Dienos naujiena

E. Milešinas: „Viešojo sektoriaus strategija – pasenęs sprendimas“

Pastarosiomis dienomis viešai imta kalbėti apie svarbą kuo skubiau priimti ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 m. strategiją LR Seime. Didžiausia švietimo darbuotojus vienijanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) tokios iniciatyvos nepalaikytų, nes strategiją priėmus sąlygos mokytojams blogėtų.

„Stebina kai kurių kolegų elgesys, siūlymai ir mintys. Gal nuovargis, gal idėjų trūkumas ar desperacija? O galbūt paprasčiausias neįsigilinimas ar populizmas verčia skleisti sveiku protu nesuvokiamas mintis. Noras konkuruoti nėra blogai savaime, tačiau būtų labai smagu jeigu konkuruotume pasiūlymais, kurie vestų švietimą į priekį ir gerintų sąlygas mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. Nebent suirutė mokyklose kažkam naudinga“, – sako LŠMPS  pirmininkas Egidijus Milešinas.

Vertindamas siūlymą koncentruotis į spaudimą LR Seimo nariams kuo skubiau priimti Vyriausybės parengtą viešojo sektoriaus darbuotojų ilgalaikę strategiją E. Milešinas atkreipia dėmesį į kelis esminius faktus, kurie blogintų iš LR Vyriausybės jau išsikovotą finansavimą.

„Vyriausybės strategijos rengime pedagogams atstovavo LŠMPS, nors tai nėra prioritetinis teisės aktas mums,  tačiau strategiją matėme kaip atsarginį variantą, tam tikrą saugiklį, jeigu strigtų derybos su LR Vyriausybe. Tai, ką iškovojome šią savaitę kolektyvinėje sutartyje mokytojams, yra visais atžvilgiais finansiškai naudingiau“, – pabrėžia E. Milešinas.

LŠMPS atliko LR Vyriausybės strategijos projekto ir šią savaitę pasirašytos kolektyvinės sutarties lyginamąją analizę, kuri leidžia matyti, kad visos finansinės eilutės mokytojams blogėtų.

Be to, 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimas yra galiojantis teisės aktas, patvirtintas 2019 m. gruodžio 2 d. O strategijos projekto nuostatos yra blogesnės nei kolektyvinės sutarties, todėl LR Seimas negali patvirtinti švietimui skirtos strategijos dalies, nes būtų pažeidžiamas galiojantis, geresnes sąlygas įtvirtinantis teisės aktas.

E. Milešinas atkreipia dėmesį, jog LŠMPS visada buvo, yra ir liks atvira visiems švietimo sistemos darbuotojams, kurie nusiteikę siekti ilgalaikių švietimui svarbių tikslų.

EBPO 2015 m. tyrimas įrodė, kad mokinių pasiekimams pakilus iki EBPO šalių vidurkio ir išliekant visoje šalyje – per 10 metų tos šalies BVP išauga tiek, kad švietimo išlaidos atsiperka.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

LŠMPS pranešimas spaudai