Dienos naujiena pagrindinė, Socialinis dialogas

Mokytojai sveikina Premjero iniciatyvą, bet turi pastabų ir pasiūlymų

Premjerui Sauliui Skverneliui šią savaitę pristačius siūlomą politinių partijų susitarimą dėl ilgalaikės švietimo sistemos raidos, nuomonę pareiškė ir didžiausia švietimiečius vienijanti Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS).

„Atidžiai išanalizavome ir įvertinome pateiktus siūlymus. Džiugina, jog didelė dalis tikslų ir siekių sutampa su mūsų profsąjungos praėjusių metų pabaigoje patvirtinta „LŠMPS vizija 2025”. Panašu, kad nemažai dalykų iš mūsų Premjerui ir LR Prezidentui Gitanui Nausėdai susitikimų metų pateiktos vizijos projekto buvo įtraukta į partijų susitarimo projektą. Tai, kad mokytojai ir šalies vadovai supranta ilgalaikių pamatuojamų tikslų būtinybę yra sveikintina“, – sako LŠMPS  pirmininkas Egidijus Milešinas.

Tačiau mokytojų bendruomenės netenkina, jog dokumente, kuriame brėžiama ilgalaikė švietimo sistemos perspektyva, nėra įvardinta dabartinė jos būklė ir svarba Lietuvos ekonominei ir kultūrinei raidai. Įvairūs tyrimai rodo, kad švietimas Lietuvos visuomenės nėra tinkamai suvokiamas kaip probleminė sritis.

„Premjero pasiūlytas susitarimas yra racionalus, tačiau labiau techninis dokumentas. Mes norime susitarimo, kuriuo mūsų išrinkti politikai aiškiai pademonstruotų suvokimą, jog švietimas ir mokytojai nėra vien tik biudžeto išlaidos. Norint, kad sistema kokybiškai pasikeistų iš esmės, reikia motyvuoti apie 50 tūkst. šalies pedagoginių darbuotojų. Todėl darysime viską, kad švietimas politikų darbotvarkėje būtų prioritetas numeris vienas, nes nei vienadienės politinės rietenos, nei visi kiti dabar politikams aktualūs klausimai po kelių dešimtmečių nebeturės jokios prasmės“, – pabrėžia E. Milešinas.

LŠMPS palankiai vertina susitarimo idėją dėl Lietuvos švietimo ateities. Tačiau tuo pačiu siūlo trumpai ir aiškiai įvertinti esamą švietimo situaciją, pastarųjų kelių metų tendencijas, papildyti dokumentą preambule, kurioje švietimas pripažįstamas pagrindine prioritetine sritimi šį dešimtmetį. Taip pat susitarimas turi tapti nacionaliniu ir atviru pasirašyti visoms aktyvioms suinteresuotoms organizacijoms, o ne tik dabartinėms parlamentinėms partijoms.

Be to, LŠMPS rekomenduoja Premjerui apsvarstyti savaitės pradžioje pateikto susitarimo projekto ilgalaikių tikslų ir numatomų priemonių įtvirtinimą Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje dėl Lietuvos švietimo. Kolektyvinė sutartis, priešingai nei deklaratyvus susitarimas, yra įpareigojantis teisinis dokumentas, nepriklausomai nuo to, kokios politinės partijos yra valdžioje.

„Nacionalinis susitarimas dėl švietimo būtų svarbus politinis ir visuomenės pripažinimas švietimo sistemai, kaip esminei valstybės raidos procese. Tačiau mūsų siūlymas leistų susitarti ne žodžiais ar parašais, o įpareigotų veikti ir pasiekti kas yra numatyta“, – pabrėžia E. Milešinas.

EBPO 2015 m. tyrimas įrodė, kad mokinių pasiekimams pakilus iki EBPO šalių vidurkio ir išliekant visoje šalyje – per 10 metų tos šalies BVP išauga tiek, kad švietimo išlaidos atsiperka.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.