Mokslo metus ir šiemet pradėsime įprastai – klasėse ir auditorijose - tačiau bus privaloma laikytis higienos ir saugos reikalavimų

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vyriausybėje vykusioje spaudos konferencijoje pranešė, kad ir šiemet mokslo metai prasidės rugsėjo 1 dieną bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose, taip pat aukštosiose mokyklose, išimtis gali būti taikoma tik pirmakursiams, kuriems rekomenduojama mokslo metus pradėti nuo rugsėjo 14 d., bet dėl šios datos sprendimą turi priimti pačios aukštosios mokyklos. ŠMSM skatina neatsisakyti Rugsėjo 1-osios šventės, tačiau ji turėtų vykti lauke ir rekomenduojama laikytis tuo metu galiosiančių bendrų rekomendacijų dėl renginių organizavimo.

Nors ministras pažymėjo, kad darbas ugdymo įstaigose vyks įprastu būdu – klasėse bei auditorijose, tačiau bus privaloma laikytis higienos ir saugos reikalavimų, kurie nustatomi operacijų vadovo sprendimais. ŠMSM parengė rekomendacijas mokykloms dėl ugdymo organizavimo naujais mokslo metais, kad joms būtų lengviau organizuoti pasiruošimą mokslo metų pradžiai. Taip pat susitarta su Sveikatos apsaugos ministerijos specialistais, epidemiologais, kad nuo kitos savaitės įvyks kiekvieną savaitę susitikimai, kurių metu bus ne tik aptariama, bet ir reaguojama, jeigu tik tam bus poreikis, į besikeičiančią situaciją šalyje. A.Monkevičius patikslino, kad sprendimus žadama priimti labai operatyviai, bet esą vis tiek bus numatomas tam tikras intervalas, į kurio rodiklius bus atsižvelgiama. Siūloma sprendimus priiminėti trečiadienį-ketvirtadienį, kurie įsigaliotų pirmadienį, paliekant mokyklai galimybę tas kelias dienas organizuoti mokymosi procesą savo nuožiūra. Jokių papildomų priemonių dėl rizikos grupėje esančių pedagogų nėra priimta, galioja bendrieji reikalavimai, priimti operacijų vadovo.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įvedami aiškūs kriterijai, į kuriuos bus atsižvelgiama organizuojant ugdymą kiekvienoje savivaldybėje:

1) Jeigu užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius savivaldybėje pasieks 16 atvejų 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma dėl privalomo kaukių dėvėjimo ugdymo įstaigose.

2) Jeigu konkrečioje savivaldybėje bus 25 atvejai 100 000 gyventojų per 14 dienų ir jeigu bent 10 % naujų užsikrėtimų bus nesusiję su lokalizuotais ir valdomais ligos protrūkiais, įvežtiniais atvejais, bus svarstoma pereiti prie nuotolinio ugdymo.

Galime pasidžiaugti, kad kol kas aukščiau įvardintų kriterijų neatitinka nė viena Lietuvos savivaldybė. „Aišku, esant poreikiui, sprendimą dėl ugdymo proceso perorganizavimo konkrečiose savivaldybėse priims Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu, atsižvelgusi į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymą. Jeigu vis dėlto reiktų priimti sprendimą, kad reikia lokaliai perorganizuoti ugdymo procesą, tai būtų daroma operacijų vadovo teikimu, įvertinus situaciją, pasitarus su savivaldybe, švietimo įstaigomis lokalioje vietoje ir tada jau Vyriausybė priimtų sprendimą, ką reikėtų daryti ir kaip reikėtų perorganizuoti ugdymo procesą, ar reikėtų dalinai, ar reikėtų pereiti į visą nuotolinį, kad būtų užtikrintas saugumas“, – teigė ministras. Jis taip pat atsakydamas į žurnalistų klausimą, ar klasėse, kuriose yra po 25-30 vaikų, nereikės dėvėti kaukių nuo pat mokslo metų pradžios, sakė, kad tai priklausys nuo situacijos konkrečioje vietovėje. Esą šiuo metu tai nenumatoma, užteks srautų reguliavimo ir kitų reikalavimų, kurie jau numatyti. „Jeigu reikės dalinti klases į dvi dalis, tam reikės lėšų, esame paskaičiavę, kad tai per mėnesį kainuotų 16-17 mln. eurų, jeigu reikėtų visoje Lietuvoje. Aišku, to nebus, bet esame paskaičiavę, kokios pagalbos reikėtų ir konkrečioms savivaldybėms“, – sakė ministras.

