Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (toliau – LŠMPS), atstovaudama visų šalies pedagogų interesams ir matydama įsisenėjusias bei daug metų nesprendžiamas pagalbos mokiniui specialistų problemas, susijusias su jų darbo sąlygomis, imasi lyderystės ir iniciatyvos šioje srityje ir 2021 metus skiria šių specialistų problemoms spręsti.
Šiam tikslui pasiekti buriame veiklius pagalbos mokiniui specialistus ir jiems atstovaujančias asociacijas ir tikimės drauge ne tik išgryninti pagrindines problemas, bet svarbiausia – pateikti jų galimus sprendimo kelius ir priemones. Siūlydami savo pagalbą, tikimės ilgalaikio, konstruktyvaus ir rezultatyvaus bendradarbiavimo.
Lapkričio 19 d. įvyko LŠMPS organizuota nuotolinė konferencija „Pagalbos mokiniui specialistai: įsisenėjusios problemos ir dabarties iššūkiai“. Tai buvo pirmasis renginys iš suplanuoto trijų renginių ciklo ir džiaugiamės, kad nuotoliniu būdu ją galėjo stebėti daugiau nei 500 dalyvių.
Konferencijoje dalyvavo ir visas problemas bei specialybių iššūkius išgirdo LR Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, laikinai einančio pareigas LR Ministro Pirmininko patarėja Unė Kaunaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimams Jonas Mickus, LR Seimo nariai, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai bei LŠMPS Tarybos nariai.
LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas savo pranešime išskyrė keletą visiems pagalbos mokiniui specialistams iki skausmo žinomų skaudulių. Pirma, netinkamas švietimo pagalbos sistemos Lietuvoje finansavimas ir nuolatinis lėšų trūkumas, kurį lemia teisės aktuose nenumatyta griežta tvarka, kiek savivaldybės privalo finansuoti savarankišką švietimo pagalbos teikimo ir organizavimo funkciją. Antra, visiška betvarkė Darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo IV-VII skyriuose, kuriuose nustatyti įvairių švietimo pagalbos specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai, lemiantys jų darbo užmokesčio dydį. Trečia, tokią pačią klaidžią, kaip labirintas, situaciją randame ir pažvelgę į pagalbos mokiniui specialistų darbo laiko normą, etato struktūrą ir jų sudarymo principus.
E. Milešinas taip pat atkreipė dėmesį, kad dalį švietimo pagalbos specialistų keliamų problemų galima išspręsti ir be centrinės valdžios įsikišimo, t. y. įstaigoje su direktoriumi ar galbūt, jei reikia, su steigėjo pagalba.
LŠMPS pirmininkas, kaip ydingą praktiką įvardino tai, kad su pagalbos mokiniui specialistų darbu susiję teisės aktai yra keičiami, tačiau tiems pokyčiams įgyvendinti finansavimas yra neskiriamas.
Baigdamas savo pranešimą, E. Milešinas paragino konferencijos dalyvius susitelkti ir kartu su LŠMPS imtis neatidėliotinų darbų.
Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė doc. dr. Renata Geležinienė, savo ir kolegės dr. Laimos Tomėnienės, parengtame pranešime į problemas pažvelgė iš specialiųjų pedagogų perspektyvos.
Nors mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius auga, tačiau specialistai, dirbantys su šiais vaikais, ir jų problemos vis dar yra pamirštamos. Specialieji pedagogai vykdo daugybę jiems priskiriamų funkcijų, tačiau tikėtis adekvataus darbo užmokesčio negali.
R. Geležinienę ypatingai neramina pokyčiai, kurie laukia 2024 m., kai bendrojo ugdymo mokyklose bus pilnai realizuojami įtraukiojo ugdymo principai. Ar specialistai bus šiam iššūkiui pasiruošę, ar mokyklose jų bus pakankamai, ar nepadidės darbo krūvis? Tai – klausimai, į kuriuos atsakymus privaloma rasti kuo greičiau.
Psichologė, Lietuvos psichologų profesinės sąjungos narė Diana Naikauskė, pristatydama ugdymo įstaigų psichologų problemas, pakartojo visiems gerai žinomas bėdas – darbo valandos, darbo krūvis ir darbo užmokestis.
Apmaudu, kad psichologai vis dar kelia tinkamos darbo vietos, aprūpinimo darbo priemonėmis klausimus, pasigenda lėšų tinkamo lygio kvalifikacijos kėlimo galimybėms įgyvendinti. Neišvengiama ir teisės aktų vykdymo problemų.
Pranešėja džiaugėsi galimybe bendradarbiauti su LŠMPS ir tikisi, kad atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje bus įtvirtintos nuostatos, kurios pakeis psichologų darbo sąlygas ir darbo užmokestį.
Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos vadovė dr. Auksė Petruškevičiūtė savo pranešime pabrėžė, kad socialiniai pedagogai siekia, kad jų atlyginimai būtų sulyginti su mokytojų, nes, šiuo metu, šie specialistai jaučia didžiulę nuoskaudą ir dalis iš jų sąmoningai traukiasi iš darbo rinkos.
A. Petruškevičiūtė taip pat teigė, kad būtina ateityje galvoti apie bazinio pagalbos mokiniui paslaugų paketo ugdymo įstaigose įtvirtinimą, kas leistų užtikrinti kokybę ir tinkamą pagalbos teikimą.
Sveikindama konferencijos dalyvius LR Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė dėkojo LŠMPS už tradiciškai demonstruojamą lyderystę ir labai aktyvaus vaidmens svarbiais švietimo politikos klausimais prisiėmimą. Ji pažymėjo, kad švietimo pagalbos specialistai buvo nustumti į mažiau dėmesio sulaukiančią šviesą ir švietimo pagalbos klausimų grąžinimas sprendimo priėmėjams ir švietimo politikos formuotojams yra prasminga profesinės sąjungos veikla.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimams Jonas Mickus teigė, kad asociacija ir LŠMPS turi būti partneriai sprendžiant šią įsisenėjusią pagalbos mokiniu specialistų problemą.
J. Mickaus teigimu, švietimo pagalba yra ugdymo proceso dalis, todėl valstybės finansinis indėlis į šią sritį turėtų būti didesnis, o savivaldybės, savo ruožtu, prisidėtų. Jis pripažįsta, kad dalį problemų tikrai būtų galima išspręsti ugdymo įstaigose ir profesinės sąjungos čia tikrai gali labai padėti.
Laikinai pareigas einančio LR Ministro Pirmininko patarėjos Unės Kaunaitės nuomone, tai, kad į diskusijoje dalyvauja tiek daug suinteresuotų pusių rodo, kad pagalbos mokiniui specialistų klausimai pagaliau atsiranda dėmesio centre.
Ji mano, kad visiems klausimams išspręsti ir iš esmės peržiūrėti visą švietimo pagalbos sistemą reikės visos LR Seimo kadencijos ir ji siūlo suformuluoti naują prioritetą, kuris apima labai plačius klausimus švietimo sistemoje ir jo išsprendimas išspręstų daug kitų problemų.
LŠMPS suprasdama, kad vien diskusijomis situacijos nepagerinsime, planuoja kelis žingsnius į priekį.
Pirma, profesinės sąjungos ekspertai, kartu su pagalbos mokiniui specialistais ir jų asociacijų atstovais, numatys konkrečias priemones, kaip tobulinti finansavimo sąlygas, darbo bei darbo apmokėjimo tvarką, didinti atlyginimus, kad šie nenusileistų mokytojų algoms.
Antra, profesinė sąjunga planuoja konkrečias nuostatas dėl pagalbos mokiniui specialistų darbo finansavimo bei apmokėjimo, jų etatų steigimo normatyvų ir etatų struktūros įtraukti į kasmet atnaujinamą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.
Toks, pasiteisinęs LŠMPS, veikimo modelis buvo pasirinktas gerinant ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo bei neformaliojo ugdymo pedagogų darbo sąlygas bei keliant jų atlyginimą.
Tik kolektyvinėje sutartyje pasiekti susitarimai, turintys teisės akto statusą, pagrįstai leidžia tikėtis jų įgyvendinimo, nepaisant nuolatinių politinių pokyčių.
Ir, kaip teigia, LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas – metas kibti į darbą.
Nuotolinės konferencijos vaizdo įrašą galite rasti čia:
https://www.youtube.com/watch?v=TbzX4aC8Wrk&feature=youtu.be
Pastaba: žiūrint vaizdo įrašą: antros ir trečios pranešėjų skaidrės pranešimų metu nebuvo keičiamos, tačiau visus konferencijos pranešimus rasite čia:
1) „Įsisenėjusios problemos ir dabarties iššūkiai“, LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas;
2) „Įtraukiojo ugdymo keliu: specialiųjų pedagogų veiklos kasdienybė, iššūkiai, problemos“, Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijos pirmininkė doc. dr. Renata Geležinienė ir Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacijos tarybos narė, Šiaulių Dainų progimnazijos specialioji pedagogė ekspertė dr. Laima Tomėnienė;
3) „Ugdymo įstaigų psichologai: įsisenėjusios problemos ir dabarties iššūkiai“, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos psichologė, Lietuvos psichologų profesinės sąjungos narė Diana Naikauskė ir Lietuvos psichologų profesinės sąjungos valdybos narys Šarūnas Mačiulis;
4) „Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo iššūkiai“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacijos vadovė dr. Auksė Petruškevičiūtė ir Lietuvos socialinių pedagogų asociacija prof. dr. Giedrė Kvieskienė.
LŠMPS informacija