Lietuvos mokytojai gali džiūgauti – nuo šiol jų gerove valstybiniu mastu ėmė rūpintis ne tik politikai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos klerkai, bet ir grėsmingoji Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Prieš kelias savaites šios institucijos darbuotojai (agentai?) išklausę švietimo profesinių sąjungų vadovų nuomonės, ėmėsi prieš metus įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos antikorupcinio vertinimo.
Iš vienos pusės, reikėtų sveikinti tokį žingsnį, nes švietimo sistema visada išsiskyrė plačiais korupcijos mastais. Tačiau iš kitos pusės apima didžiulis liūdesys, jog milžiniškas švietimo ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų aparatas, šimtai savivaldybėse dirbančių švietimo skyrių specialistų ir keli tūkstančiai švietimo įstaigų vadovų antri metai nesugeba teisiškai sureguliuoti ir vadybiškai suvaldyti etatinio darbo apmokėjimo sistemos. Sistemos, kuri kitų profesijų darbuotojams niekada nekėlė bent kiek didesnių problemų.
Tačiau panagrinėkime kovos su korupcija flagmano pateiktą ir tarnybos direktoriaus Egidijaus Radzevičiaus pasirašytą antikorupcinio vertinimo išvadą dėl ugdymo įstaigų vadovų ir darbuotojų etatinio apmokėjimo proceso. Nors joje analizuojama situacija susijusi su įstaigų vadovų ir mokytojų darbo apmokėjimo sistemos įgyvendinimu, daugiau dėmesio skirsime mokytojų reikalams.
Jau pirmosios išvados eilutės nuteikia raminančiai, nes juodu ant balto dėstoma, kad „atlikus antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas (…) nesudaro tiesioginių sąlygų korupcijai atsirasti“. Tačiau šis apibendrinimas pateikiamas su tam tikromis išlygomis, nes „(teisinis reguliavimas) yra tobulintinas siekiant didesnio aiškumo ir skaidrumo priimant sprendimus dėl ugdymo įstaigų vadovų ir darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento nustatymo“. Net neabejojame, kad STT analogišką išvadą padarytų, įvertinusi absoliučią daugumą Lietuvos Respublikoje galiojančių teisęs aktų, kurių apimtis yra daugiau nei trys žodžiai.
Ir visgi kokius klausimus kelia į švietimo džiungles įžengę tarnybos specialistai? Tikrai neverta sekti kiekvieno painaus išvadų autorių minties vingio, bet raudona linija aiškiai brėžiama mintis – dabartinis teisinis reguliavimas darbdaviui suteikia per didelę diskreciją tiek nustatant mokytojų pareiginės algos koeficiento dydį, tiek skirstant jų darbo krūvį. Ta aplinkybė, kad teisės aktai numato šiuos dalykus nurodyti įstaigos darbo apmokėjimo tvarkoje, kuri derinama su darbuotojų atstovais (profesine sąjunga), STT nuomone, yra nepakankamas saugiklis prieš galimą korupcijos pavojų. Nepakankamas, nes „ugdymo įstaigos vadovas yra stipresnėje padėtyje nei jo vadovaujamoje įstaigoje dirbantis darbuotojas“.
Čia kyla pirma abejonė. Juk įstaigos vadovas susitarimus dėl darbo apmokėjimo sistemos derina ne su atskirais darbuotojais, o su jiems atstovaujančia profesine sąjunga. Visgi panašu, kad STT abejoja pastarosios kompetencija ir galiomis pasiekti susitarimą, todėl teikia radikalų siūlymą – „tikslinti teisinį reguliavimą ir įpareigoti ne žemiausio lygmens biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, o ministerijos ar savivaldos lygmeniu“. Kitais žodžiais tariant, jokių prielaidų korupcijai atsirasti nustatant mokytojų darbo apmokėjimo sąlygas bei skirstant jų darbo krūvi nebus tik tada, kai visi nurodymai bus nuleisti iš „aukščiau“ – savivaldybės ar ministerijos (gal iš pačio aukščiausiojo?). O tada juos teliks tik nenukrypstamai įvykdyti. O šventas naivume!
Nejaugi tikrai tikima, kad šimtai ministerijos ir jos satelitų darbuotojų sugebės parengti visiems mokyklinio gyvenimo atvejams tinkančius dokumentus? Kiek panašių bandymų per tris nepriklausomybės dešimtmečius yra patyrę visišką krachą! O gal STT tiesiog nesuvokia problemos esmės? Juk kokius dokumentus berengtų šalies politikai ar valdininkai, nekompetentingi, o kartais ir piktavaliai darbdaviai, sugebės juos neatpažįstamai iškraipyti. Ir tada vėl reikės keisti teisinį reguliavimą, perduodant jį dar „aukščiau“?
Tačiau kritika STT atžvilgiu nėra pagrindinis šių pastabų tikslas. Tiesiog norisi dar kartą visiems švietimo teisinių reikalų tvarkytojams priminti elementarias tiesas. Pirma, antikorupcines ir kitokias grėsmes savo paruoštuose dokumentuose iš anksto turi įvertinti jų autoriai iš ministerijos ar savivaldybių kabinetų. Antra, privalu sukurti visuotinę ir veiksmingą šių dokumentų įgyvendinimo priežiūros sistemą. Trečia (ir tai svarbiausia!), užtikrinti tinkamą atsakingų už dokumentų įgyvendinimą mokyklų vadovų kompetenciją. O jei jos nėra, tada pasirūpinti, kad nekompetentingų vietą užimtų kompetentingi. Atlikus šiuos tris darbus, nereikės ir STT, turinčios begalę kitų darbų, pagalbos.
LŠMPS informacija