Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) atstovai sausio 17 d. dalyvavo Erasmus+ projekto „Pagalbos sistemos vystymas pradedantiesiems mokytojams (Support Teachers)” baigiamojoje konferencijoje „Paramos sistemos pradedantiesiems mokytojams kūrimas“, vykusioje Rygoje, kurią organizavo Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinė sąjunga (LIZDA). Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė projekto partneriai iš Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos.
LIZDA pirmininkė Inga Vanaga sveikindama konferencijos dalyvius teigė, kad dauguma Europos valstybių susiduria su panašiomis problemomis – mokytojų, ypatingai jaunų, trūkumas, jų motyvacija likti švietimo sistemoje, konkurencingas darbo užmokestis ir profesinių sąjungų gebėjimas pritraukti naujus narius. Šis projektas suteikė galimybę, kartu su partneriais iš Lietuvos, Lenkijos ir Čekijos, įvertinti situaciją ir drauge ieškoti sprendimų, nes akivaizdu, kad visose valstybėse jauniesiems mokytojams būtina parama, jeigu mes norime juos išlaikyti švietimo sistemoje. Turime suprasti, kad jaunieji mokytojai ir gebėjimas jiems perduoti patirtį yra tikroji švietimo sistemos ateitis. I. Vanaga tiki, kad šiuo projektu viskas nesibaigs ir partneriai toliau įgytą patirtį plėtos ir pritaikys praktikoje bei kartu ieškos veiksmingiausių būdų, kaip padėti jauniesiems mokytojams.
Latvijos Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komisijos narė Līga Kļaviņa kreipdamasi į konferencijos dalyvius pažymėjo, koks svarbus yra Vyriausybės, Seimo, vietos valdžios ir profesinės sąjungos bendradarbiavimas. Ji pripažino, kad LIZDA Latvijoje yra rimta profesinių sąjungų jėga, kuri atstovauja mokytojų interesams ir aktyviai dalyvauja sprendžiant švietimo sektoriaus problemas. L. Klavina teigė, kad būtini strateginiai sprendimai, kurie leistų jaunus mokytojus išlaikyti Latvijos švietimo sistemoje.
LŠMPS projektinės veiklos vadovė Inga Puiša pristatė socialinio dialogo praktiką Lietuvoje, ypatingai pabrėždama kolektyvinių derybų svarbą, nes jos pastaraisiais metais turi įtakos švietimo darbuotojų atlyginimų augimui, papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams įtvirtinimui ir darbo sąlygų gerinimui. Vis dėlto savo pranešime ji daug dėmesio skyrė 2023 metų pabaigoje atliktam tyrimui, kuris atskleidė labai nemalonią statistiką, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių respondentų patyrė vienokią ar kitokią smurto formą mokyklose, tai yra fizinį, psichologinį ar net seksualinį smurtą. Šio tyrimo rezultatai dar kartą parodė, kodėl jauni mokytojai nenori likti toliau dirbti mokyklose, nes jų visiškai netenkina darbo aplinka, kuri nėra draugiška jų atžvilgiu. LŠMPS dalyvaudama šiame Erasmus+ projekte atliko ir savotišką priemonių, kurių imamasi Lietuvoje, kad pritraukti ir išlaikyti jaunus mokytojus, auditą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva pedagogikos studentams yra mokomos skatinamosios stipendijos, pedagogikos studijų programos praplečiamos, jauni žmonės kviečiami dalyvauti programoje „Renkuosi mokyti“, savivaldybių lygmeniu siūloma finansinė parama jauniems mokytojams įsigijant būstą, apmokamos kelionės į darbą išlaidos. Vis dėlto šios priemonės yra nepakankamos, todėl projekto partneriai suformulavo šias rekomendacijas:
- mentorių parama pradedantiems mokytojams;
- konkurencingas darbo užmokestis ir finansinė parama;
- profesinis tobulėjimas ir mokymas;
- atitinkamų teisės aktų leidyba ir administracinė parama;
- jaunų talentų pritraukimas;
- vaikų skaičius klasėje ir darbo aplinka;
- saugi darbo aplinka;
- visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas procese.
Ypatingai svarbu, kad šiomis rekomendacijomis būtų vadovaujamasi visuose lygmenyse, problemos būtų sprendžiamos ne fragmentiškai, o iš esmės ir ant popieriaus suformuluotos gražios ir prasmingos iniciatyvos būtų veiksmingos ir būtų rezultatyvios praktikoje ir iš gerosios pusės paliestų jaunų mokytojų kasdienį darbą ir suformuotų jiems tokią darbo aplinką, kad jie nenorėtų palikti švietimo sistemos.
