Dienos naujiena, Tarptautinė veikla

ETUCE ir Baltijos šalių švietimo profesinių sąjungų vadovų susitikimas

Gegužės 5 d. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas ir tarptautinės veiklos vadovė bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė Tatjana Babrauskienė dalyvavo susitikime su Europos švietimo profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) prezidentu Larry Flanagan ir ETUCE Europos regiono direktore Susan Flocken.

Susitikime taip pat dalyvavo kolegos iš Latvijos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LIZDA), Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (EEPU) ir Estijos universitetų, mokslo bei tyrimų ir plėtros institucijų federacijos (UNIVERSITAS).

Šis susitikimas buvo puiki proga 2020 m. ETUCE konferencijos metu išrinktam naujajam ETUCE prezidentui L. Flanagan susitikti su Baltijos šalių švietimo profesinių sąjungų vadovais ir aptarti pagrindines problemas su kuriomis susiduria šio regiono švietimo sektoriaus darbuotojai ir jiems atstovaujančios profesinės sąjungos.

L. Flanagan pasidalino ETUCE ateities planais ir veiklos vizija, kurios pagrindas – pedagogo profesijos stiprinimas ir inovacijų bei inovatyvių mokymo metodų pritaikymas pedagogų ir kitų švietimo specialistų darbe. Plačiau buvo pristatytos ETUCE konferencijos metu priimtos rezoliucijos, jų svarba ir įgyvendinimo galimybės. Taip pat buvo pateiktas pasiūlymas ateityje parengti rezoliuciją, kuri atspindėtų Baltijos šalių švietimo sistemų problematiką, švietimo profesinių sąjungų siekius ir tolimesnes bendradarbiavimo galimybes.

ETUCE prezidentas ir Europos regiono direktorė skatino Lietuvos, Latvijos ir Estijos švietimo profesines sąjungas aktyviau dalyvauti tarptautinėje profesinių sąjungų veikloje ir ypatingai plėtoti bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.

LŠMPS atstovai pristatė, kaip sekasi Lietuvoje tvarkytis su COVID-19 pandemijos metu švietimo sektoriuje iškilusiais iššūkiais. Pažymėtina, kad nuotolinis ugdymas padidino socialinę atskirtį tarp vaikų, suprastėjo jų psichologinė ir emocinė būklė bei daliai vaikų sumažėjo motyvacija mokytis. Tuo tarpu mokytojai irgi patiria didžiulę įtampą, nuovargį ir situacijos neaiškumą, kas jų laukia ateityje ir kaip keisis darbo organizavimo principai švietimo įstaigose. Galima drąsiai teigti, kad atslūgus pandemijos bangai, pedagogai ir mokiniai grįš į pasikeitusią mokyklą ir visą švietimo sistemą.

LŠMPS išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės planų daugiau galių ir laisvių švietime suteikti savivaldai bei galimo švietimo finansavimo decentralizavimo idėjos įgyvendinimo. Taip pat daug klausimų kyla dėl idėjos kurti Tūkstantmečio gimnazijas, nes nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis tai bus daroma.

LŠMPS atstovai pasidžiaugė, kad yra vykdoma Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis ir jos nuostatų pagrindu, po ilgo laiko, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. darbo užmokestis bus didinamas švietimo pagalbos specialistams. Vis dėlto LŠMPS su nerimu laukia, ar pavyks Lietuvoje sėkmingai įgyvendinti įtraukaus ugdymo koncepciją, nes šiuo metu švietimo sistema tam yra nepasiruošusi.

LIZDA atstovai pristatė jų organizacijos atliktą tyrimą, kuris atskleidė, kad Latvijoje sumažėjo mokytojo profesijos patrauklumas, padidėja mokytojų darbo krūvis, o didžioji dalis mokytojų jaučia profesinį perdegimą ir nėra patenkinti savo darbo sąlygomis. Kad ši situacija iš esmės pasikeistų, būtina tobulinti mokytojų darbo užmokesčio sistemą, mažinti jų darbo krūvį, nustatant maksimalų kontaktinių valandų skaičių ir bendrai dėti visas pastangas, kad didėtų mokytojo profesijos prestižas.

LIZDA atstovai ETUCE vadovus supažindino su nerimą keliančiu faktu, kad net 46 proc. Latvijos mokytojų per pastaruosius 5 metus planuoja palikti mokytojo profesiją, todėl reikia ieškoti greitų sprendimų, kol situacija nepasiekė kritinio taško. Vienas iš LIZDA siūlymų –  nustatyti 1400 EUR minimalų mokytojo atlyginimą.

Švietimo profesinių sąjungų atstovai iš Estijos pažymėjo, kad, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, estų mokytojų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, bet jau kurį laiką yra įšaldyta darbo užmokesčio didinimo programa. COVID-19 pandemijos ir karantino laikotarpiu Estijos mokytojai pasigedo pagalbos iš valdžios institucijų dėl nuotolinio ugdymo organizavimo, iš principo mokytojams patiems teko suktis iš padėties ir į savo darbo praktiką integruoti naują mokymo būdą – nuotolinį ugdymą, pasiruošti visas mokymo priemones ir adaptuoti mokymo programas, pritaikant jas naujai realybei ir darbo organizavimui švietimo sistemoje.

EEPU ir UNIVERSITAS atstovai pažymėjo, kad Estijoje pastebimas mokytojo profesijos prestižo kritimas. Valdžia taip pat pradėjo vis garsiau kalbėti apie mokamo aukštojo mokslo idėjo įgyvendinimą Estijoje.

Diskusijos su ETUCE vadovais metu paaiškėjo, kad tik Lietuvos švietimo profesinėms sąjungoms pavyko įtraukti švietimo įstaigų drbuotojus į prioritetinį vakcinavimo sąrašą. Švietimo, mokslos ir sporto ministerijos duomenimis Lietuvoje pirmąja vakcinos doze nuo COVID-19 yra paskiepyta jau maždaug 70 proc. visų šalies mokytojų ir apie 60 proc. abiturientų.

ETUCE prezidentas L. Flanagan džiaugėsi, kad susitikimas su Baltijos šalių švietimo profesinių sąjungų vadovais buvo sėkmingas. Buvo pasidalinta COVID-19 pandemijos pasekmių švietimo sektoriui valdymo patirtimi, profesinių sąjungų laimėjimais ir iššūkiais su kuriais jos susiduria ir nubrėžtos tolimesnio bendradarbiavimo tarp ETUCE ir Baltijos šalių švietimo profesinių sąjungų gairės.

LŠMPS informacija