Paskutinę praėjusio mėnesio dieną Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijoje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) Marijampolės susivienijimo išplėstiniame tarybos posėdyje pirmininkas Egidijus Milešinas pristatė šalies švietimo viziją 2025 metams. Tai yra LŠMPS tarybos priimtos ir patvirtintos gairės apie tai, kur link švietimas turi judėti iki 2025 m. Pasak E. Milešino, ši programa pristatoma jau devintoje savivaldybėje ir tai nėra baigtinis variantas, mat laukiama pedagogų nuomonių ir pasiūlymų.
Pokyčių reikia visose srityse, ne vienoje
“Remiantis šiomis gairėmis vasario gale pradėsime derybas dėl naujos švietimo šakos kolektyvinės sutarties. Visi šie įrankiai ir priemonės yra sudėlioti pagal šiandienos aktualijas. Vyriausybė pasiūlė partijoms pasirašyti susitarimą dėl švietimo. Mes manome, kad jis būtinas, jog pagaliau įsivyrautų stabilumas. Visgi politiniame susitarime bus tik gairės, o reikia, kad atsirastų teisinis dokumentas – kolektyvinė sutartis, kurios būtų privaloma laikytis.”
Švietimo sistemoje daugelis dalykų yra susiję ir nuo jų visų priklauso galutinis rezultatas. Gairėse aptariamas ne tik ugdymo turinys (nors aišku, kad jis turi būti atnaujintas, ir ne vien mokslininkų jėgomis, bet įtraukiant ir mokytojus praktikus, taip pat kažkokia forma ir verslo atstovus), bet ir pedagogų rengimas, mokyklų tinklo optimizavimas ir kt.
Kaip profsąjungos siūlo spręsti mokytojų rengimo problemas? Neateina į mokyklas jaunimas, o ateityje neliks ir mokytojų “dinozaurų”, kurie dirba ilgus metus. “Dabartinis jaunimas dirba 10 metų maksimum ir eina kitur. O šiandien mokytojų amžiaus vidurkis – 55 metai. Taigi bomba tiksi, ir ką darysime, kai progs?” – klausė E. Milešinas.
Profsąjungos siūlo pritraukti mokytojus keliomis priemonėmis: stipendijomis, studentų įsileidimu į mokyklą nuo pirmo kurso, užtikrinant jiems mentorystę, sukurti paramos jauniems mokytojams sistemą. Štai Klaipėdos rajono savivaldybė kompensuoja visiems mokytojams kelionę iki darbo vietos.
Siūlo mažinti mokinių skaičių klasėse
Net Prezidentas neseniai ragino susitvarkyti mokyklų tinklą, tada atsiras pinigų švietimo sistemoje. „Per 20 metų visoje šalyje uždaryta apie 1000 mokyklų, beveik 50 proc. Jei visi tie pinigai būtų likę sistemoje, visai kitos finansinės galimybės būtų šiandien. Deja, nelieka.“
Prfosąjungos siūlo privalomai mažinti klases. Marijampolės savivaldybės atveju tai yra numatyta teritorinėje kolektyvinėje sutartyje: nuo rugsėjo 1 d. vidutiniškai bus mažinamas mokinių skaičius klasėse.
„Ar 30, ar 26 mokiniai klasėje, pinigai į mokyklą ateina tokie patys. Taigi mokytojui nėra skirtumo, bet skirtumas jaučiamas per valdymo aparato ir pagalbos mokiniui specialistų finansavimą. Ugdymo plano lėšos ateina pagal klasių komplektų skaičių, o kitas finansavimas – pagal mokinių skaičių. Lėšos centralizuotai skiriamos kartu valdymui ir pagalbos mokiniui specialistams, taigi nėra skirtumo, kurioje mokykloje vaikas, vis tiek pinigai ateina į savivaldybės biudžetą bendrai“, – aiškino E. Milešinas.
Jis teigė, kad mokyklų tinklas šiemet bus dar labiau optimizuojamas, įstaigos jungiamos. Mat svarbiausia mažinti išlaidas administravimui. Pernai Marijampolės savivaldybė turėjo apie 300 tūkst. eurų prisidėti prie mokyklų administracijų išlaikymo.
Lūžis įvyko 2018 m., kai buvo pakeista mokinio krepšelio finansavimo tvarka. Atsiskyrė finansavimas mokytojams nuo lėšų, skirtų valdymui plius pagalbos mokiniui specialistams. Skiriamų lėšų nemažėjo, bet nuo rugsėjo pirmos atsivėrė finansinės duobės visos šalies mokyklose: tapo negalima mokytojų pinigų naudoti administracijos išlaikymui.
Iki 2018 metų valdymui ir pagalbos mokiniui specialistams buvo galima skirti ne daugiau kaip 14 proc. mokinio krepšelio lėšų, bet daugelyje savivaldybių viskas buvo naudojama mokyklų administracijoms išlaikyti, o pagalbos specialistams visai neatlikdavo…
Bazinė alga – visiems vienoda
Pedagogų atlyginimų klausimas – taip pat visos sistemos dalis. Kad mokiniai pasiektų gerus rezultatus, reikia kokybiško mokytojų darbo. Profsąjungos siūlo kelti švietimo kokybę ne tik algomis. E. Milešinas paklausė salės, argi pagerėtų mokinių rezultatai, jei pedagogo alga būtų 5 tūkst. eurų? Ir mokytojos iš salės atsakė, kad pagerėtų…
Profsąjunga siūlo įvesti pareiginę bazinę mokytojo algą. Šiemet rugsėjo 1 d. vieno etato mokytojo eksperto bruto alga turėtų būti 1708,96 euro. Bazinė pareiginė vieno etato alga būtų skiriama visiems mokytojams, nepriklausomai nuo stažo ir kt. Kitąmet ji jau turėtų būti didinama ir po kažkiek augti kasmet.
Pasak E. Milešino, ateityje keisis ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo tvarka, kategorijos bus naikinamos, vietoj jų atsiras lygiai, suteikiami pagal kompetencijas. Šį projektą kuria viena jo iniciatorių Prezidento patarėja Vilma Bčkiūtė.
Taigi profsąjungos vizija – apimti visą pokyčių paketą visose švietimo srityse, reikalingą permainoms, kad būtų galima reikalauti geresnių rezultatų.
E.Milešinas kalbėjo ir apie tai, kad Savivaldybių asociacija prašo grąžinti savivaldai visą švietimo finansavimą. „Mes, profsąjungos, to neleisime, jei reikės, kelsime vėją. Kalbama, atseit savivalda dabar jau pasikeitė, moka tvarkytis, bet mes matome, kad ne. Pavyzdžiui, šiuo metu pagalbos mokiniui specialistų išlaikymas yra tiesioginė savivaldos funkcija. Jie turi finansuoti, išlaikyti etatus, o valstybė tik prisideda. Deja, šalies savivalda to nevykdo, ką privalėtų – o tai numatyta Savivaldos įstatyme. Apie 25 mln. eurų neįdedama į šalies savivaldos biudžetą pagalbos mokiniui specialistų išlaikymui. Su ikimokykliniu ugdymu panašiai – valstybė finansuoja ugdymo 4 val., o kitą dalį turi prisidėti savivaldybės iš savo biudžetų. Visgi kai kurios savivaldybės ne tik neprisideda, bet už tuos pačius pinigus sugeba pratęsti ugdymą iki 8 val.“
Informacijos šaltinis:
Marijampolės apskrities laikraštis „Suvalkietis“,
2020 m. vasario 12 d. numeris,
straipsnio autorė – Loreta Akelienė
