Pagal Vietos savivaldos įstatymą švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, tačiau didžiąją dalį finansavimo šiai funkcijai užtikrinti skiria valstybė. Anksčiau valstybės dotacija patekdavo į šalies savivaldybių biudžetus ir tik paskui lėšos būdavo paskirstomos švietimo įstaigoms. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) iniciatyva tvarka buvo pakeista – nuo 2025 metų įtraukiajam ugdymui užtikrinti skiriamas finansavimas aplenkia savivaldybių biudžetus ir patenka tiesiai į mokyklų „kišenes“. Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Gintauto Rimeikio nuomone, šitoks lėšų paskirstymas neracionalus, o pinigų įtraukiajam ugdymui trūkumas – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Vyriausybės pasirašytos kolektyvinės sutarties pasekmė. Tokia ne kartą garsiai išsakyta skyriaus vedėjo pozicija, pasak LŠMPS atstovų, menkina profsąjungos autoritetą ir skaldo švietimo visuomenę.
Lėšos tiesiai į švietimo įstaigų „kišenes“
Įtraukiojo ugdymo paskirtis – pasiekti, kad vaikai su negalia nebepatirtų socialinės atskirties mokydamiesi specialiosiose mokyklose, kad augtų ir ugdytųsi kartu su bendraamžiais gaudami visą jiems reikalingą paramą. Nors įtraukusis ugdymas šalies švietimo įstaigoms ne naujiena, tačiau Švietimo įstatymo pataisa, numatanti, kad visos mokyklos ir visi darželiai turi priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą yra geriausias sprendimas vaikui, įsigaliojo tik 2024 metų rugsėjį.
Pagal Vietos savivaldos įstatymą švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, tačiau didžiąją dalį finansavimo funkcijai užtikrinti skiria valstybė. Pastebėta, kad kuo daugiau lėšų įtraukiajam ugdymui skiria valstybė, tuo mažiau prie savarankiškos savivaldos funkcijos įgyvendinimo prisideda savivaldybės. LŠMPS ėmėsi iniciatyvos keisti situaciją. Prieš metus pasirašytas švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimas, kuriuo numatyta įtraukiojo ugdymo programos lėšas pagal tam tikrą metodiką paskirstyti tiesiogiai mokykloms. Savivaldybės prarado teisę skirstyti valstybės dotaciją, bet joms liko prievolė užtikrinti švietimo pagalbos funkciją skiriant trūkstamų pinigų.
Savivaldybės neteko galimybės trupinti programos lėšų
Kaip sakė su redakcija susisiekęs LŠMPS pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius, iki tol, kol buvo pasirašytas pakeitimas, savivaldybės dotaciją skirstė savo nuožiūra – trupindavo visoms švietimo įstaigoms po truputį. Todėl dažnu atveju mokykloms nebelikdavo lėšų specialistų priedams už veiklos sudėtingumą, kas priklauso pagal įstatymą, išmokėti.
Anot profsąjungų atstovo, susidarė tokia situacija, kad švietimo įstaigų vadovai ar profsąjungų atstovai, prašantys iš savivaldybių papildomų lėšų, dažnu atveju sulaukdavo atsakymo, kad visi įtraukiojo ugdymo programos pinigai išdalinti. „Savivaldybės užmiršdavo, kad švietimo pagalba yra savarankiška jų funkcija ir kad būtent savivaldybės turi užtikrinti tinkamą programos finansavimą. Pasirašius švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimą, savivaldybėms sunkiau išsisukti nuo prisidėjimo, kas ne visiems patinka“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
„Keliama įtampa ir kiršinami žmonės“
Valstybės skiriamos dotacijos neužtenka ir Plungės rajono švietimo įstaigoms, tad Savivaldybei tenka prisidėti savo lėšomis. Pasak A. Jurgelevičiaus, Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vadovui tai nepatinka. „Per pastarąjį Mokymo lėšų perskirstymo komisijos posėdį, kuriame dalyvavo įstaigų vadovai ir mūsų profesinės sąjungos atstovai, G. Rimeikis pareiškė, kad visoje šalyje situacija su lėšomis normali, o Plungėje jų trūksta dėl to, kad bloga švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties formuluotė. Ir taip ne pirmą kartą. Kaip jaustis mūsų profsąjungų atstovams, kai keliama įtampa, kiršinama švietimo visuomenė? Kas ne profsąjungoje – geri žmonės, kas profsąjungoje – blogi žmonės, nes pasirašė tokią sutartį“, – priekaištų G. Rimeikiui negailėjo LŠMPS pirmininko pavaduotojas.
G. Ačienė skyriaus vedėjo elgesyje įžvelgia mobingo apraiškų
A. Jurgelevičiaus patarti susisiekėme su LŠMPS Plungės rajono profesinių organizacijų susivienijimo pirmininke Guoda Ačiene, kuri dalyvavo aukščiau minėtame Mokymo lėšų perskirstymo komisijos posėdyje.
Situaciją pašnekovė nusakė panašiai: „Kiekviename posėdyje vedėjas pabrėžia, jog LŠMPS padarė taip, kad pinigai patenka tiesiai į mokyklas, akcentuoja, kad būtent dėl to kai kurioms mokykloms lėšų švietimo pagalbai neužtenka. Ir, žinoma, švietimo įstaigų, kurioms lėšų trūksta, vadovai pyksta ant profsąjungų. Suprasčiau, jeigu savo nuomonę G. Rimeikis būtų išsakęs vieną kartą, bet jis tai kartoja nuolat. Tą pasikartojantį akcentavimą, kad dėl lėšų įtraukiojo ugdymo programai trūkumo kalta profsąjunga, vertinu kaip visuomenės kiršinimą ir net įžvelgiu turint mobingo apraiškų. Nors nenorėčiau tuo tikėti… Nes šiaip su vedėju sutariame gerai“, – savo nepasitenkinimą dėl G. Rimeikio elgesio išsakė G. Ačienė.
