Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vasario 20 d. išsiuntė derybinius reikalavimus kitą savaitę pradedamoms deryboms dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties. Pirmas derybinis susitikimas įvyks vasario 25 d.
Derybose dėl sutarties pakeitimų ir papildymų kartu su LŠMPS dalyvaus ir kitos švietimo ir mokslo darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos.
„Reikalavimai suformuoti pagal mūsų parengtą švietimo viziją 2025. Vienas iš esminių siūlymų – įvesti bazinį pareiginį atlyginimą mokyklų, darželių mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
Pasak E. Milešino, susitarimas dėl iškeltų reikalavimų leistų pabaigti niekaip nesibaigiančią švietimo reformą.
„Švietimo sistemoje tris dešimtmečius tvyro įtampa, nežinia ir neužtikrintumas. Vyksta reforma be aiškių tikslų, ambicijos ir vizijų. Dabartinėje ekonominėje situacijoje turime unikalią galimybę bent vienoje srityje pabaigti reformą ir pasiekti tikslus, taip svarbius šalies ateičiai“, – įsitikinęs E. Milešinas.
Kaip teigia LŠMPS pirmininkas, tiek šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, tiek Premjeras Saulius Skvernelis supranta, jog nuo švietimo sistemos ateities priklauso visos šalies ateitis.
Kadangi LŠMPS nariai yra ir aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos, derybose bus svarstomi ir jų iškelti reikalavimai.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iškelti reikalavimai:
- Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nustatyti mokytojo bazinę pareiginę algą 1708,96 Eur ir laipsniškai, pagal sutartyje aiškiai nustatytą grafiką, didinti iki 2025 m. pasiekiant EBPO top 15 šalių vidurkį. Tokią pačią darbo apmokėjimo tvarką nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėti sistemiškai taikyti pagalbos mokiniui specialistų darbo užmokesčiui. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. švietimo, mokslo ir ugdymo įstaigų bibliotekininkų pareigybės apmokėjimą apibrėžti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 priede ir sistemiškai taikyti tokią pačią darbo užmokesčio mokėjimo tvarką kaip ir mokytojams bei pagalbos mokiniui specialistams.
- Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. išgryninti mokytojo darbo krūvio sandarą ir aiškiai apibrėžti pavyzdiniame pareigybės aprašyme.
- Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojo bazinė pareiginė alga didėja dėl stažo (iki 2 m., 2-5 m., 5-10 m., 10-15 m., 15-20 m., 20-25 m., daugiau kaip 25 m.).
- Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojo bazinė pareiginė alga didėja dėl veiklos sudėtingumo, kurio kriterijai apibrėžti Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje.
- Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. mokytojo bazinė pareiginė alga didėja dėl papildomų funkcijų, kurios priklauso nuo mokytojo turimos kvalifikacinės kategorijos, atlikimo.
- Tobulinant mokytojų rengimo sistemą nustatyti daugiau laiko praktiniams būsimo mokytojo įgūdžiams ir kompetencijų lavinimui. Nuo pirmų studijų metų nustatyti privalomą praktiką švietimo ar ugdymo įstaigoje ir už tai mokėti stipendiją (algą).
- Nustatyti, kad ugdymo turinio atnaujinime ir formavime dalyvauja bei teikia savo siūlymus mokytojų dalykinių asociacijų atstovai ir švietimo ekspertai.
- Nustatyti, kad profesinių sąjungų atstovai dalyvauja švietimo įstaigų tinklo pertvarkos planavime ir vykdyme bei teikia savo siūlymus.
- Nustatyti, kad dėl tinklo pertvarkos metu sutaupytos lėšos 3 metus naudojamos išimtinai pertvarką įvykdžiusių savivaldybių švietimo tikslais, ypatingą dėmesį skiriant darbo netekusių darbuotojų perkvalifikavimui.
- Nustatyti, kad ikimokyklinio ugdymo, pagalbos mokiniui sistema ir neformalusis ugdymas būtų finansuojami tikslinėmis dotacijomis.
- Nustatyti, kad profesinių sąjungų atstovai dalyvauja mokytojų atestacijos, kompetencijų ir veiklos vertinimo bei kvalifikacijos tobulinimo procesuose. Šiuos procesus reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai galimi tik gavus profesinių sąjungų sutikimą.
- Nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaryti aiškų ir konkretų grafiką, kuriuo vadovaujantis dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokestis iki 2025 m. pasiektų 150 proc. šalies VDU.
- Nuo 2021 m. sausio 1 d. skirti lėšų aukštosioms mokykloms neakademinio personalo darbo užmokesčiui padidinti ne mažiau nei 30 proc.
- Sudaryti teisines prielaidas aukštųjų mokyklų personalui, netekusiam darbo dėl universitetų jungimo ar demografijos, išeiti į išankstinę pensiją.
- Numatyti lėšų aukštųjų mokyklų personalui, netekusiam darbo dėl universitetų jungimo ir demografijos, perkvalifikavimui.
- Skirti aukštosioms mokyklos lėšų personalo kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui.
- Projektinėje veikloje dalyvaujančių aukštųjų mokyklų darbuotojų darbo užmokestis turi būti ne mažiau nei 20 proc. didesnis už jo vidutinį darbo užmokestį.
- 2021 m. sausio 1 d. sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams nustatyti 3 papildomas kasmetinių atostogų dienas ir 2025 m. sausio 1 d. pasiekti 5 dienas.
- Iki 2025 m. sausio 1 d. pasiekti, kad sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams mokymosi atostogos būtų pilnai apmokamos darbdavio lėšomis.
- Nustatyti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. darbo tarybos nesteigiamos ten, kur darbdavio lygmeniu veikia sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų struktūriniai padaliniai.
- Nuo 2021 m. sausio 1 d. sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organo narius profesinių sąjungų posėdžiams ir jų pareigoms atlikti atleisti nuo darbo 80 darbo valandų per metus, šių valandų kiekį didinant kasmet. Iki 2025 m. sausio 1 d. pasiekti 120 darbo valandų ir už šį laikotarpį jiems mokėti vidutinį darbo užmokestį.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.
LŠMPS informacija