Dienos naujiena, Tarptautinė veikla

Tatjana Babrauskienė. Žalieji įgūdžiai turi tapti kiekvienos profesijos dalimi

Kova su klimato kaita daro didžiulį poveikį socialinėms sąlygoms, švietimui, užimtumui ir darbo rinkai. Europoje pastarieji dveji metai buvo ypač svarbūs piliečių, pirmiausia besimokančio jaunimo, susitelkimo metai – jie reikalavo valdžios institucijų skubiai imtis plataus užmojo veiksmų klimato kaitos problemai spręsti.

Kaip Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) narė savo iniciatyva parengtoje nuomonėje “ES strategijos, skirtos visų žaliesiems įgūdžiams ir kompetencijoms sustiprinti, kūrimas” pristačiau socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės rekomendacijas Europos Komisijai ir Tarybai.

Nuomonėje pabrėžiama, kad atsakomybė už aplinką ir žalieji įgūdžiai yra reikalingi visiems, ne tik vartotojams ir piliečiams, bet ir sprendimus priimantiems asmenims, įmonėms ir darbuotojams. Tokie įgūdžiai diegtini kiekviename sektoriuje ir veikloje tiek profesiniame gyvenime (nuo tokių užduočių, kaip strateginis planavimas ir inovacijos iki žemiausios grandies darbo vietų gamyklose ir paslaugų įmonėse), tiek ir kasdieniniame gyvenime (pavyzdžiui, namų ūkis, transportas ir vartojimas) ir jie turi tapti kiekvienos profesijos dalimi.

Mokykla – svarbi vieta

COVID-19 pandemijai sutrikdžius daugelio valstybių ekonomiką, Europos vyriausybės ir žmonės neturėtų skirti mažiau dėmesio klimato kaitai. Europos politikai, įmonės, įstatymų leidėjai ir aktyvistai ragina savo vadovus numatyti žaliąsias investicijas, kuriomis, pasibaigus koronaviruso pandemijai, būtų išjudintas augimas. Šio raginimo prielaida yra ta, kad kova su klimato kaita ir biologinės įvairovės skatinimas prisidės prie stipresnės ekonomikos atkūrimo. Fiskalinių skatinamųjų priemonių, kurios bus taikomos po COVID-19, rinkiniai suteiks galimybę inicijuoti transformuojantį ir žalinantį ekonomikos atsigavimą, kurio metu bus kuriamos žaliosios darbo vietos.

Švietimas atlieka labai svarbų vaidmenį didinant informuotumą apie aplinkosaugos problemas ir formuojant pokyčių atnešti galintį požiūrį ir elgseną. Nors, pasak EBPO, daugelis 15-mečių pesimistiškai vertina ateitį aplinkos apsaugos požiūriu, yra daug šalių, kurios į savo mokymo programas jau įtraukė aplinkos apsaugos temas ir svarsto tokius klausimus, kaip atliekų perdirbimas, kasdieniai vartojimo modeliai ir tvari elgsena. Mokyklos yra nepaprastai svarbus moksleivių informavimo aplinkos klausimais šaltinis ir vieta, kurioje galima paruošti atsakingus ir kritiškai mąstančius piliečius, kurie žino ir supranta aplinkos problemų priežastis ir pasekmes ir kurie turi žinių, įgūdžių ir nuomonių, kurių reikia tvariems sprendimams surasti.

Kritinis mąstymas, kolektyvinis darbas – labai svarbios kompetencijos

Žalieji įgūdžiai ir kompetencijos yra būtini visiems piliečiams – tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus. Žalieji įgūdžiai yra kompleksinis terminas, susijęs su gebėjimu tarpusavyje integruoti aplinkosaugos aspektus ir kitus įgūdžius. Tam reikia pakankamo supratimo ir žinių aplinkosaugos klausimais, bet kartu ir tvirtų bendrųjų įgūdžių bei su darbu susijusių įgūdžių pagrindų. Bendrųjų kompetencijų sistemoje minima, kad matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija turi palaikyti aplinkos tvarumą, ypač atsižvelgiant į mokslo ir technologijų pažangą, o pilietiškumo kompetencija turi prisiimti atsakomybę saugoti aplinką.

Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos kompetencijos yra svarbus pagrindas, nuo kurio atsispiriant galima suprasti aplinkos apsaugos klausimus ir surasti problemų sprendimus. Tokios kompetencijos kaip kritinis mąstymas, kūrybiškumas ir bendradarbiavimas arba kolektyvinis darbas taip pat yra labai svarbios siekiant sudaryti sąlygas į ekologiniu požiūriu sąmoningam ir aktyviam pilietiškumui.

Žalesnėmis turi tapti ir jau egzistuojančios profesijos

Ekonomikos žalinimas reiškia, kad produktai gaminami ir paslaugos teikiamos sunaudojant mažiau energijos, žaliavų ir sumažinant į aplinką išskiriamą anglies dioksido kiekį. Žalinimas apima visų sektorių ekonominę veiklą ir šiame procese dalyvauja darbuotojai ir vartotojai. Perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos reiškia struktūrinius pokyčius įvairiuose sektoriuose ir profesijose, nes atsiranda arba didėja naujų žaliųjų profesijų paklausa. Tačiau labiausiai reikėtų, kad žalesnėmis taptų jau egzistuojančios profesijos. Tai reiškia, kad į visų švietimo ir profesinio mokymo atnaujintas mokymo programas turi būti įtraukti nauji įgūdžiai ar netgi naujos kvalifikacijos.

