Ši istorija prasidėjo 2024 m. rugsėjo 1 – osios išvakarėse, kada Lietuvos mokytojai laukė atlyginimo padidinimo. Tuometė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė tiek visai šalies visuomenei, tiek mokytojams plačiai skleidė žinią, kad nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. visiems pedagoginiams darbuotojams darbo užmokestis padidės 15,5 procentų. 10 procentų didėjimą laiduos visų pedagogų pareiginės algos koeficientų didinimas, o 5,5 procentais atlyginimai didės, kaip buvo teigiama gausiuose ministerijos pranešimuose, vadovaujantis „vidiniais susitarimais“, kurių įgyvendinimui papildomos lėšos irgi buvo skirtos.
Nežinia, ar abejodami „vidinių susitarimų“ sėkme, ar vedami kitų motyvų, ministerijos galvos pasirūpino, kad mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas pareiginės algos koeficientai 5,5 procentais dėl veiklos sudėtingumo būtų didinami privalomai. Savo įsakyme ministrė Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė nurodė ir privalomą veiklos sudėtingumo kriterijų – atnaujintų ugdymo programų įgyvendinimas. Taip pat, aiškiai sudėliojo formulę, pagal kurią galima buvo apskaičiuoti koeficiento padidinimą konkrečiam mokytojui.
Minėtu įsakymu nuošalyje likę ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojai atrodo irgi neturėjo būti labai nusivylę. Lėšos jų atlyginimų didinimui valstybės biudžete buvo numatytos, o ministrės dešinioji ranka viceministras Ignas Gaižiūnas pasirašė rekomendacinį raštą savivaldybių merams bei valstybinių švietimo įstaigų direktoriams, kuriame nedviprasmiškai išdėstė, kad mokyklų darbo apmokėjimo sistemose nustatant veiklos sudėtingumo kriterijus priešmokyklinio ugdymo mokytojams, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad atnaujintos priešmokyklinio ugdymo programos, kaip ir bendrojo ugdymo programos, yra patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro ir pradėtos įgyvendinti dar 2022–2023 mokslo metais.
Dėl ikimokyklinio ugdymo mokytojų buvo rašoma, kad nustatant veiklos sudėtingumo kriterijus šiems mokytojams, rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad ministras jau yra patvirtinęs Ikimokyklinio ugdymo programos gaires, pagal kurias įstaigų parengtos ikimokyklinio ugdymo programos turi būti įgyvendinamos ne vėliau kaip nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. Todėl jau 2024–2025 mokslo metais ikimokyklinio ugdymo mokytojai turi pasirengti dirbti pagal šias programas, o lopšelių – darželių darbo apmokėjimo sistemose turėtų atsirasti atitinkamas veiklos sudėtingumo kriterijus.
Visgi, nepaisant gerų ministerijos norų, daugelis priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų susidūrė su problemomis. Pirmiausia, įstaigų vadovai užgiedojo įprastą giesmę apie tai, kad „nėra skirta lėšų“, o ministerijos raštas „yra tik rekomendacija ir mums jis neprivalomas“. Prie šio choro netruko prisidėti ir kai kurių savivaldybių merai. Vienas iš jų, piktindamasis dėl tariamai neskirtų pinigų ir demonstruodamas didelę meilę mokytojams (tuo metu vyko rinkimų į Seimą kampanija!), net viešai pasiskelbė mokytojų atlyginimų didinimui skirsęs visas mero fonde esančias lėšas. Laimei, to daryti nei jam, nei į jį panašiems neprireikė, nes palaipsniui visiems atėjo suvokimas, kad reikalingos lėšos vis dėlto yra.
Situaciją dar labiau gelbėjo tai, kad pagal švietimo profesinių sąjungų su Vyriausybe pasirašytą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, mokyklų darbo apmokėjimo sistemos privalo būti suderintos su profesine sąjunga. Ten, kur profesinės sąjungos balsas buvo girdimas, nekilo didelių problemų priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojams papildomai 5,5 procento padidinti pareiginės algos koeficientus dėl veiklos sudėtingumo, t. y., už darbą arba pasiruošimą dirbti su atnaujintu ugdymo turiniu. Deja, ne visur profesinės sąjungos žmonėms pavyko pasiekti darbo apmokėjimo sistemų suderinimą, o nemažoje dalyje įstaigų profesinių sąjungų net nėra.
Aktyvios Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) konsultacijos su ŠMSM vadovybe ir atskirų savivaldybių merais davė rezultatų – vienokia ar kitokia forma pavyko pasiekti, kad daugumai priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atlyginimas buvo padidintas. Vieniems tai padaryta padidinus koeficientus, kitiems – išmokėjus priemokas ar kitokias išmokas. Tačiau daugelio priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų džiaugsmas papilnėjus piniginei truko tik iki 2024 metų pabaigos.
