Kol Europos Sąjungos (ES) politikos formuotojai Briuselyje brėžia ateities gaires, tikrasis darbas vyksta „ant žemės“. Kovo 16–17 d. Bukarešte vykęs Europos profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) Nuolatinio Lygybės komiteto (Standing Committee for Equality) susitikimas tapo erdve, kurioje Europos švietimo bendruomenė ieškojo sprendimų, kaip išlaikyti socialinį teisingumą technologinių lūžių ir demografinių pokyčių akivaizdoje.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) aktyviai įsitraukė į šio komiteto veiklą, o LŠMPS tarptautinės veiklos vadovė Tatjana Babrauskienė neseniai buvo paskirta ETUCE lygių galimybių eksperte, užtikrindama, kad Lietuvos balsas būtų ne tik girdimas, bet ir reikšmingas formuojant bendrą Europos profesinių sąjungų poziciją.
Susitikimo pradžioje vyko savotiška gerųjų patirčių mugė, kurios metu dalyviai, tarp jų ir LŠMPS, pristatė per pastaruosius dvejus metus lygių galimybių srityje įgyvendintų projektų apžvalgą. Dalyviai turėjo galimybę neformaliai dalintis patirtimi ir perimti veiksmingus modelius, kurie ateityje galėtų tapti nacionalinių strategijų pagrindu.
Su visais LŠMPS vykdomais projektais galite susipažinti čia – https://www.svietimoprofsajunga.lt/vykdomi-projektai/
Viena intensyviausių diskusijų vyko dėl naujai parengto dirbtinio intelekto (DI) „kontrolinio sąrašo“ (angl. checklist) švietimo profesinėms sąjungoms. Tai ne tik technologinis, bet ir iš esmės politinis klausimas. Profesinės sąjungos siekia užtikrinti, kad algoritmai nedidintų socialinės atskirties ir nepažeistų mokytojų profesinės autonomijos. LŠMPS pabrėžė, kad DI įrankiai turi būti skaidrūs, o jų diegimas – derinamas su pedagogų bendruomene, o ne vykdomas vienašališkai.
Posėdžio metu taip pat ypatingas dėmesys skirtas ETUCE Lyčių lygybės strategijos (angl. Gender Equality Strategy) įgyvendinimui, kuris tiesiogiai susijęs su ES lygmens prioritetais:
- Moterų lyderystė. Nors švietimo sektoriuje dominuoja moterys, jų atstovavimas sprendimų priėmimo lygmenyse išlieka neproporcingai mažas. Diskutuota apie konkrečias priemones, kaip stiprinti moterų lyderystę tiek švietimo įstaigose, tiek profesinėse sąjungose.
- Kova su mizoginija (neapykanta arba stiprus neigiamas nusistatymas moterų atžvilgiu). Atsižvelgiant į augančią neapykantos kultūrą internete, sutarta stiprinti priemones kovai su mizoginija ir seksizmu, kurie daro tiesioginį poveikį mokytojų darbo kokybei ir psichologinei gerovei.
Remiantis ETU4REF projekto rekomendacijomis, taip pat diskutuota apie migrantų ir pabėgėlių – švietimo specialistų – integraciją į švietimo sistemą. LŠMPS akcentavo, kad ukrainiečių ir kitų šalių mokytojų įtrauktis į darbo rinką gali tapti vienu iš svarbių instrumentų sprendžiant visoje Europoje jaučiamą pedagogų trūkumą, bent jau trumpuoju laikotarpiu.
Be to, aptartos bendros ETUCE ir EFEE (Europos švietimo darbdavių federacijos) gairės dėl asmenų su negalia įtraukties. Siekiama sukurti vieningą, orų ir prieinamą standartą visose ES valstybėse narėse.
Susitikimo kulminacija tapo sprendimas, LŠMPS siūlymu, 2027 metais ETUCE Nuolatinio Lygybės komiteto susitikimą organizuoti Vilniuje, Lietuvoje. Šis pasirinkimas yra ne tik simbolinis, bet ir strategiškai svarbus, nes renginys sutaps su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai. Vilniuje veikiantis Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) suteikia papildomą reikšmę šiam sprendimui. Tai – istorinė galimybė iškelti švietimo lygybės, profesinės autonomijos ir mokytojų teisių klausimus į aukščiausią Europos politinį lygmenį.
Baigiamojoje susitikome sesijoje ETUCE Nuolatinio Lygybės komiteto nariai dirbo darbo grupėse, kuriose buvo formuojami 2026 metų veiksmų planai. Pagrindinės kryptys, kuriose LŠMPS numato aktyvų įsitraukimą:
- kova su smurtu ugdymo įstaigose, neapykantos kalba bei diskriminacija, užtikrinant pedagogų ir mokinių saugumą;
- dirbtinio intelekto poveikio demokratijai analizė ir pedagogų skaitmeninio raštingumo stiprinimas;
- moterų sveikatos ir darbo sąlygų suderinamumo gerinimas, siekiant užtikrinti tvarią karjerą švietimo sektoriuje.
LŠMPS pradeda aktyviai rengti 2027 metų Vilniaus susitikimo preliminarią koncepciją. Ji bus derinama su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetais, siekiant, kad švietimas taptų viena svarbiausių Europos Sąjungos darbotvarkės sričių.
Tatjana Babrauskienė
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos tarptautinės veiklos vadovė