Kiekviena profesija turi atsižvelgti į savo specialius aplinkosaugos aspektus. Nors žalinant ekonomiką atsiranda įgūdžių poreikių, pirmiausia, tokiuose konkrečiuose sektoriuose kaip energetika ir efektyvus išteklių naudojimas, statyba ir apdirbamoji pramonė, pereinant prie žiedinės ekonomikos žaliųjų įgūdžių poreikiai atsiranda labai įvairiose pramonės šakose. Tokie nauji įgūdžiai turi būti įtraukti į įvairius švietimo sektorius, įskaitant profesinio rengimo ir mokymo (PRM) teikimą, pradedant pirminiu profesiniu rengimu ir mokymu, baigiant tęstiniu profesiniu rengimu ir mokymu, taip pat į pameistrystės mokymo programas. Šie nauji žalieji įgūdžiai gali apimti įvairius įgūdžius, pradedant labai techniniais ir su konkrečiu darbu susijusiais įgūdžiais, baigiant labiau socialiniais emociniais įgūdžiais, tokiais kaip atsakingas išteklių naudojimas, kuris gali būti aktualus įvairioms profesijoms, hierarchijos lygmenims ir sektoriams.

Propaguoti pasaulinio pilietiškumo ir taikos tikslus

Perėjimas prie žiedinės ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos neišvengiamai pakeis sektorinę ir profesinę struktūras ir ne tik suteiks galimybių, bet ir sukels problemų, įskaitant sektorių nuosmukį ir sektoriams iškilsiančias darbuotojų įdarbinimo kliūtis. Žvelgiant iš tokios perspektyvos, specialiai pažeidžiamesnėms suaugusiųjų grupėms, tokioms kaip žemos kvalifikacijos darbuotojai, pritaikytos strategijos suteiks papildomos socialinės ir ekonominės naudos.

Kol kas dar nėra ES lygmens strategijos dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų ugdymo švietimo ir profesinio mokymo srityje, žaliųjų mokyklų strategijų kūrimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo darbo vietoje ir už jos ribų suteikiant aplinkos apsaugai, visuomenei ir ekonomikos žalinimui reikalingus įgūdžius.

EESRK ragina parengti išsamią ES lygmens strategiją, pavyzdžiui, priimant Tarybos rekomendaciją, dėl žaliųjų įgūdžių ir kompetencijų tobulinimo, žaliųjų mokyklų strategijų kūrimo ir suaugusiųjų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo darbo vietoje ir už jos ribų, suteikiant aplinkos ir visuomenės apsaugai bei ekonomikos žalinimui reikalingus įgūdžius. Mes siūlome, kad tokia Tarybos rekomendacija būtų atsižvelgta į naujos Europos įgūdžių darbotvarkės pasiūlymus, kad dėmesys būtų sutelktas į tai, kaip ugdyti kiekvieno asmens ekologišką požiūrį ir taip paversti atsakomybę už aplinką universalia kompetencija Europos švietimo erdvės švietimo ir mokymo srityse bei sutelkti dėmesį į lygybę mokant žaliųjų įgūdžių visose amžiaus grupėse, o ypač – socialiai ir ekonomiškai nepalankioje padėtyje esančiose grupėse. Norėdami taip įgyvendinti strategiją taip pat turėtume gerinti švietimą ir mokymą, juos papildydami tvariais ir pakankamais techniniais, finansiniais ir personalo ištekliais bei finansavimu iš viešojo biudžeto.

EESRK taip pat ragina valstybes nares sukurti veiksmingas nacionalines strategijas, įtraukiant socialinius partnerius ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad skubiai būtų įgyvendinti JT darnaus vystymosi tikslai (DVT), kuriais reikalaujama, kad valstybės imtųsi veiksmų visa apimančio ir lygiaverčio kokybiško švietimo (DVT 4) bei klimato kaitos (DVT 13) srityse. Konkrečiai, 13 tikslo 3 uždavinys yra „gerinti švietimą, informuotumo didinimą bei žmogiškuosius ir institucinius gebėjimus klimato kaitos mažinimo, prisitaikymo prie jos, jos poveikio mažinimo ir ankstyvo įspėjimo srityse“. 4 tikslo 7 uždavinys yra „užtikrinti, kad visi besimokantys asmenys įgytų žinių ir įgūdžių, reikalingų darniam vystymuisi skatinti“, nes tai laikoma ne tik būdu gerinti įgūdžius ir stiprinti ekonomiką, bet ir propaguoti pasaulinio pilietiškumo ir taikos tikslus. Švietimas atlieka lemiamą vaidmenį šiuose pokyčiuose ir šis vaidmuo neapsiriboja vien ekologiniais klausimais mokymo programose.

Visas rekomendacijas galima rasti čia.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra patariamoji Europos Sąjungos institucija. Jį sudaro 329 nariai. Komisijos, Tarybos arba Parlamento konsultavimasis su komitetu sutartyse numatytais atvejais yra privalomas, o visais kitais atvejais – savanoriškas. Jis taip pat gali rengti nuomones savo iniciatyva. Jo narių nevaržo jokie nurodymai. Eidami savo pareigas jie yra visiškai nepriklausomi ir veikia Sąjungos bendro intereso labui.

Per metus EESRK parengia apie 160–190 nuomonių ir informacinių pranešimų. 70 proc. rengiami gavus ES Tarybos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento prašymą parengti nuomonę. 21 proc. iš jų yra nuomonės savo iniciatyva ir informaciniai pranešimai, o 9 proc. – tiriamosios nuomonės, paprastai rengiamos ES tarybai pirmininkaujančios šalies prašymu.

Tatjana Babrauskienė

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos tarptautinės veiklos vadovė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos į EESRK deleguota narė