Rajono švietimo ir mokslo bendruomenės profsąjungos lyderės manymu, visa ši nemaloni situacija susidarė dėl to, kad Savivaldybė nenori skirti įtraukiojo ugdymo programai įgyvendinti trūkstamų lėšų. Į klausimą, kodėl vienoms rajono švietimo įstaigoms užtenka į jų sąskaitą pervedamų valstybės dotacijos pinigų, kitoms – ne, G. Ačienė atsakymo neturėjo. Tačiau patikino, kad kai kuriose rajono mokyklose situacija po LŠMPS inicijuotų kolektyvinės sutarties pakeitimų tikrai pagerėjo: „Saulės“ gimnazijai pagal mokinių skaičių priklausė du socialinio pedagogo etatai, bet, kol Savivaldybė skirstė lėšas, jiems nebuvo leidžiama įdarbinti antro žmogaus. Įtraukiojo ugdymo lėšas pradėjus vesti tiesiai į mokyklų sąskaitas, etatas buvo įsteigtas.“
Pasak G. Ačienės, įtraukiojo ugdymo programos įgyvendinimą Savivaldybė turi padengti ne atimdama iš vienos mokyklos ir atiduodami kitai, o atsižvelgdama į tikrą poreikį.
„Kiek žinau, Lietuvoje žodžio laisvė nėra apribota…“
Susisiekėme ir su Švietimo ir sporto skyriaus vedėju. Išgirdęs, kad LŠMPS jo pasisakymus mokymo lėšų paskirstymo tema vertina kaip švietimo visuomenės kiršinimą, G. Rimeikis nė kiek nesutriko.
„Aš sakau teisybę. Mano, ir ne tik mano nuomone, šitoks lėšų paskirstymas – neracionalus. Po to, kai iš Savivaldybės buvo atimta teisė perskirstyti valstybės dotaciją, vienose mokyklose lėšų lieka ir jos naudojamos priedams išmokėti. Neseniai viena mokykla skambino ir domėjosi, ar gali likutį panaudoti kažkokiai įrangai įsigyti. O kitose mokyklose pinigų trūksta. Todėl aš per Mokymo lėšų paskirstymo komisijos posėdžius ir pabrėžiu, kad dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimo lėšos naudojamos neracionaliai. Ar tai mobingas? Kiek žinau, Lietuvoje žodžio laisvė nėra apribota. Nesijaučiu ką nors įžeidžiantis ar ką nors diskredituojantis. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas ir valstybę, ir savivaldybes įpareigoja lėšas naudoti racionaliai, todėl vos pasirodžius sutarties projektui per Savivaldybių asociaciją teikėme pastabą, kad atiduoti lėšas tiesiai mokykloms nėra logiškas sprendimas“, – kalbėjo skyriaus vedėjas.
Kaip sakė G. Rimeikis, Plungės rajono savivaldybės 2026–2028 m. biudžeto projekte įtraukiojo ugdymo programai kitais metais suplanuota skirti 500 tūkst. eurų.
Valdininkas pripažino, kad švietimo įstaigos, kurioms įtraukiojo ugdymo programos lėšų lieka, džiaugiasi naująja dotacijų skyrimo tvarka: „Jeigu aš būčiau tokios mokyklos direktorius, ir aš džiaugčiausi, bet reikia žiūrėti plačiau. Akademiko Adolfo Jucio progimnazijai, Žemaitijos kadetų gimnazijai pinigų programai trūksta. Ir tai lemia ydinga jų skirstymo sistema – būtinas lankstesnis požiūris. Aš esu Savivaldybės administracijos atstovas ir laikausi nuomonės, kad įtraukiajam ugdymui skirtas lėšas turėtų perskirstyti savivaldybės. Esu tikras, kad ir mano kolegos iš kitų rajonų savivaldybių galėtų pasakyti tą patį.“
Ar trečias tikrai laimi?
Ten, kur du pešasi, trečias laimi. Ar savivaldybėms ir švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimus inicijavusiai LŠMPS nesusitariant dėl to, kas turėtų dalinti įtraukiajam ugdymui skirtas lėšas, mokyklos iš tiesų laimi? Ar laimi vaikai, kuriems reikalinga švietimo pagalba? Juk įtraukiojo ugdymo programa pirmiausia skirta jiems, o ne institucijoms ir susivienijimams, atstovaujantiems darbuotojų interesams.
Straipsnio elektroninę versiją galite rasti čia: https://labasplunge.lt/skyriaus-vedejas-gintautas-rimeikis-tai-manonuomone-profsajungu-atstove-guoda-acie/?fbclid=IwY2xjawP2gxxleHRuA2FlbQIxMQBicmlkETFmNWZ2VzVvQXQyenJXdUVZc3J0YwZhcHBfaWQQMjIyMDM5MTc4ODIwMDg5MgABHmsHLpHWJXmSmfZOSWUt6lYptBYWbRvWuJxpREAjfnhnbxWaitQ_UqXhvOEW_aem_b3kYMLD1QZECauaddMu5Fg
Informacijos šaltinis:
Naujienų portalas Plungės ir Rietavo krašto žmonėms „Labas Plunge“,
2026 m. vasario 8 d.,
straipsnio autorė – Rita Stančiukenė