Prasidėjus naujiems finansiniams metams, kai kurių savivaldybių mokyklose vėl buvo prisimintos „nėraskirtalėšų“ raudos. Raudotojų nenuramino dar vienas, jau naujosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, pasirašytas raštas, kuriame primenama, kad lėšos mokėti didesnius atlyginimus iki mokslo metų pabaigos visiems mokytojams, įskaitant ir dirbantiems priešmokyklinio bei ikimokyklinio ugdumo įstaigose, yra numatytos ir 2025 m. valstybės biudžete.
LŠMPS vėl tenka minti savivaldybių merų ir švietimo įstaigų vadovų kabinetų slenksčius įrodinėjant akivaizdžias tiesas – privalu didinti darbo užmokestį už veiklos sudėtingumą ir tam pinigų yra!
Ypač didelį nerimą kelia situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Nuo rugsėjo 1 d. joms reikės dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas, kurias paruošti turės pačios įstaigos. Jau šiais metais vyksta pasiruošimas būsimoms permainoms – mokytojai lanko mokymus, kuriamos-buriamos darbo grupės, posėdžiauja metodiniai susivienijimai. Dalis šių veiklų vyksta ne darbo metu, nes ikimokyklinio ugdymo mokytojų etato struktūroje numatytos vos 6 savaitinės nekontaktinės valandos, per kurias, be aukščiau minėtų veiklų, reikia atlikti kalną kitų – planuoti veiklą, stebėti ir fiksuoti ugdytinių pažangą, informuoti tėvus, tvarkyti dokumentaciją ir t.t.
Taip jau istoriškai susiklostė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbantys, skirtingai nuo jų kolegų bendrojo ugdymo sistemoje, ne taip preciziškai reikalauja savo teisių, todėl šių įstaigų vadovai su nebyliu savivaldybių pritarimu irgi pro pirštus žiūri į teisėtus mokytojų lūkesčius. Vyrauja gūdų sovietmetį primenanti nuostata, kad mažiausiam švietimo sistemos dalyviui – ikimokykliniam ugdymui – užteks ir to, kas bus „dosnia“ valdžios ranka skirta. „Čia jums ne vaikų darželis!”, – iš esmės chamiška iš „rimtus reikalus” tvarkančių įvairaus plauko politikų ir valdininkų burnų pasigirstanti frazė, puikiai iliustruoja pasąmoningą panieką šiai ugdymo grandžiai ir joje dirbantiems.
Toks požiūris neabejotinai turės neigiamų pasekmių. Visų pirma, ikimokyklinio ugdymo mokytojai jaučiasi nevertinami ir net savotiškai engiami. Antra, atsiranda pavojus, kad po pusmečio planuojamų pokyčių įvedimas bus lydimas naujo skandalo – ikimokyklinio ugdymo turinio atnaujinimui nėra pasiruošta! Žinoma, čia nebus kalbama apie vadovėlių ar kitų mokymo priemonių trūkumą, kaip bendrajame ugdyme. Bet įstaigose nebus kokybiškai paruoštos atnaujintos ugdymo programos, o svarbiausia – mokytojams, kurie turės šias programas įgyvendinti, trūks motyvacijos. Abejones dėl gebėjimo atnaujinti programas rodo vis garsiau pasigirstantys raginimai to imtis ministerijai ar Nacionalinei švietimo agentūrai, nuimant atsakomybę nuo ugdymo įstaigų.
O pabaigai – dar viena šios istorijos pamoka, rodantį menką daugelio savivaldybių gebėjimą savarankiškai vykdyti jai teisės aktais priskirtas švietimo funkcijas. Kaip ir kalbant apie pagalbos mokiniui sistemos finansavimą, kas irgi yra savarankiška savivaldos funkcija, didžioji dalis Lietuvos savivaldybių, galėdamos neskirti savų lėšų švietimo reikmėms, garantuotai jų ir neskirs, o bandys išsisukti, taupydamos tiek vaikų, tiek mokytojų sąskaita, su valstybės skiriamomis dotacijomis. Todėl politikams, kurie nuolat deklaruoja siekį suteikti vis daugiau savrankiškumo savivaldai, nereikia stebėtis, kad tokie jų norai sulaukia didelio pasipriešinimo iš švietime dirbančių.
Audrius Jurgelevičius
Lietuvos švietimo ir moklo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas
Lietuvos švietimo tarybos narys