas 2021 metais kompleksiškai spręsti pagalbos mokiniui specialistų darbo sąlygų problemas. Išsprendus jų darbo sąlygų ir darbo užmokesčio problemas, išsispręs ir šių specialistų trūkumo problemos.

 

Kaip elgtis mokytojui, jei blogas mikroklimatas darbe ir jis patiria psichologinį spaudimą? 

Darbą įstaigoje organizuoja darbdavys, t.y. mokykla per įgaliotą asmenį, t.y. direktorių. Darbdavys turi pareigą aprūpinti darbuotojus darbo priemonėmis, o jei susitariama, kad darbuotojai naudos savo darbo priemones, sutariama dėl kompensacijos (DK 31 str. 1 d.). Visa tai daroma raštu. Jei darbuotojas neaprūpinamas darbo priemonėmis, jis turi teisę atsisakyti dirbti ir stabdyti darbo sutarties vykdymą (DK 50 str.) Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnis sako, darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 8 dalies 3 punktu atsakomybė už bendradarbiavimu grįstus santykius, švietimo įstaigos bendruomenės narių informavimą, sveiką, saugią aplinką priskirta mokyklos vadovui. Jei asmuo (darbuotojas ) mano, kad jo teisės, apibrėžtos DK 30 str., yra pažeistos, o darbdavys neatlieka jam priskirtų pareigų užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką bei kurti bendradarbiavimu grįstus santykius, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus (DK 216 str.), kurie, atsižvelgdami į padaryto pažeidimo pobūdį ir kilusius padarinius, gali taikyti įvairius pažeistų teisių gynimo būdus (DK 217 str.). Prieš kreipiantis i darbo ginčus, būtina rinkti visus įrodymus, kurie būtų pateikiami darbo ginčams. Pavyzdžiui, tokiais įrodymais galėtų būti: liudininkai, galintys paliudyti, kad kitas žmogus elgėsi nederamai, tarpusavio susirašinėjimai, sms žinutės, elektroniniai laiškai, pokalbių įrašai, staigus darbo rezultatų pasikeitimas, gydytojų pažymos ir panašiai.

 

LŠMPS teisės centro informacija

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (toliau – LŠMPS) teisės centras informuoja:

Nuo š. m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas.

Karantino metu viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.

Stabdomas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose.

Vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis, visi mokytojai turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys turi pareigą organizuoti įstaigos darbą, pagal patvirtintą nuotolinio darbo tvarką.

Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo, Nacionalinės bei Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinių sutarčių nuostatomis, savivaldybių ir švietimo bei mokslo įstaigų vadovai prieš priimdami bet kokius sprendimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialine ar ekonomine padėtimi, privalo įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su įstaigose veikiančiomis ir LŠMPS priklausančiomis profesinėmis sąjungomis.

LŠMPS supranta padėties sudėtingumą, todėl palaiko trumpesnių informavimo ir konsultavimo terminų taikymą. Darbdavio vengimas bendradarbiauti su profesine sąjunga gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka.

Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ar ji nepriklauso LŠMPS, kviečiame kreiptis dėl profesinės sąjungos įsteigimo švietimo ar mokslo įstaigoje adresu info@svietimoprofsajunga.lt

Primename, kad nustatytu karantino laikotarpiu, taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę, atskirais atvejais ir baudžiamą, atsakomybę.

LR Vyriausybės nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo:

https://www.svietimoprofsajunga.lt/lrv-nutarimas-del-karantino-paskelbimo/

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) per porą dienų telefonu, elektroniniu paštu ir socialinio tinklo paskyroje gavo daugiau nei 350 klausimų apie tai, kaip turi būti organizuojamas darbas kovo 16-27 d., kol bus sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas visose švietimo ir mokslo įstaigose.

Klausimai plaukia iki šiol, tad apibendrinusi daugumos klausimų turinį, LŠMPS teikia atsakymus, su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo, Darbo kodekso rengimo grupės vadovo ir Darbo kodekso komentaro autoriaus profesoriaus Tomo Davulio komentaru:

Kaip suteikiamos atostogos kovo 16-27 dienomis?

Šiuo laikotarpiu darbuotojas gali naudotis savo turimomis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtinai šiuo metu tokiomis atostogomis naudotųsi.

Darbdaviui tai pat draudžiama nustatyti tokį grafiką, pagal kurį visi darbuotojai ar jų grupės ima atostogauti kaip tik šiuo metu.

Tas pats galioja ir nemokamoms atostogoms, kurių iniciatorius visais atvejais yra darbuotojas. Jei darbuotojas tokio noro nepareiškia, nemokamų atostogų inicijuoti darbdavys negali.

Kaip ir kada organizuojamas darbas namuose – nuotolinio darbo forma?

Dirbti nuotoliniu būdu nėra darbuotojo prievolė (DK 52 str. reguliuoja susitarimus tarp šalių dėl reguliaraus nuotolinio darbo pobūdžio), tačiau tokia darbuotojo pareiga gali atsirasti dėl ypatingųjų aplinkybių – epideminės situacijos ar kitų apribojimų, kuriuos įstatymo pagrindu priima įgaliotos institucijos.

Iš darbuotojo pavaldumo prievolės ir darbdavio teisės organizuoti darbo procesą (DK 32 str. 2 d.) bei pareigos tai daryti saugiai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.) kildinama darbdavio teisė nustatyti darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietą, kuri nesutampa su įprastine darbo vieta. Šiuo atveju darbdavys dėl pandemijos protrūkio grėsmės savo iniciatyva nustatęs, kad darbuotojas privalo dirbti namie, neturi tam gauti darbuotojo sutikimo.

   Tokiu atveju darbdavys turi sudaryti sąlygas dirbti kitoje vietoje (pvz. aprūpinti techninėmis, komunikacinėmis priemonėmis, jei reikia), o darbuotojui mokama kaip už įprastai atliekamą darbą.

Individualūs susitarimai dėl darbo valandų skaičiaus, apmokėjimo už tokį darbo laiką ar darbo sąlygų sudarymo taip pat galimi.

Jei techninės priemonės neleidžia tinkamai atlikti savo pareigų ne darbo vietoje, reikia rinktis kitą sprendimą.

Jei darbuotojas prašo dirbti namuose, tačiau darbdavys su tuo nesutinka, problema reguliuotina pagal DK 52 straipsnio 2 dalies taisykles: jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Jei iš esmės darbuotojo darbas gali būti dirbamas namuose, darbdavio galimybė nesutikti su darbuotojo prašymu dirbti nuotoliniu būdu yra mažesnė, jei darbuotojas nurodo, kad jo nepilnametis vaikas negali dalyvauti ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo procese dėl taikomų šioms įstaigoms veiklos apribojimų.

Primintina, kad pagal naujojo Darbo kodekso 28 straipsnį, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi siekti susitarti dėl lankstesnio darbo laiko režimo šiomis ypatingomis sąlygomis.

LŠMPS informacija, parengta su Tomo Davulio (Vilniaus universiteto profesoriaus, Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo, Darbo kodekso rengimo grupės vadovo ir Darbo kodekso komentaro autoriaus) komentaru.