Nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. ikimokyklinis ugdymas tampa visuotiniu vaikams nuo 2 metų amžiaus. Toks priimtas sprendimas reiškia, kad kiekvienam ikimokyklinukui turės būti užtikrinta vieta ugdymo įstaigoje, jei tik to pageidautų tėvai (globėjai). Viliamasi, kad šią nuostatą pavyks įgyvendinti palaipsniui – jau nuo 2023 metų visuotinis ikimokyklinis ugdymas bus taikomas keturmečiams, o 2024 metais – ir trimečiams. Tokį sprendimą Seimas priėmė dar 2020 metais.
Sukvietė į konferenciją
Apie šio – visuotinio ikimokyklinio ugdymo perspektyvas ir dėl šio sprendimo kylančias problemas bei jų sprendimo būdus, galimybes ir buvo kalbama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Telšių kultūros centre surengtoje konferencijoje „Lūžio taškas ikimokykliniame ugdyme 2025 – kaip nesusimauti“, į kurią atvyko LŠMPS ikimokyklinių įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai, ugdymo įstaigų vadovai iš visos Lietuvos, daugelio savivaldybių švietimo skyrių vedėjai.
Susirinkusiuosius nuotaikinga daina pasveikino Telšių lopšelio – darželio „Berželis“ vaikai, atlikę dainą „Esu truopnus žemaitis“ (žodžiai Reginos Klemovienės, muzika – Jevgenijos Norkuvienės, vaikus pasirodymui ruošė muzikos mokytoja Rasa Stefanavičienė). Sveikinimo žodyje trumpai Telšių rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo situaciją apibūdino Telšių rajino savivaldybės administracijos direktorius Tomas Katkus.
Spredimo prielaidos
Konferencijoje buvo diskutuojama, kuo remdamasi LR Prezidentūra pasiūlė šį Švietimo įstatymo pakeitimą, kaip LR Vyriausybė ruošiasi jį įgyvendinti, su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės ir kokią įtaką šis sprendimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms. Pranešimą tema „Loygiaverčio starto galimybė kievienam vaikui“ perskaitė LR Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Vilma Bačkiūtė. Apie tai, kaip LR Vyriausybė ruošiasi įgyvendinti minėtą Švietimo įstatymo pakeitimą, kalbėjo LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras profesorius Ramūnas Skaudžius. Probleminius klausimus „Kas aktualu savivaldai pasitinkant visuotinį ikimokyklinį ugdymą?“ kėlė Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus. Kokią įtaką šis įstatymo pakeitimas turės ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų ekonominėms, socialinėms ir darbo sąlygoms, apibendrino LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Gausu problemų
Iš pasisakymų išryškėjo pagrindinės šio sprendimo įgyvendinimo laukiančios problemos. Prognozuojant, kad 2024–2025 m. į ikimokyklinio ugdymo įstaigas būtų atvesta 80 proc. šiandien darželių nelankančių vaikų, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėtų įrengti papildomai 6,5 tūkst. vietų, per 300 grupių. Tokioms pertvarkoms įgyvendinti reikės beveik 80 milijonų eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad ikimokyklinis ugdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija – savivaldybės yra visiškai atsakingos už ikimokyklinio ugdymo kokybę ir prieinamumą visiems vaikams, kad jie galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo mokyklas ir darželius.
Savo pranešime LŠMPS pirmininkas pabrėžė, kad nepadarytų darbų dar labai daug. „Tačiau pradėti reikia nuo paties svarbiausio ir esminio – požiūrio keitimo į švietimo sistemą. Kol politikai ir visuomenė savo galvose nuoširdžiai nepradės tikėti ir suvokti, kad švietimo sistema nuo pirmų žingsnių ankstyvajame ugdyme lemia žmogaus ateities galimybes, tol jokie įstatymai situacijos nepakeis. Nuoširdžiai galiu pasakyti, neįžeisdamas nė vieno švietimo ministro asmeniškai, per pastarąjį dešimtmetį nebuvo nė vieno, kurio akys degtų švietimu ir noru sistemą pakreipti kardinaliai teigiama linkme. Vis dėlto aš tikiu, kad mes galime nesusimauti dirbdami kartu“, – sakė E. Milešinas.
Geri ženklai
Jis pabrėžė, kad per paskutinius penkerius metus buvo priimti keli svarbūs sprendimai, gana ženkliai pagerinę ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų ekonomines darbo sąlygas: ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo užmokestis buvo sulygintas su bendrojo ugdymo mokytojų (šiuo aspektu Lietuva tapo viena iš lyderių visoje ES), pradėti įgyvendinti ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros pokyčiai, kai kasmet viena kontaktinė valanda keičiama nekontaktine, kol 2024 m. etatą sudarys 30 kontaktinių ir 6 nekontaktinės valandos. Dar vienas susitarimas – pasiekti, kad 2024 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
LŠMPS pirmininkas akcentavo, kad dabar yra gera galimybė pagaliau padaryti rimtą proveržį Lietuvos švietime, ir šalis negali prarasti unikalios progos pradėti nuo ikimokyklinio ugdymo.