Kaip teigia A. Monkevičius, ŠMSM jau pradedama teikti suplanuotą ir centralizuotą pagalbą mokykloms:

1) Nuo kitos savaitės savivaldybėms bus išdalinta 2850 nešiojamų kompiuterių, skirtų mokytojams, kurie būtų pritaikyti jų reikmėms. Prioritetas bus teikiamas naujai pradėjusiems dirbti mokytojams arba mokytojams, kuriems iš tikrųjų šių kompiuterių reikia, kad jie galėtų kokybiškai atlikti savo darbą.

2) Vadovaujantis šių metų birželio mėnesį atliktu kvalifikacijos tobulinimo poreikio tyrimu, mokytojams rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, kuomet jie sugrįš iš kasmetinių atostogų, yra organizuojami kvalifikacijos tobulinimo seminarai.

3) Iš DNR plano skiriama12 mln. Eur, kurie bus paskirstomi mokykloms pagal vaikų skaičių, skiriant 40 Eur kiekvienam vaikui. Šios lėšos skiriamos skaitmeniniam turiniui, priemonėms ir mokytojų kvalifikacijai, susijusiai su skaitmeninio turinio panaudojimu. Anot A. Monkevičiaus, 40 Eur gali pasirodyti ir nedidelė suma, tačiau ji yra dešimteriopai didesnė negu buvo skirta praeitais metais. Parengti aiškūs kriterijai, t.y. pagalba kiekvienai mokyklai, savivaldybei, pagal kuriuos jos galės atsirinkti reikalingas priemones – skaitmeninę mokymo medžiagą, virtualias mokymosi platformas ir kt. – kurios bus įtrauktos į katalogą ir atitiks kokybės kriterijus.

4) Kaip ir anksčiau ŠMSM veiks „Vienas langelis“, skirtas pateikti informaciją besikreipiantiems. Visa susisteminta informacija, susijusi su mokslo metų pradžia, bus skelbiama visais ŠMSM prieinamais kanalais.

Sugrįždami į mokyklas nuo rugsėjo 1 d. turime suprasti, kad pats ugdymo procesas bus šiek tiek kitoks, todėl spaudos konferencijos metu ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė mokykloms pristatė šias rekomendacijas:

1) Draudžiama į mokyklą atvykti karščiuojantiems ar turintiems kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų požymių vaikams ir darbuotojams. Tokiems vaikams bus užtikrinamas mokymas per skaitmenines platformas. J.Navickaitė tvirtino, kad tėvai turėtų jausti atsakomybę ir matydami, kad vaikas jaučia kokius nors simptomus, neleisti jo į mokyklą. O mokytojai jau turi daug patirties organizuoti nuotolinį mokymą, todėl toks vaikas tikrai neliktų be pamokų, užduotys jam galėtų būti pateiktos nuotoliniu būdu. Ministras dar papildė, kad tai galiotų ir kitokiose situacijose – tarkim, esant gripo epidemijai, itin šaltiems ar karštiems orams, tuomet irgi bus galima organizuoti nuotolinį ugdymą. Vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė pabrėžė, kad tarp mokinių, mokyklinio amžiaus vaikų COVID-19 paplitimas nėra didelis, tačiau susirūpinti labiau turėtų mokytojai. Tai liečia ir vyresnio amžiaus pedagogus, turinčius kitų ligų. Jiems L.Ašoklienė patarė dėvėti kaukes.Ugdymo įstaigose turės būti užtikrintos priemonės rankų higienai ir dezinfekcijai, patalpos dažnai vėdinamos ir valomos.

