Lietuvoje įvesto karantino metu pradedant nuotolinį mokymą, mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų atlyginimai negali mažėti. Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) informavo mokytojus ir švietimo įstaigų vadovus, kad teisinio pagrindo mažinti atlyginimus dėl nuotolinio mokymo – nėra.
Mokytojų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir kitų neformaliojo ugdymo įstaigų darbuotojų atlyginimai beveik 100 proc. finansuojami iš valstybės biudžeto.
„Nei Premjeras, nei finansų ar švietimo, mokslo ir sporto ministrai nepranešė, kad mažinamas finansavimas švietimo sektoriui. Todėl savivaldybių vadovai neturi nei moralinio, nei teisinio pagrindo mažinti švietimo sektoriaus darbuotojų atlyginimus“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Savivaldybės neprisideda prie švietimo sistemos finansavimo tiek, kiek yra įpareigotos teisės aktų, todėl ir atlyginimų mažinti teisės neturi. E. Milešino teigimu, savivaldybės pirmiausiai turi peržiūrėti nebūtinas investicijas į mokyklų remontus, atnaujinimus, rekonstrukcijas ar bet kuriuos kitus pirkimus.
„Šiuo sunkiu metu privalome užtikrinti mokytojų ir kitų socialiai pažeidžiamiausių švietimo įstaigų darbuotojų pajamas. Kai kurie merai tiek oficialiais raštais, tiek ir gyvų pokalbių metu spaudžia mokyklų direktorius optimizuoti biudžetus, bet kažkodėl neliepia stabdyti investicijų į pastatus ar kitų pirkimų. Turime unikalią progą pagaliau pereiti prie investicijų į žmones, o ne į pustuščius pastatus, kuriais nebėra kam naudotis“, – pažymi LŠMPS pirmininkas.
E. Milešinas pasirengimą vykdyti nuotolinį mokymą ir spaudimą taupyti mokytojų sąskaita aptarė su Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos (LŠĮVPS) pirmininke Jolita Andrijauskiene.
„Vadovų profesinės sąjungos nariai – mokyklų direktoriai yra mokytojų pusėje ir padarys viską, kad mokytojai ir kiti švietimo įstaigų darbuotojai nenukentėtų. Mes vadovaujame darbui mokyklose, todėl privalome pasirūpinti mokytojais ir pagal galimybes kitais darbuotojais. Pedagogams nėra paprasta pereiti prie nuotolinio mokymo. Ir pasiruošimas tokioms pamokoms užima tikrai daugiau laiko, nei įprastai. Daugumai tai nemenkas iššūkis, todėl norisi bendro supratimo, tolerancijos, o ne susipriešinimo”, – sako J. Andrijauskienė.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
LŠMPS pranešimas spaudai