Įsisenėjusios problemos
Vis dėlto E. Milešinas susirinkusiems konferencijos dalyviams priminė ir tai, kad dar ir šiandien ne viename vaikų darželyje pedagogai, kiti darbuotojai skundžiasi dėl labai įsisenėjusių problemų, kurios nepadeda socialiniam dialogui ne tik kad stiprėti, bet ir pajudėti iš mirties taško.
Anot pranešėjo, LŠMPS turi narių daugiau kaip 150 Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Apibendrinus jų keliamas problemas, ryškėja štai toks vaizdas. Dėl per menko ar netinkamai organizuojamo finansavimo darbuotojai pažymi tokias bėdas: nedidinamas jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas dėl veiklos sudėtingumo; neskiriamos lėšos pareiginės algos kintamosios dalies apmokėjimui; nemokama už pavadavimus; praktiškai neskiriama lėšų darbuotojų kvalifikacijos kėlimui; trūksta ugdymo priemonių, dažnai patys darbuotojai turi pirkti darbui reikalingas priemones už savo asmeninius pinigus.
„Daugybę metų neatsiranda politinės valios ikimokyklinį ugdymą savivaldybėms padaryti deleguota funkcija, skiriant pilną finansavimą, o ne taip, kaip dabar yra savarankiška savivaldybių funkcija su „hibridiniu“ finansavimo modeliu“, – sakė E. Milešinas.
Netinkamas darbo organizavimas
Pranešėjas paaiškino, kokių netinkamų darbo organizavimo pavyzdžių nurodo ikimokyklinių įstaigų darbuotojai: įstaigose taikoma suminė darbo laiko apskaita, kuri yra nustatoma į procesą neįtraukiant profesinių sąjungų ir kitų darbuotojų atstovų. Mokytojos didelę laiko dalį dirba viršydamos maksimalų 36 val. savaitės darbo valandų skaičių, ne retais atvejais dirbdamos vien tik kontaktines valandas; neatsižvelgiant į šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, reikalaujama nekontaktines valandas dirbti įstaigose, kuriose dažnai nėra tam sudarytų net tinkamų darbo sąlygų; nekontaktinių valandų netinkamas skyrimas, ypatingai vasaros laikotarpiu; grupėse dirba tik vienas pedagogas, kuris neturi galimybės pasinaudoti jam priklausančiomis pertraukomis, kadangi priešingu atveju nebus užtikrinamas vaikų saugumas; nuo šių metų rugsėjo 1 d. įsigaliojus įstatymo pakeitimui ir padidinus nekontaktinių valandų skaičių iki 4, didelėje dalyje įstaigų vadovai niekaip nespėjo pasiruošti įstatymo įsigaliojimui ir rugsėjo mėn. mokytojams buvo skirtos tik 3 nekontaktinės valandos.
Daug keistinų dalykų
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojai nurodo dar daugiau spręstinų ir keistinų dalykų. Pedagogų nuomone, reikėtų peržvelgti ydingą mokytojų etato struktūrą, daugiau laiko skirti nekontaktiniams darbams atlikti. Keičiantis laikmečiui ir reikalavimams, būtina išspręsti mokytojų padėjėjų klausimą: mokytojų padėjėjos („auklytės“) turi daug daugiau funkcijų nei mokytojų padėjėjos, padedančios dirbti mokytojoms su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių (dažniausiai jos grupėse dirba su vienu dviem vaikasi). Dažnu atveju, pasinaudojant koeficientų „žirklėmis“, auklytėms darbo užmokestis nustatomas mažesnis, nors abiem atvejais specialistams yra keliami tie patys kvalifikaciniai reikalavimai – C lygio pareigybė.
Kita bėda, kuri tampa vis aktualesnė, tai pagalbos mokiniui specialistų trūkumas: įstaigose labai trūksta logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Dažnai nutinka taip, kad, nesant specialistų, mokytojos paliekamos dirbti be jokios pagalbos. „Nerimą kelia tai, kad socialinis dialogas ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra daug prastesnis nei bendrojo ugdymo įstaigose, o jų vadovai dažnai socialinį dialogą imituoja sukurdami kišenines darbo tarybas, ignoruodami teisės aktų nuostatas dėl informavimo – konsultavimosi procedūrų, priiminėjant lokalinius teisės aktus, keldami perdėtus dokumentavimo reikalavimus („lentalizacija“). Visa tai išryškina naują problemą – prastą psichologinę atmosferą (darbuotojai nepasitiki vadovu ir atvirkščiai), neretai peraugančią į mobingą“, – apibendrino LŠMPS pirmininkas.
Antroje konferencijos dalyje vyko vieša ekspertų diskusija, o konferencijos dalyviai galėjo įsitraukti į ją užduodami klausimus.
Konferenciją surengti padėjo Telšių rajono savivaldybė.
Informacijos šaltinis:
Telšių apskrities laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“,
2022 m. spalio 22 d.,
straipsnio autorius – Lina Dijokienė, LŠMPS Telšių raj. susivienijimo pirmininkė.