LŠMPS teisės centro informacija

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (toliau – LŠMPS) teisės centras informuoja:

Nuo š. m. kovo 16 d. 00 val. iki kovo 30 d. 24 val., Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje skelbiamas karantinas.

Karantino metu viešojo sektoriaus valstybės ir savivaldybių institucijose įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje.

Stabdomas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas bei švietimo veikla visose švietimo įstaigose, dienos ir užimtumo centruose.

Vadovaujantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijomis, visi mokytojai turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys turi pareigą organizuoti įstaigos darbą, pagal patvirtintą nuotolinio darbo tvarką.

Vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo, Nacionalinės bei Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinių sutarčių nuostatomis, savivaldybių ir švietimo bei mokslo įstaigų vadovai prieš priimdami bet kokius sprendimus, susijusius su darbuotojų darbo, socialine ar ekonomine padėtimi, privalo įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras su įstaigose veikiančiomis ir LŠMPS priklausančiomis profesinėmis sąjungomis.

LŠMPS supranta padėties sudėtingumą, todėl palaiko trumpesnių informavimo ir konsultavimo terminų taikymą. Darbdavio vengimas bendradarbiauti su profesine sąjunga gali būti skundžiamas darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka.

Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos ar ji nepriklauso LŠMPS, kviečiame kreiptis dėl profesinės sąjungos įsteigimo švietimo ar mokslo įstaigoje adresu info@svietimoprofsajunga.lt

Primename, kad nustatytu karantino laikotarpiu, taisyklių nesilaikymas užtraukia administracinę, atskirais atvejais ir baudžiamą, atsakomybę.

LR Vyriausybės nutarimas dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo:

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS) per porą dienų telefonu, elektroniniu paštu ir socialinio tinklo paskyroje gavo daugiau nei 350 klausimų apie tai, kaip turi būti organizuojamas darbas kovo 16-27 d., kol bus sustabdytas ugdymo ir vaikų priežiūros procesas visose švietimo ir mokslo įstaigose.

Klausimai plaukia iki šiol, tad apibendrinusi daugumos klausimų turinį, LŠMPS teikia atsakymus, su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo, Darbo kodekso rengimo grupės vadovo ir Darbo kodekso komentaro autoriaus profesoriaus Tomo Davulio komentaru:

Kaip suteikiamos atostogos kovo 16-27 dienomis?

Šiuo laikotarpiu darbuotojas gali naudotis savo turimomis kasmetinėmis apmokamomis atostogomis. Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas būtinai šiuo metu tokiomis atostogomis naudotųsi.

Darbdaviui tai pat draudžiama nustatyti tokį grafiką, pagal kurį visi darbuotojai ar jų grupės ima atostogauti kaip tik šiuo metu.

Tas pats galioja ir nemokamoms atostogoms, kurių iniciatorius visais atvejais yra darbuotojas. Jei darbuotojas tokio noro nepareiškia, nemokamų atostogų inicijuoti darbdavys negali.

Kaip ir kada organizuojamas darbas namuose – nuotolinio darbo forma?

Dirbti nuotoliniu būdu nėra darbuotojo prievolė (DK 52 str. reguliuoja susitarimus tarp šalių dėl reguliaraus nuotolinio darbo pobūdžio), tačiau tokia darbuotojo pareiga gali atsirasti dėl ypatingųjų aplinkybių – epideminės situacijos ar kitų apribojimų, kuriuos įstatymo pagrindu priima įgaliotos institucijos.

Iš darbuotojo pavaldumo prievolės ir darbdavio teisės organizuoti darbo procesą (DK 32 str. 2 d.) bei pareigos tai daryti saugiai (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.) kildinama darbdavio teisė nustatyti darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietą, kuri nesutampa su įprastine darbo vieta. Šiuo atveju darbdavys dėl pandemijos protrūkio grėsmės savo iniciatyva nustatęs, kad darbuotojas privalo dirbti namie, neturi tam gauti darbuotojo sutikimo.

   Tokiu atveju darbdavys turi sudaryti sąlygas dirbti kitoje vietoje (pvz. aprūpinti techninėmis, komunikacinėmis priemonėmis, jei reikia), o darbuotojui mokama kaip už įprastai atliekamą darbą.

Individualūs susitarimai dėl darbo valandų skaičiaus, apmokėjimo už tokį darbo laiką ar darbo sąlygų sudarymo taip pat galimi.

Jei techninės priemonės neleidžia tinkamai atlikti savo pareigų ne darbo vietoje, reikia rinktis kitą sprendimą.

Jei darbuotojas prašo dirbti namuose, tačiau darbdavys su tuo nesutinka, problema reguliuotina pagal DK 52 straipsnio 2 dalies taisykles: jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.

Jei iš esmės darbuotojo darbas gali būti dirbamas namuose, darbdavio galimybė nesutikti su darbuotojo prašymu dirbti nuotoliniu būdu yra mažesnė, jei darbuotojas nurodo, kad jo nepilnametis vaikas negali dalyvauti ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo procese dėl taikomų šioms įstaigoms veiklos apribojimų.

Primintina, kad pagal naujojo Darbo kodekso 28 straipsnį, darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Tai reiškia, kad tiek darbdavys, tiek darbuotojas turi siekti susitarti dėl lankstesnio darbo laiko režimo šiomis ypatingomis sąlygomis.

LŠMPS informacija, parengta su Tomo Davulio (Vilniaus universiteto profesoriaus, Teisės fakulteto Darbo teisės centro vadovo, Darbo kodekso rengimo grupės vadovo ir Darbo kodekso komentaro autoriaus) komentaru.