2) Ugdymas vyktų laikantis skirtingų grupių ar klasių izoliacijos principo. Mokyklose turi būti taikomas mokymosi klasėmis principas, kai visos pamokos vyksta toje pačioje patalpoje – kabinete, mokiniai nevaikšto iš vieno kabineto į kitą. Mokytojas ateina pas mokinius į konkrečią patalpą, atsinešdamas pamokai reikalingas priemones. Gamtos mokslų, technologijų ar fizinio ugdymo pamokos gali būti vykdomos specializuotuose kabinetuose, laboratorijose, tačiau vienai klasei bei užtikrinant, kad pamokai pasibaigus naudota įranga, paviršiai ir kt. turi būti dezinfekuoti, patalpos išvėdintos ir paruoštos kitos klasės atėjimui.

3) Rekomenduojama grupuoti panašaus amžiaus mokinius viename mokyklos aukšte, korpuse ar koridoriuje, kad būtų sumažintas kontaktas tarp skirtingo amžiaus mokinių.

4) Rekomenduojama, kad mokiniai galėtų įeiti į mokyklą ne tik per pagrindinį, bet ir per kitus įėjimus, jei tokių yra, pasirengti rekomenduotinas mokinių judėjimo iki klasės, valgyklos, tualeto ar kitų specializuotų kabinetų schemas, apie tai iš anksto informuoti mokinius, jaunesnio mokyklinio amžiaus mokinių tėvus, paskelbti informaciją matomose mokyklos vietose.

5) Jei leidžia mokyklos patalpos, turėtų būti numatytos atskiros erdvės vienos klasės mokiniams, kuriose jie galėtų praleisti pertraukas. Galima ir derinti skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos laiką taip, kad būtų gali užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą per pertraukas.

6) Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyti mokytis dalykai ir jiems skirtos valandos konkrečioje klasėje nesikeičia. Tik rekomenduojama numatyti skirtingą pamokų pradžios laiką, ilgesnę pertrauką, skirtą papietauti. Galima planuoti po dvi viena po kitos einančias dalykų pamokas, kai jų yra ne viena per savaitę, nes tai leistų sumažinti mokytojų judėjimą iš vienos klasės į kitą.

7) Rekomenduojama pamokų tvarkaraštį sudaryti taip, kad jis būtų lengvai pertvarkomas, reikalui esant jį būtų galima pritaikyti nuotoliniam mokymui. Bendrųjų ugdymo planų pakeitimais, patvirtintais rugpjūčio pradžioje, yra nustatyti papildomi reikalavimai ugdymo organizavimui nuotoliniu būdu: turi būti skiriama ne mažiau kaip 50 proc. ugdymo procesui numatyto laiko sinchroniniam ugdymui, nepertraukiamo sinchroninio ugdymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 2 val.

8) Maitinimas ugdymo įstaigose galės būti organizuojamas ir klasėse, jei yra sąlygos, ir mokyklos valgykloje. Pietaujant valgykloje, jei ji yra didelė, gali būti numatytos atskiros erdvės skirtingoms klasėms. Maistą, atsineštą iš namų, vaikai galės suvalgyti ir klasėse, laikydamiesi higienos taisyklių.

9) Mokiniai, važiuojantys į mokyklą ar iš mokyklos mokykliniu autobusu turės dėvėti kaukes. Mokyklinio autobuso dažniausiai liečiami paviršiai turės būti dezinfekuojami kas kartą prieš įlaipinant kitą mokinių grupę.

Svarbu pažymėti, kad savivaldybių specialistams, mokyklų vadovams ir mokytojams bus teikiama metodinė pagalba. Nuo kitos savaitės atnaujinamos nuotolinės konsultacijos su savivaldybių švietimo padalinių specialistais ir mokyklų vadovais, kurių metu bus aptariami klausimai dėl ugdymo organizavimo, kad visose mokyklose būtų tinkamai pasirengta naujiems mokslo metams. taip pat netrukus bus pristatytas Nuotolinio mokymo vadovas, suderintas su socialiniais partneriais, kuriame mokytojai galės rasti patarimų ir rekomendacijų, kaip reikėtų organizuoti ugdymo procesą ir prisitaikyti prie galimai besikeičiančios epidemiologinės situacijos šalyje.

Naujausi teisės aktai, aktualūs ruošiantis 2020–2021 mokslo metams: