Susivienijimų veikla

Saugumo užtikrinimas gula ant ugdymo įstaigų pečių

Jau nuskambėjo pirmasis šiųmečio rugsėjo skambutis, po vasaros atostogų į klases sugužėjo moksleiviai, pirmąsias pamokas pravedė mokytojai. Sumaišties, kai neaišku, kaip ką daryti dėl kone vis kasdien sudėtingesnės pandeminės situacijos, šiuo metu mokyklose gal kiek mažiau. Mat jau praėjusiais metais mokyklų bendruomenės daugiau mažiau persiorientavo ir įgudo vykdyti saugumo reikalavimus: skirstyti mokinius srautais, sudaryti jų judėjimo po mokyklas maršrutus, stengiantis, kad jie nesikjirstų, formuoti vadinamuosius „burbulus“ (klasių koncentrais), mokinius mokyti atskirose klasėse, nuolat vėdinti ir dezinfekuoti ir pan.

Tenka pastebėti, kad dėl vienokios ar kitokios specifikos, kad ir vaikų bendravimo ypatumų, tų reikalavimų laikomasi ganėtinai formaliai, tačiau mokyklose tam skiriama nemažai pastangų ir laiko. Tuo metu tie patys vaikai po pamokų, už mokyklos ribų, jau bendrauja taip, kaip jiems norisi…

Kaip jau minėjau, naujuosius mokslo metus pradėjome įprastai klasėse, vadinamuoju kontaktiniu būdu. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė tris scenarijus, kaip bus ugdomi darželinukai, pradinukai ir vyresni mokiniai. Kol scenarijai buvo kuriami ir atkeliavo iki atkeliavo iki mokyklų, aiškėja nerimą kelianti situacija: pirmasis (vadinamasis žaliasis) etapas – jau praeity, nes klastingasis COVID-19 Lietuvą dar prieš prasidedant mokslo metams įvertė į antrąjį – geltonąjį – etapą. Na, o kada prireiks raudonojo (o su juo ateis ir nuotolinio mokymosi perspektyva) – nežinia, nes scenarijų autoriai jokių formalių skaičių čia neįrašė, teigdami, jog kiekvienoje ugdymo įstaigoje bus sprendžiama pagal individualią situciją.

Taigi, viena vertus, mokytojai džiaugiasi, kad gali dirbti savo darbą įprastai, klasėje, juolab kad kai kuriems nuotoliniu būdu parėjusiais mokslo metais teko dirbti beveik aštuonis mėnesius. Kita vertus, saugumo užtikrinimas, dėl kurio taip neva ypatingai rūpinasi ministerija, kol kas tėra užkrauta tik ant mokyklų kolektyvų pečių: tik darbuotojams privalu testuotis, kas nėra vakcinavęsi ar nėra persirgę. Kitai švietimo bendruomenės daliai (mokiniams, vaikams) – tai negalioja: jie bus kviečiami savanoriškai skiepytis ar testuotis… Turbūt tik neilgo laiko klausimas, kada sulauksime mokyklose infekcijos protrūkių.

Tad mokytojai naujuosius mokslo metus pasitinka gerokai nusivylę švietimo politikos formuotojais: sąžiningai ir kantriai įveikę nuotolinio mokymo iššūkiusm pedagogai ne tik nebuvo paskatinti, nesulaukė papildomo finnasavimo, tačiau jiems ministerija nori užmesti dar daugiau – vadinamąjį hibridinį mokymą, kai be jokio papildomo užmokesčio mokytojai veinu metu turėtų dirbti ir su dalimi vaikų klasėje, ir vesti nuotoliniu būdu pamoką mokiniams, esantiems namuose. Tokiame kontekste kaip pasityčiojimas nuskamba švietimo politikų skambios kalbos apie gerbtiną bei vos po kelerių metų turėsiančią „prestižine“ tapti mokytojo profesiją.

Informacijos šaltinis:

Savaitraštis „Vakarų Lietuva“,

2021 m. rugsėjo 7-13 d.,

Skiltis – „Nūdienos aktualijos,

Straipsnio autorė – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Telšių raj. susiviejinimo pirmininkė Lina Dijokienė.

Visą savaitračio „Vakarų Lietuva“ rugsėjo 7-13 d. numerį galite rasti čia:

https://www.svietimoprofsajunga.lt/wp-content/uploads/2021/09/Savaitraštis-Vakarų-Lietuva-2021-m.-rugsėjo-7-13-d.-1.pdf