Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo planą. Jame numatoma, kaip pritraukti į mokyklas naujų specialistų ir sistemiškai spręsti augančią mokytojų stygiaus problemą. Tikimasi, kad tai padės per 2022-2023 metus parengti iki 800 mokytojų.
Siūloma nuo kitų metų skirti 300 eurų skatinamąsias stipendijas stojantiesiems tik į prioritetines pedagogikos sritis. Net 500 eurų stipendiją siūloma mokėti ketvirto kurso studentams ir profesinių pedagogikos studijų studentams, pasirašiusiems sutartis su mokykla ar savivaldybe, kurioje įsipareigoja dirbti ne trumpiau kaip 3 metus.
Ministerija skelbia, kad šiemet į aukštąsias mokyklas priimta studijuoti tik po du būsimus fizikos, chemijos ir informatikos mokytojus, devyni būsimi matematikos mokytojai, 14 būsimų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų.
Prognozuojama, kad jau po kelerių metų mokykloms labiausiai trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų. Tarp šių dalykų mokytojų daugiau nei 60 proc. yra vyresni nei 50 metų. Po 7-10 metų regionuose gali tapti neįmanoma rasti šių dalykų mokytojų.
Jaunus mokytojus svarbu motyvuoti
Egidijus Milešinas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas, apie ministerijos tikslą per metus parengti iki 800 mokytojų sako: „Viskas įmanoma, jeigu išsikeliamas aiškus, konkretus tikslas, bet daug svarbiau, kad jam įgyvendinti būtų skirtas reikiamas biudžetas. Daug metų buvo kalbama apie švietimo problemas, tačiau nebuvo skiriama finansavimo arba jis buvo skiriamas neapgalvotai, be ilgalaikių tikslų.“
Gerai, kad ministerija supranta problemą ir nori ją spręsti, tačiau vien jos pasiūlytų stipendijų neužteks. Reikia, kad startinis jaunų mokytojų darbo užmokestis būtų adekvatus. Be to, į būsimų mokytojų pritraukimo ir įdarbinimo procesą turi labai aktyviai įsitraukti mokyklų vadovai ir savivaldybių valdžia.
Gerinant pradedančių mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas svarbu nepamiršti ir metodininkų ar ekspertų, tačiau akcentas, pasak E. Milešino, pirmiausia turi būti jaunų mokytojų pritraukimui, pasitelkiant dabartinių patyrusių mokytojų pagalbą adaptuojantis mokyklose.
Pasak jo, jaunimas neina į švietimą, nes nemato perspektyvų.
– Daug metų situacija, ypač finansinė, negerėja taip, kaip turėtų, todėl nėra profesijos prestižo, nėra noro dirbti mokykloje, kai daugelyje kitų sričių galima uždirbti ir daugiau, ir lengviau. Kol to nepakeisime, padėtis nepradės keistis į gerąją pusę, – įsitikinęs profsąjungos vadovas.
Nenorėjo vesti pamokų, nes tai alina
Stefanija Navickienė, Sasnavos pagrindinėsmokyklos mokytoja, į mokyklą neseniai sugrįžo po pertraukos. Sakė, atsisakiusi pamokų, pasiliko tik popamokinę veiklą, klasės auklėtojos pareigas ir mokyklos tinklapio tvarkymą.
– Mano nuomone, atlyginimas nėra adekvatus įdėtoms pastangoms ir skirtam laikui pasiruošti pamokoms, taip pat papildomiems darbams, tokiems, kaip mokinių ruošimas konkursams. Už konkrečias valandas apmokėjo, bet pati savo transportu vežiau mokinius į meninio skaitymo konkursą Kaune, o už degalus niekas nekompensuos, – pasakojo mokytoja.
Ir etatinio apmokėjimo įvedimas nieko nepakeitė.
– Prieš porą metų turėjau didelį darbo krūvį – būrelių, kitų veiklų, visokių atsakomybių, bet viską suskaičiavus neišeidavo etatas, nors darbo turėjau daugiausia iš visų mokytojų, – sakė S. Navickienė.
Ji pastebėjo, kad kaimo mokykloje per tuos 12 metų, kai pradėjo dirbti, labai akivaizdžiai sumenko vaikų motyvacija mokytis. Daug mokinių yra iš sudėtingų šeimų. Mokytojai tiesiog nusialina nuolat kovodami su netinkamu mokinių elgesiu, kultūros stoka. Jai sakė gaila tų vaikų, kurie nori išmokti, nes mokytojas gaišta laiką tramdydamas, aiškindamas elgesio, mandagumo taisykles, elementarius dalykus, dėl kurių anksčiau vargo nebūdavo.
Moteris pasidalijo asmenine patirtimi apie tai, kad prieš kurį laiką teko dirbti valytoja Danijoje. Valė namus Marijai, vokiečių kalbos mokytojai, kurios išdrįso paklausti apie atlyginimą.
