Atstovaudamas švietimo bendruomenei, noriu pabrėžti, kad pandemija, kuriai tiek daug dėmesio skiriama pastaruoju metu, ne tik išryškino ir apnuogino per daugybę metų susikaupusias problemas švietime, tačiau ir pagreitino dirbančių mokytojų skaičiaus mažėjimą.
Susitikime su Švietimo, mokslo ir sporto ministre aiškiai pabrėžiau, kad blogėjanti situacija mokyklose dėl mokytojų tik gilės ir jeigu kitų metų valstybės biudžete nebus numatytas drastiškas visų pedagogų ir kitų švietimo srities darbuotojų atlyginimų kėlimas, šiai Vyriausybei kadencijos pabaigoje švietimas taps daug didesne problema nei Covid-19 pandemijos valdymas ar į Lietuvą plūstantys migrantai.
Nuolat girdime Ministrės Pirmininkės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasakymus, kad valstybės finansinės galimybės ribotos. Tačiau matant valstybės ir jos valdomų įmonių investicijų kryptis ir investicijų dydžius bei atsižvelgiant į tai, kad Lietuva sulauks kelių papildomų milijardų iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo, nesutinku su tokiais Ministrės Pirmininkės ir Švietimo ministrės pasakymais.
Esu įsitikinęs, kad Lietuvos valstybė šiandien yra visiškai pajėgi deramai finansuoti švietimo sistemą. Neveltui švietimo profesinės sąjungos, prieš 4 metus pasirašiusios Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, kasmet atnaujina derybas dėl sutarties pakeitimų ir reikalauja didinti visų pedagogų ir kitų švietimo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestį. Ar Lietuvoje rasime kitą tokią sritį, nei švietimas, kur investicijos ateityje sukurtų didesnę pridėtinę vertę?
Prieš kiekvienus rinkimus girdime, kad jau “mes” kai ateisim, tai pirmoje eilėje spręsime švietimo srities problemas. Ši Vyriausybė nėra išimtis. Pažadus girdėjome, o dabar vėl girdime tą patį – nėra pinigų.
Kategoriškai su tuo nesutinku ir manau, kad trūksta ne pinigų, o politinės valios, drąsos ir noro.
Mokytojai, kurie dirba ne vienerius metus, nebemato prošvaisčių. Dėl to ir akcentuoju, jog jei ateinančių metų biudžete nebus drastiškų investicijų į mokytojų ir kitų švietimo srities darbuotojų atlyginimus, problemos tik gilės ir po kelių metų nebebus laiko jas spręsti. Dėl to kentės vaikai ir Lietuvos ateitis.
Politinėms partijoms užteko valios pasirašyti „naują“ susitarimą dėl švietimo, todėl švietimo bendruomenė, laukianti derybų pabaigos dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo, tikisi kad bus politinė valia sudaryti finansines sąlygas drastiškam švietimo darbuotojų darbo užmokesčio kėlimui nuo 2022 metų.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas