Darbo ginčų komisijų veiklos apžvalga už 2025 metus

Darbo ginčų komisijos (DGK), veikiančios prie Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), 2025 m. gavo 8984 (2024 m. – 9537) prašymus dėl darbo ginčo išnagrinėjimo, kuriuose ieškovai iškėlė 22309 (2024 m. – 20975) reikalavimų, kuriuos DGK išnagrinėjo, priimdama atitinkamai 22309 sprendimus dėl šių reikalavimų. Taigi, 2025 m., palyginus su 2024 m., gauta 553 mažiau prašymų (apie 6 proc. mažiau) ir 1334 daugiau reikalavimų (apie 6 proc. daugiau), t. y., 2025 m. vidutiniškai apie 6 proc. mažiau gauta prašymų, tačiau apie 6 proc. daugiau išnagrinėta reikalavimų nei 2024 m.

DGK tenkantis krūvis

Šiuo metu Lietuvoje veikia 26 DGK: Vilniuje veikia 9 DGK, Kaune – 5 DGK, Klaipėdoje – 4 DGK, Šiauliuose – 2 DGK, Panevėžyje – 2 DGK, Alytuje – 2 DGK ir Telšiuose – 2 DGK. Panevėžio DGK aptarnauja Utenos apskritį, Telšių DGK – Tauragės apskritį, Alytaus DGK – Marijampolės apskritį ir Kauno apskrities Birštono ir Prienų savivaldybes.

Dėl padidėjusio krūvio 2025 m. sausio mėn. įsteigta nauja Vilniaus 9-oji DGK.

2025 m. iš viso buvo išnagrinėta 8899 prašymai (su perėjusiais iš praėjusių metų), o 2024 m. – 9365 prašymai, t. y. apie 5 proc. mažiau. Kiekvienai (26) DGK tenkantis krūvis (išnagrinėtos bylos) buvo apie 342 prašymai per metus (2024 m. – 375 prašymai, 2023 m. – 311 prašymų), per mėnesį – apie 29 prašymai (2024 m. – 31 prašymas, 2023 m. – 26 prašymai), taigi, vidutiniškai kiekvienai DGK jos krūvis sumažėjo apie 9 proc. lyginant su 2024 m.

Pažymėtina, kad viename prašyme dažnai keliami keli įvairūs reikalavimai. 2025 m. išnagrinėtuose prašymuose (8899) buvo iškelta ir išnagrinėta 22309 įvairūs reikalavimai – kiekvienai DGK vidutiniškai teko išnagrinėti po 858 reikalavimus (2024 m. – po 839) per metus ir apie 72 reikalavimus (2024 m. – apie 70) per mėnesį. Taigi, vidutiniškai kiekviena DGK išnagrinėjo apie 2 proc. daugiau reikalavimų nei 2024 m.

Didžiausias krūvis (pagal išnagrinėtų prašymų kiekį) teko Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus DGK: kiekviena Šiaulių DGK išnagrinėjo vidutiniškai po 372 prašymus, Vilniaus DGK – vidutiniškai po 362 prašymus, Alytaus DGK – vidutiniškai po 352 prašymus. Kiekviena Panevėžio DGK vidutiniškai išnagrinėjo po 347 prašymus, Klaipėdos DGK – vidutiniškai po 337 prašymus, Kauno DGK – vidutiniškai po 323 prašymus, Telšių DGK – vidutiniškai po 310 prašymų.

Prašymų įvairovė ir tendencijos

Kaip ir anksčiau, dauguma (apie 72 proc.) darbo ginčų iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų (gauta 16022 reikalavimų dėl darbo užmokesčio išieškojimo).

Palyginti su 2024 m., apie 13 proc. daugiau gauta reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir apie 6 proc. daugiau reikalavimų dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo. Ženkliai daugiau gauta reikalavimų dėl darbo ir poilsio laiko (net 108 proc. daugiau), dėl psichologinio smurto (89 proc. daugiau), dėl darbo sutarties sąlygų (51 proc. daugiau). Rečiau nagrinėjamų reikalavimų skaičius taip pat išaugo: 2025 m. gauti 102 reikalavimai (2024 m. – 54 reikalavimai) dėl nušalinimo nuo darbo teisėtumo, 24 reikalavimai (2024 m. – 15 reikalavimų) dėl konfidencialumo susitarimų.

Pastebėtas ir kai kurių reikalavimų sumažėjimas: 2025 m. gauta 12 reikalavimų (2024 m. – 26 reikalavimai) išnagrinėti kolektyvinį ginčą dėl teisės, taip pat 332 reikalavimai (2024 m. – 384 reikalavimai) dėl baudos skyrimo.

Dažniausiai keliami reikalavimai

2025 m., taip pat kaip ir 2024 m., pirmoje vietoje pagal iškeltų bei išnagrinėtų reikalavimų skaičių (apie 72 proc. reikalavimų) atsidūrė darbo ginčai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų, antroje vietoje – ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kurie kartu su ginčais dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo sudarė apie 7,7 proc. visų išnagrinėtų reikalavimų, trečioje vietoje – ginčai dėl neturtinės žalos atlyginimo (apie 3,6 proc. reikalavimų).

Ketvirtoje vietoje – ginčai dėl darbo sutarties sąlygų (apie 3,5 proc. reikalavimų), penktoje vietoje – dėl turtinės žalos (materialinės atsakomybės) (apie 2,7 proc. reikalavimų), šeštoje vietoje – dėl darbo ir poilsio laiko (apie 2,4 proc. reikalavimų).

Priimti sprendimai

2025 m. iš visų išnagrinėtų reikalavimų apie 29,9 proc. (2024 m. – 33,3 proc.) buvo išspręsti ieškovo naudai, t. y. tenkinant/tenkinant iš dalies pareikštus reikalavimus. Apie 19 proc. (2024 m. – apie 18 proc.) DGK išnagrinėtų reikalavimų buvo atmesti, kadangi ieškovų prašymuose nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Apie 26 proc. (2024 m. – apie 22 proc.) reikalavimų buvo išspręsti taikos sutartimi.

2025 m., taip pat kaip ir 2024 m., apie 13 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu. Džiugu tai, kad apie 39 proc. (2024 m. – 35 proc.) sudarė atvejai, kai buvo pasiektas pagrindinis DGK tikslas – ginčas baigėsi taikiai (šalims pasirašius taikos sutartį) arba ieškovui atsisakius reikalavimų iki DGK posėdžio arba posėdžio metu.

Paminėtina, kad tik apie 4,9 proc. (2024 m. – 5,2 proc.) sudarė atvejai, kai DGK atsisakė nagrinėti prašymą dėl praleisto kreipimosi į DGK termino ir jo neatnaujino, apie 3,8 proc. atsisakyta nagrinėti nustačius, kad pareikšto reikalavimo nagrinėjimas nepriskirtinas DGK kompetencijai ir kt.

Sprendimai dėl dažniausiai pasitaikančių ir kitų reikalavimų

DGK, spręsdamos ginčus dėl darbo užmokesčio išieškojimo, didžiąja dalimi (apie 33 proc.) tokius reikalavimus tenkino arba tenkino iš dalies, apie 26 proc. išsprendė patvirtindamos taikos sutartį, apie 15 proc. atmetė, apie 14 proc. sudarė atvejai, kai ieškovai atsisakė pareikšto reikalavimo iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 5 proc. DGK atsisakė nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

Ginčuose dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, kaip ir 2024 m., daugiausia (apie 22 proc.) išnagrinėta reikalavimų dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. (dėl darbuotojo kaltės), apie 15 proc. – pagal DK 55 str. (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), apie 8 proc. – pagal DK 57 str. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Taip pat apie 6 proc. išnagrinėta dėl atleidimo DK 56 str. pagrindu teisėtumo, apie 5 proc. – dėl DK 36 str. 3 d. (dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų), apie 3 proc. – dėl DK 54 str., apie 1,8 proc. – dėl DK 60 str., apie 1,5 proc. – dėl DK 59 str., apie 1,4 proc. – dėl DK 69 str. ir kt.

