Tapti mokytoju bus paprasčiau. Trūkstant pedagogų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvairių sričių specialistams be pedagoginio išsilavinimo leis ateiti dirbti į mokyklą. Pavyzdžiui, mokyti biologijos, chemijos galės ir medikas. Ministerija viliasi, kad šitaip pavyks išspręsti mokytojų trūkumo problemą. Yra ir kita medalio pusė – švietimo sistema „pati iš savęs traukiasi“: pavyzdžiui, Rokiškio rajone kasmet nelieka maždaug keturių klasių komplektų, ir daliai pedagogų pamokų stipriai mažėja…
Tikisi, kad pritrauks kelis šimtus mokytojų
Ekspertai sako, jog tokie sprendimai, kad ir baiminantis likti be mokytojų, gali pareikalauti daugiau valstybės lėšų, nei duoti realios naudos, mat greitai įdarbintieji be pedagoginio išsilavinimo greitai iš mokyklų gali ir išsilakstyti. Tačiau švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, jog pakeisti kvalifikaciniai reikalavimai mokytojams plės galimybes į mokyklą ateiti profesionalams iš kitų sričių, jie pedagogo kvalifikaciją galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios. Ministerija neabejoja, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Valdininkai tikisi, kad palengvinus sąlygas per ateinančius dvejus metus pavyks pritraukti iki 800 mokytojų.
Apie tai „Gimtasis Rokiškis“ kalbėjosi su pedagogų profsąjungoms Rokiškyje vadovaujančiu mokytoju istoriku Eriku Gaigalu ir Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos direktore Diana Guziene.
Erikas Gaigalas: „Abejoju. Bet tai neišvengiama“
„Jeigu žmogus nėra pasiryžęs aukotis dėl vaikų, jeigu jam darbas su vaikais neteikia moralinio pasitenkinimo, tai nieko gero iš to nebus“, – sako E. Gaigalas.
– Ką manote apie galimybę leisti mokyklose dirbti neprofesionalams, nebaigusiems pedagoginių mokslų mokytojams?
– Į tai žiūriu kaip į neišvengiamą būtinybę. Tik abejoju, ar atsiras daug norinčiųjų šia veikla užsiimti, nes vis tiek reikėtų anksčiau ar vėliau pedagogines studijas baigti bent jau tam, kad žinotų elementarią šio darbo abėcėlę. Plius šiandien tai tikrai nėra svajonių ar prestižinis darbas. Jeigu žmogus nėra pasiryžęs aukotis dėl vaikų, jeigu jam darbas su vaikais neteikia moralinio pasitenkinimo, tai nieko gero iš to nebus.
Problema spręstųsi, jeigu būtų sudarytos geros darbo sąlygos. Tada arba padidėtų studijuoti norinčiųjų skaičius, arba į mokyklas ateitų tie, kas turi pedagogo diplomą, bet dirba kažkokį kitokį darbą.
Diana Guzienė: „Viskas įmanoma – ne šventieji puodus lipdo“
„Vedami išankstinių nuostatų ir stereotipų, mes labai dažnai ,,nurašome“ žmones, kurių net nežinome ir nepažįstame. Neskubėkime, suteikime galimybę, duokime laiko…“, – sako D. Guzienė.
– Ką galvojat apie sprendimą leisti mokyklose dirbti mokytojams neprofesionalams, nebaigusiems pedagoginių studijų? Išgelbėtų tai švietimo sistemą ar atvirkščiai?
– Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo pakeitimus vertinu pozityviai ir tikiuosi, kad atsiras įvairių profesijų žmonių, kurie pasinaudos galimybe įprasminti save mokykloje. Toks sprendimas tikrai mažiau ar daugiau prisidės prie mokytojų stygiaus problemos sprendimo. Viešojoje erdvėje vyksta intensyvios diskusijos, vieni – už, o kiti su nerimu diskutuoja, ar neprofesionalai ir pedagoginio išsilavinimo neturintys mokytojai gebės priimti šiuolaikinius švietimo iššūkius ir suteikti kokybišką ugdymą.
Informacijos šaltinis:
Rokiškio krašto laikraštis „Gimtasis Rokiškis“,
2021 m. gruodžio 14 d.,
straipsnio autorė – Reda Milaknienė
Skaitykite taip pat: Mokytojai: situacija kasmet darosi vis labiau kritinė – Gimtasis Rokiškis (grokiskis.lt)