– Jos alga po mokesčių yra 2800 eurų, o mano dirbant beveik visu etatu buvo 800 eurų. Marijai sunku buvo suprasti, kaip mokytoja gali dirbti valytoja. Aš paaiškinau, kad atvažiavau užsidirbti, nes noriu išleisti savo knygą, – pasakojo moteris.
Nors valytojos alga buvo gera, moteris neslepi turėjusi grįžti, nes tuomečiam jos pasirinkimui prieštaravo Lietuvoje likęs vyras. Stefanijai buvo gaila palikti Kopenhagą ir naują darbą lietuvių bendruomenės šeštadieninėje mokykloje. „Jau tuoj galėjau gauti leidimą gyventi, bet teko atsisakyti ir grįžti, kad neiširtų šeima“, – prisipažino ji.
O apie Vyriausybės žingsnius kelti mokytojo profesijos prestižą moteris atsiliepia teigiamai. Vienas iš jos keturių vaikų Matas, baigęs kineziterapijos studijas Lietuvos sporto universitet, šiemet įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademiją. Jis gauna 300 eurų stipendiją ir labai džiaugiasi, kad galės įgyti pedagogo kvalifikaciją, kadangi ji reikalinga treniruojant vaikus, vedant sporto stovuklas. „Ta stipendija labai motyvuoja jį studijuoti. Didžiuojuosi Matu“, – sako moteris.
Ministerijos žingsniai daromi teisingi, bet neužtenka tik stipendijų. O ką daryti neturintiems kategorijų? Tokie laksto per kelias mokyklas, kad užsidirbtų bent tūkstantį eurų algos. Pefagogė sako, kad laukia griūtis, kai vyresni pedagogai išeis. „Jau nemžai pažįstu ir pastaruoju metu išėjusių. Viena draugė mokytoja iš Kauno išvažiavo senukų slaugyti į Šveicariją, uždirba per 3000 eurų, nors dirbti tikrai sunku.“
Ateina iš kitų mokyklų, o ten lieka spraga
Ministerijos planas per metus paruošti 800 pedagogų Marijampolės „Ryto“ pagrindinės mokyklos direktoriui Vladui Klasavičiui atrodo kaip fantastika.
Pastaruosius porą metų ministerij skyrė 300 eurų stipendijas pedagogikos studentams. Aišku, padaugėjo stojančių, bet pirmais metais daug jų rinkosi ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir kūno kultūros studijų programas. O į pagrindinius dalykus stojančių daug nebuvo. Šimet kryptis keitėsi, bet tikslieji mokslai vis tiek liko nuošaly. „Be to, ne visi iš įstojusių dirbs mokyklose, o tuo labiau gal nė vienas nenorės atvažiuoti į Marijampolę“, – sakė direktorius.
Jis įsitikinęs, kd visa tai reikėjo daryti, bet pradėti gerokai anksčiau. Svarbiausia rinkti duomenis regionuose, o pagal apklausų rezultatus parengti planus, koks bus pedagogų poreikis ateityje.
– Šiuo metu keli fizikos mokytojai pasidalija visas Marijampolės mokyklų pamokas, ir naujam vietos nebūtų, bet vos vienas išeis, ir jau tragedija. O parengus planą pagal realius poreikius būtų galima planuoti specialistų rengimą labai konkrečiai, – sako V. Klasavičius.
Būtina dirbti su Savivaldybės administracija, nes, pavyzdžiui, vilnietis, ko gero, nenorės dirbti Marijampolėje. „Turime savus kadrus augintis, Savivaldybė turi prisidėti, sudaryti sutartį su studentu dėl paramos būstui čia, įsikūrimui ir panašiai. Bet pirmiausia reikia parengti planą, kiek kokių mokytojų trūks“, – sakė direktorius.
V. Klasavičius papasakojo, kad neseniai reikėjo matematikos mokytojos, atėjo viena iš Škių, vadinasi, ten liko spraga, kita atėjo iš Kazlų Rūdos – ten irgi spraga. Bet kai nemažai pedagogų išeis į pensiją, tada bus visiems striuka.
„Ryto“ mokykloje mokytojų iki 30 metų nedirba, o vyresnių yra daug. Štai rusistės neseniai ieškojo ir rado. Bet direktorius svarsto, kiek savivaldybėje yra ikipensinio amžiaus rusų kalbos pedagogų. Aišku, nedaug, o naujų niekas neruošia… Nors rusų kalba, kaip antroji, yra populiari, ir mokytojų reikės.
– Praktiškai taip nebūna, kad ateitų jaunas specialistas ir ieškotų darbo. Neatsimenu tokio atvejo. Ieškojome neseniai psichologo, kreipėmės į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, niekas neatsiliepė į skelbimą. Dėl ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų Marijampolėje šiek tiek lebgviau, nes čia kolkegija juos rengia. O su visais kitais nieko gero. Didelės problemos bręsta. Aš, aišku, nematau visos šalies situacijos, bet nuojauta bloga, – atvirai sakė mokyklos vadovas.
Informacijos šaltinis:
Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“,
2021 m. lapkričio 3 d. numeris,
Straipsnio autorė – Loreta Akelienė