Kaip ir 2024 m., 2025 m. ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo daugiausiai (apie 32 proc.) buvo išspręsti taikos sutartimi. Apie 27 proc. šių reikalavimų atmesta, apie 19 proc. – tenkinta/tenkinta iš dalies. Apie 9 proc. ieškovai atsisakė pareikšto reikalavimo iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 5 proc. atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

Tarp dažniausiai pasitaikančių reikalavimų (trečioje vietoje) – prašymai atlyginti neturtinę žalą, kurie dažniausiai reiškiami kaip papildomi reikalavimai atleidimo iš darbo teisėtumo bylose, taip pat bylose dėl psichologinio smurto. Daugiausia šių reikalavimų (apie 43 proc.) buvo atmesta, apie 29 proc. išspręsti taikos sutartimi, apie 8 proc. – ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 7 proc. – tenkinta/tenkinta iš dalies, apie 6 proc. – atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

Ginčai dėl darbo sutarties sąlygų daugiausia (apie 28 proc.) buvo išspręsti tenkinant/tenkinant iš dalies darbuotojo reikalavimą, apie 21 proc. – ieškovai atsisakė pareikšto reikalavimo iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 20 proc. – atmesta, taip pat apie 20 proc. – taikos sutartys.

Reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriuos inicijuoja taip pat ir darbdaviai, dažniausiai buvo atmesti (apie 29 proc.), išspręsti taikos sutartimis (apie 24 proc.) arba tenkinti/tenkinti iš dalies (apie 18 proc.). Apie 10 proc. šių reikalavimų buvo atsisakyta nagrinėti nesant DGK kompetencijos, apie 7 proc. ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu.

Reikalavimai dėl darbo ir poilsio laiko dažniausiai buvo atmesti (apie 35,5 proc.) arba patvirtintos taikos sutartys (apie 36,1 proc.), apie 13 proc. ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki posėdžio ar jo metu, tik 5,2 proc. tenkinta/tenkinta iš dalies, apie 4,9 proc. atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

2025 m., kaip ir 2024 m., nemažai kreiptasi dėl baudų skyrimo darbdaviui nevykdant DGK arba teismo sprendimo ar nutarties – iškelti 332 reikalavimai (2024 m. – 384 reikalavimai). Didžioji dalis, kaip ir 2024 m., tokių reikalavimų buvo tenkinta arba tenkinta iš dalies – tai bendrai sudarė apie 67 proc. Apie 10 proc. ieškovai atsisakė pareikšto reikalavimo iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 8 proc. – atmesta, apie 3 proc. – patvirtintos taikos sutartys.

Ginčai dėl psichologinio smurto daugiausiai išspręsti reikalavimą atmetus (apie 42 proc.) arba patvirtinus taikos sutartį (apie 31 proc.). Taip pat apie 14 proc. ieškovai atsisakė pareikštų reikalavimų iki posėdžio ar jo metu, apie 4 proc. atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino, tik 1,5 proc. tenkinta/tenkinta iš dalies.

Reikalavimai pripažinti nušalinimą nuo darbo neteisėtu dažniausiai buvo tenkinti/tenkinti iš dalies (apie 29 proc.), atmesti (apie 28 proc.) arba išspręsti taikos sutartimi (apie 24 proc.). Apie 10 proc. šių reikalavimų ieškovai atsisakė iki DGK posėdžio ar jo metu.

Ginčai dėl lyčių lygybės ir diskriminavimo apie 59 proc. išspręsti reikalavimą atmetus, apie 24 proc. – patvirtinus taikos sutartį, apie 7 proc. – tenkinta. Apie 4 proc. šių reikalavimų ieškovai atsisakė iki DGK posėdžio ar jo metu.

Ginčai dėl ikisutartinių santykių apie 39 proc. buvo išspręsti reikalavimą atmetus, apie 20 proc. – patvirtinus taikos sutartį, taip pat apie 10 proc. – ieškovai atsisakė visų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu, apie 7 proc. – tenkinta/tenkinta iš dalies, taip pat apie 7 proc. – nenagrinėta dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

Ginčai dėl konfidencialios informacijos apsaugos 25 proc. išspręsti reikalavimą atmetus, apie 21 proc. – atsisakyta nagrinėti dėl praleisto kreipimosi į DGK termino, apie 8 proc. – patvirtinus taikos sutartį.

Bylos dėl nekonkuravimo susitarimų dažniausiai išspręstos reikalavimus atmetus (50 proc.), apie 14 proc. – tenkinta/tenkina iš dalies, apie 14 proc. – patvirtinus taikos sutartį, apie 9 proc. – nenagrinėta ieškovams atsisakius visų reikalavimų iki DGK posėdžio, apie 9 proc. – nenagrinėta dėl praleisto kreipimosi į DGK termino.

DGK išnagrinėjo tik 12 kolektyvinių ginčų dėl teisės, iš kurių 5 reikalavimai tenkinti, 3 atmesti, 1 išspręstas taikos sutartimi, 1 atsisakyta DGK posėdžio metu.

DGK priteistos sumos

2025 m. DGK priteisė 14 651 220 Eur, iš kurių 14,50 mln. Eur (14 459 029 Eur) priteisė darbuotojų naudai, o 0,19 mln. Eur (192 190 Eur) – darbdavių naudai. Palyginus su 2024 m., DGK priteistos piniginės sumos bendrai sumažėjo apie 3 proc.

Dominuojantys ginčai pagal įmonių veiklos sektorius

Panašiai kaip ir 2024 m., 2025 m. apie 97 proc. išnagrinėtų prašymų buvo pateikti darbuotojų.

Iš 8984 gautų prašymų, daugiausia, t. y. apie 22 proc. (2024 m. – 25 proc.) buvo ginčai su transporto bei saugojimo sektoriaus įmonėmis, antroje vietoje (apie 12 proc.) – su statybos sektoriaus įmonėmis, trečioje vietoje (apie 9 proc.) – su apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonėmis.

Ginčai su užsienio šalių piliečiais

2025 m. išnagrinėti 8899 prašymai, iš kurių 6853 – su Lietuvos Respublikos piliečiais, o 2046 – su užsieniečiais. Taigi, darbo ginčai su užsienio šalių piliečiais sudarė apie 23 proc. visų išnagrinėtų darbo ginčų, didžioji jų dalis – su trečiųjų šalių piliečiais.

Daugiausia išnagrinėta darbo ginčų su Baltarusijos (488 prašymai), Tadžikistano (380 prašymų), Ukrainos (342 prašymai), Uzbekistano (338 prašymai) ir Kirgizijos (161 prašymas) piliečiais. Mažesnę dalį sudarė ginčai su Azerbaidžano (96 prašymai), Kazachstano (78 prašymai), Rusijos (32 prašymai), Turkijos (21 prašymas) bei kitų šalių piliečiais.

Pastebėta, kad trečiųjų šalių piliečių dažniausias (apie 80,2 proc.) reikalavimas – dėl darbo užmokesčio. Taip pat kreiptasi dėl darbo ir poilsio laiko (apie 4,3 proc.), dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu/atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (apie 3,9 proc.), dėl neturtinės žalos atlyginimo (apie 3 proc.), dėl turtinės žalos atlyginimo (apie 2,3 proc.) ir kt.

Trečiųjų šalių piliečių ginčai dažniausiai (apie 33,9 proc.) buvo išspręsti DGK patvirtinus taikos sutartį. Taip pat didelė dalis (24,3) proc. reikalavimų tenkinta/ tenkinta iš dalies, o apie 16,6 proc. – atmesta ir kt.

DGK bylų tolimesnis nagrinėjimas teismuose

Vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos (toliau – NTA) pateiktais duomenimis, 2025 m. teismuose gauta 844 (2024 m. – 714) civilinių darbo bylų, iš kurių daugiausia, t. y. 503 bylos (2024 m. – 339 bylos) – dėl darbo apmokėjimo klausimų, 204 bylos (2024 m. – 206 bylos) – dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, 86 bylos (2024 m. – 22 bylos) – dėl žalos atlyginimo, 48 bylos (2024 m. – 102 bylos) – dėl baudos už DGK ar teismo sprendimo nevykdymą. Taip pat teismuose gauta 21 byla (2024 m. – 17) – dėl kolektyvinių ginčų dėl teisės.

2025 m. DGK gavo prašymų beveik 11 kartų daugiau nei teismai: DGK gavo 8984 prašymus (2024 m. – 9537 prašymus) išnagrinėti darbo ginčą, o teismai – 844 (2024 m. – 714). Palyginus su 2024 m., gautų prašymų/bylų kiekis DGK neženkliai sumažėjo, o teismuose padidėjo: DGK gavo apie 6 proc. mažiau prašymų, o teismai – apie 18 proc. daugiau bylų.

2025 m. DGK išnagrinėjo 16022 reikalavimus dėl darbo užmokesčio (teismuose nagrinėtos 503 bylos dėl darbo apmokėjimo), 1412 reikalavimus dėl atleidimo iš darbo teisėtumo (teismuose – 204 tokio pobūdžio bylos), 601 reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo (teismuose – 86 tokio pobūdžio bylos), 332 reikalavimai dėl baudos už DGK ar teismo sprendimo nevykdymą (teismuose – 48 tokio pobūdžio bylos), 12 reikalavimų išnagrinėti kolektyvinį ginčą dėl teisės (teismuose – 21 byla) ir kt.

Pagal NTA duomenis, iš 2025 m. teismuose gautų 844 civilinių darbo bylų, 244 darbo bylos yra neišnagrinėtos, 136 – atsisakyta priimti ieškinį, 163 – byla nutraukta, patvirtinus taikos sutartį, 71 – ieškinys atmestas, 62 – ieškinys patenkintas visiškai/iš dalies, 47 – ieškinys grąžintas ieškovui, ir kt.

Pažymėtina, kad 2025 m. DGK gavo 503 (2024 m. – 470) reikalavimus pateikti teismui darbo bylą. Vertinant bendrą 2025 m. DGK išnagrinėtų prašymų skaičių (8899 prašymai) bei atsižvelgiant į DGK gautus (503) teismų reikalavimus pateikti darbo bylą, darytina išvada, kad teismuose buvo nagrinėjama apie 6 proc. (2024 m. – 5 proc.) darbo bylų, išnagrinėtų DGK. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad teismuose buvo nagrinėta daugiau darbo bylų (844 bylos) nei DGK buvo gauta teismų reikalavimų pateikti darbo bylą (503 reikalavimai), o taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kuriais atvejais ginčai nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesikreipiant į DGK (pvz., DK 105 str. 2 d., 171 str. 14 d., 220 str. 3 d.), bei į tai, kad teismai galimai ne visuomet kreipiasi į DGK dėl darbo bylos pateikimo ar ne visuomet informuoja apie teisme išnagrinėtos bylos baigtį, pateikti skaičiavimo rezultatai gali būti vertinami tik preliminariai.

2025 m. iš įvairių regionų apylinkės teismų gauti 503 nurodymai pateikti DGK išnagrinėtas darbo bylas. Iš aptariamu laikotarpiu gautų teismų sprendimų matyti, kad 88 bylos buvo nagrinėtos iš esmės tiek DGK, tiek teisme, ir iš jų apie 83,6 proc. teismai priėmė iš esmės tokius pačius, kaip ir DGK, sprendimus, o skirtingi sprendimai sudarė atitinkamai tik apie 16,4 proc.

Bendradarbiavimas su VDI teritoriniais skyriais

Viena iš DGK pirmininko funkcijų yra pagal nustatytą kompetenciją nagrinėjant darbo ginčus bei nustačius galimus nelegalaus darbo ar kitų darbo įstatymų pažeidimų požymius, teikti informaciją VDI teritoriniam skyriui dėl nelegalaus darbo ar/ir kitų galimų pažeidimų identifikavimo ir administracinių poveikio priemonių galimo taikymo.

2025 m. DGK pateikė tarnybinius pranešimus VDI teritoriniams skyriams dėl 314 darbdavių (2024 m. – dėl 257, 2023 m. – dėl 236, 2022 m. – dėl 213) patikrinimo.

Išvados

Įvertinus DGK veiklą ataskaitiniu laikotarpiu, darytina išvada, kad nepaisant didelio gaunamų prašymų skaičiaus bei daugėjant įvairesnių bei sudėtingesnių prašymuose keliamų reikalavimų, ginčų nagrinėjimas DGK ir toliau išlieka ekonomiškas ir efektyvus – bendrai apie 68,5 proc. darbo ginčų DGK išsprendžia ieškovų reikalavimų patenkinimu pilnai ar iš dalies, taikos sutarčių tarp ginčo šalių patvirtinimu bei bylos nutraukimu, ieškovams atsisakius pareikštų reikalavimų iki DGK posėdžio ar jo metu.