Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2023 m. vasario 2 d. išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovas dirbo įmonėje X tarptautinio bendradarbiavimo vadybininku Strateginės plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriuje. 2020 m. įmonė vykdė struktūrinius pertvarkymus, mažino darbuotojų skaičių ir priėmė sprendimą naikinti ieškovo pareigybę. Ieškovui buvo įteiktas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo. Įteiktame pranešime dėl darbo sutarties nutraukimo buvo nurodyta, kad siekiant užtikrinti darbdavio pareigą siūlyti laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui, jis dėl informacijos apie laisvas pareigybes gali kreiptis į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių arba sekti konkursines pareigybes sistemoje. Norėdamas rinktis konkursines pareigybes, ieškovas turėjo dalyvauti konkurse. Byloje taip pat iškilo klausimas dėl atleidžiamam darbuotojui priklausančių išmokų skaičiavimo.
Dėl darbdavio pareigos siūlyti kitą darbą
Vadovaujantis DK 57 str. 2 d., darbdavys, atleisdamas darbuotoją savo iniciatyva be darbuotojo kaltės, turi pareigą atleidimo laikotarpiu pasiūlyti darbuotojui kitą darbą.
LAT nuomone, darbdaviui įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodžius, kad dėl informacijos apie laisvas pareigybes galima kreiptis į Žmogiškųjų išteklių valdymo skyrių arba sekti konkursines pareigybes sistemoje, yra pakankama priemonė užtikrinti darbuotojo teisę rinktis galimą kitą jį tenkinančią poziciją.
Viešajame sektoriuje dirbančio darbuotojo teisė būti perkeltam į konkursines pareigas be konkurso
LAT nuomone, kai valstybinėje įmonėje yra laisvų konkursinių pareigybių, kurioms keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus atitinka atleidžiamas darbuotojas, nepagrįsta manyti, kad į šias pareigybes darbuotojas negali būti perkeltas, o norėdamas jas užimti, privalo dalyvauti konkurse. Teismas aiškina, kad darbuotojui turi būti sudaryta galimybė išreikšti valią būti perkeltam į pareigas, kurioms keliamus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus darbuotojas atitinka. Darbdavys, nesudarydamas galimybės įspėjimo laikotarpiu darbuotojui išreikšti valios būti perkeltam su jo sutikimu į laisvas konkursines pareigybes be konkurso, kai tokių laisvų pareigybių iš tiesų yra, pažeidžia DK 57 str. 2 d. nustatytą reikalavimą atleidimo laikotarpiu pasiūlyti darbuotojui kitą darbą.
Dėl darbuotojo negrąžinimo į darbą
LAT nuomone, jei teismas konstatuoja, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, tačiau jo pareigybė panaikinta dėl darbdavio atliktų realių darbo organizavimo pertvarkymų ir darbuotojo atliekamos darbo funkcijos tampa nebereikalingomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad darbdavys išreiškė prašymą negrąžinti ieškovo į buvusį darbą, yra pagrindas priteisti vidutinį darbuotojo darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir negrąžinti į buvusias pareigas, kurių įmonėje nebėra.
Dėl VDU už priverstinę pravaikštą skaičiavimo
LAT nuomone, tuo atveju, kai teismo sprendimu pripažinus atleidimą neteisėtu darbuotojas grąžinamas į ankstesnį darbą, teismas priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o priteisdamas šį vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi atsižvelgti, ar darbuotojas jau buvo gavęs išeitinę išmoką (DK 57 str. 8 d.). Jei darbdavys jau buvo išmokėjęs išeitinę išmoką pagal DK 57 str. 8 d., teismui pripažinus darbuotojo atleidimą neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, į priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi būti įskaitoma šio darbuotojo gauta išeitinė išmoka.
Šaltinis – 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-403/2023.
LŠMPS teisės centro informacija