Dorota Obidniak iš Lenkijos mokytojų sąjungos (ZNP) savo pranešime pažymėjo, kad nekonkurencingas darbo užmokestis yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės nesirenka mokytojo profesijos arba ilgai mokykloje neužsibūna. Lenkijoje minimali mėnesinė alga yra 926 EUR, o pradedančiojo mokytojo tik 797 EUR, todėl jauni mokytojai sudaro tik apie 3 proc. visų Lenkijos mokytojų, o vidutinis amžius dirbančiųjų švietime yra 47 metai. D. Obidniak taip pat pristatė jų praktikuojamą mentorystės programą, kurios pagrindu buvo sukurtas „E-gidas“, kuriame jaunieji mokytojai gali rasti jiems reikalingą informaciją ir tai yra puiki pagalbinė priemonė jų kasdieniame darbe. Ji džiaugėsi šio projekto metu pasiektais rezultatais, galimybe pasidalinti patirtimi, juk visų tikslas yra vienas, kad jaunieji kolegos gerai jaustųsi darbo vietoje, atrastų savo vietą ir būtų visaverčiai bendruomenės nariai.
Lyginant Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Čekijos mokytojų darbo užmokestį, tai pastarojoje valstybėje padėtis yra tikrai nebloga, nes 25-29 metų amžiaus jaunų mokytojų darbo užmokestis siekia 1704 EUR, o jų patyrę kolegos uždirba 2150 EUR, todėl kalbėdama apie situaciją Čekijos švietimo sistemoje Gabriela Tlapova iš Čekijos ir Moravijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (ČMOS) daugiau dėmesio skyrė jaunų mokytojų profesiniam augimui, atmosferai darbo vietoje, santykiams su kolegomis ir mentorystės kokybės lygiui. Projekto metu vykdydami tyrimą projekto partneriai iš Čekijos pastebėjo, kad būtina kelti aukštesnius reikalavimus mentorių kvalifikacijai ir reikalingos specializuotos mentorių mokymo programos. Apklausose jaunieji mokytojai pažymėjo, kad universitetuose jie gauna teorinių žinių, bet apie praktinį darbą mokykloje ir jo keliamus iššūkius beveik nekalbama. Universitetuose sukuriamas idealus aplinkos, kurioje dirbs būsimasis mokytojas, vaizdas, bet apie problemas su kuriomis teks susidurti vengiama kalbėti. G. Tlapova pripažino, kad šis Erasmus+ projektas leido plačiau ir giliau pažvelgti į problemas, kurios žinomos visiems, bet apie kurias nenorime kalbėti. Labai svarbu, kad projekto partneriams suvienijus jėgas pavyko sukurti gairių vadovą pradedantiems mokytojams, kur galima rasti ne tik teorinių žinių, bet ir praktikos, kuri yra paremta mokytojų pastebėjimais ir rekomendacijomis.
LIZDA pirmininkė Inga Vanaga kalbėdama apie situaciją Latvijoje pažymėjo, kad mokytojų trūkumo problemą bandoma spęsti į mokyklas kviečiant dirbti studentus, kuriems yra tikrai nelengva derinti darbą ir studijas. Valstybė privalo didinti finansuojamų vietų skaičių pedagogikos programose, nes per daug studentų už šias studijas turi mokėti iš savo lėšų. Džiugu, kad Latvija žengė žingsnį ir įvedė 300 EUR skatinamąsias stipendijas pedagogikos studijų studentams. Regioninė valdžia Latvijoje irgi visais būdais bando išlaikyti jaunus mokytojus, tai ir butai, sveikatos draudimas bei transporto išlaidų kompensavimas. Kadangi savivaldybių finansinė padėtis yra ne vienoda, tai jos tarpusavyje konkuruoja dėl jaunų specialistų ir „turtingesnės“ savivaldybės gali sau leisti pasiūlyti daugiau, tai ir laimi šią konkurencinę kovą, bet tokia praktika tikrai neprisideda prie bendros visos valstybės švietimo kokybės. I. Vanaga tiki, kad šis projektas, tai žingsnis į priekį ir pasimokę vieni iš kitų, įgiję naujos patirties ir toliau jau drauge rasime būdų, kaip sukurti veiksmingus mechanizmus, kurie leis ne tik į valstybių švietimo sektorius pritraukti jaunų mokytojų, bet ir gebėti juos išlaikyti.
Apibendrinant tarptautinę konferenciją Rygoje svarbu paminėti, kad Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Čekijoje švietimo bendruomenė susiduria su panašiomis problemomis, todėl ypatingai svarbu susivienyti ir drauge ieškoti galimų šių problemų sprendimo būdų. Visi šio Erasmus+ projekto „Pagalbos sistemos vystymas pradedantiesiems mokytojams (Support Teachers)” partneriai tiki, kad tai bus tęstinis projektas, o profesinių sąjungų atstovai ir toliau dalinsis savo patirtimis.
Konferencijos akimirkos:
LŠMPS informacija