Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) dar praėjusią savaitę raštu kreipėsi į Seimo švietimo ir mokslo komitetą bei Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl svarstomų Švietimo įstatymo pakeitimų.
„Išnagrinėjus Seimo komitete svarstomus pakeitimus, kyla rimtų įtarimų, kad siūlomos pataisos sudarys išskirtines sąlygas keliems pedagogus rengiantiems universitetams. Tokiu atveju būtų ne tik apribota pedagogų pasirinkimo laisvė, bet ir bus pasirašytas mirties nuosprendis dabar veikiantiems regioniniams švietimo centrams. Kartu lieka pagrįsta abejonė dėl kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės“, – pabrėžia LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius.
LŠMPS jau ne pirmus metus kelia klausimą, į kurį atsakymas nebuvo gautas nei šio amžiaus pradžioje decentralizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą ir įsteigiant dešimtis regioninių švietimo centrų, nei prieš dešimtmetį rengiant naują Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepciją, nei dabar siūlant Švietimo įstatymo pakeitimus.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Seimo švietimo ir mokslo komitetas negali atsakyti į esminį mūsų keliamą klausimą – kokios yra visų netenkinančio pedagogų kvalifikacijos tobulinimo proceso priežastys. Lieka neaišku ar kuriamos netinkamos kvalifikacijos tobulinimo programos, ar pasirenkami netinkami šių̨ programų̨ įgyvendintojai, ar egzistuoja kitos priežastys? Kaip galime svarstyti ir pritarti įstatymo pakeitimams, kai nežinome nei kokios yra sprendžiamos problemos priežastys, nei kokių teigiamų pasekmių sulauksime įgyvendinus pokyčius“, – sako A. Jurgelevičius.
Siūlomo švietimo įstatymo pokyčiai visai nedera su dabar galiojančios Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos kertiniu principu – kvalifikacijos tobulinimo procesas turi užtikrinti dermę tarp individualių pedagogo poreikių, švietimo įstaigos poreikių ir nacionalinių poreikių. Įstatymo pataisose matome aiškų nacionalinių prioritetų dominavimą.
Be to, siūlomuose pakeitimuose menkai atsižvelgta į 2016 metais atlikto valstybinio audito ataskaitos rekomendacijas, išskyrus rekomendaciją nustatyti nacionalinius pedagogų kvalifikacijos tobulinio prioritetus.
„Galų gale, kol nematome Švietimo įstatymo pakeitimuose minimų ministro įsakymu tvirtinamų tvarkų ir kitų poįstatyminių̨ aktų projektų, negalime kompleksiškai vertinti siūlomų pakeitimų, todėl tikimės juos kuo skubiau išvysti“, – sako A. Jurgelevičius.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
LŠMPS pranešimas spaudai