Dienos naujiena

LŠMPS pirmininkas E. Milešinas: kas per dokumento žanras yra rekomendacijos?

Rugsėjo 20 d. duomenimis, šalies mokyklose aktyvių koronaviruso protrūkių yra 196, izoliuojasi 5113 mokinių. Tai  – nemažas augimas, lyginant su informacija, kurią susitikime su Seimo Darbo frakcija rugsėjo 16 d. pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kai aktyvių protrūkių buvo 130, izoliavosi apie 3 tūkstančiai mokinių.

Ministrės teigimu, jeigu visa klasė izoliuojasi, tai visi mokosi nuotoliniu būdu. Pasak ministrės, gali būti taikomi kitokie ugdymo būdai, jeigu vaikas yra izoliacijoje, bet neserga, o jeigu vaikas serga, jis turi ilsėtis ir sveikti, ir jam ugdymas nėra organizuojamas. Jeigu yra tokia situacija, kad izoliacijoje yra keli vienos klasės mokiniai, mokyklos vadovas gali priimti sprendimą ugdymo procesą vykdyti hibridiniu būdu (jeigu mokykla turi hibridinio ugdymo įrangą). Anot ministrės, labai svarbu aiškus reglamentavimas – kaip vyksta pavienis mokymas, kiek konsultacijų mokiniui turi būti suteikiama, kiek jis turi mokytis savarankiškai, tačiau nebūtinai pamoka vyksta tokiu pačiu metu, kaip ir kitiems tos pačios klasės mokiniams, esantiems klasėje, nes tokios pamokos organizavimui yra reikalinga hibridinė įranga.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga rugsėjo 15  d. kreipėsi į ministeriją, ragindama kuo skubiau keisti teisės aktus, kadangi dabar nereglamentuojama mokymosi namuose tvarka, kai mokinys izoliuojasi, ir apmokėjimas už tokį ugdymo procesą. Ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad dėl izoliacijoje esančių moksleivių ugdymo jokių papildomų teisės aktų nebereikia, nes visos rekomendacijos esą jau yra parengtos.

LRT radijo laidoje „60 minučių“ – pokalbis su Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininku Egidijumi Milešinu.

– Ministrė sako, kad rekomendacijos iš esmės yra parengtos, tvarka numatyta, kas būtent Jums išlieka neaišku?

– Pirmiausiai norėčiau ministrės paklausti – kas per dokumento žanras yra rekomendacijos? Nes pati ministrė reportaže minėjo, kad yra paruoštos rekomendacijos, yra aprašyta, kaip organizuoti ugdymą saviizoliacijoje esant visai klasei. Dėl visos klasės viskas suprantama – [pamokos] vyksta nuotoliniu būdu, o kada yra pavieniai mokiniai, tikrai šitie dalykai nėra reglamentuoti.

Ir rekomendacijų mokyklos nesilaiko?

– Rekomendacija yra rekomendacija, gali laikytis, gali nesilaikyti, bet ministrė minėjo, kad pavienius mokinius, kurie yra saviizoliacijoje, galima mokyti pavienio mokymosi forma. Tai yra teisės aktas, ministro įsakymas, patvirtintas 2012 metais ir tame įsakyme yra aprašyti tik tokie atvejai, kada mokiniai mokomi namuose ir tokie mokiniai, kurie pagal gydytojų komisijos rekomendacijas, yra sergantys, pavyzdžiui, turi traumą, koja lūžusi ir pan. Nei viename teisės akte, ne rekomendacijose, o teisės akte, nei viename nėra parašyta, kas yra mokinys, koks jo statusas, kai jis yra saviizoliacijoje, todėl mes ir siūlome išplėsti minėtą 2012 metų ministro įsakymą apie mokinių mokymosi stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašą, kuriame būtų aprašyta, kad saviizoliacijos metu mokinys yra mokomas taip, kaip nurodyta tame ministro įsakyme ir bendruose ugdymo planuose. Tai yra, jam skiriama iki 15 proc. kontaktinio ugdymo, gali būti dėstoma ir nuotoliniu būdu, ir tada jau automatiškai atsiranda prievolė valstybei padidinti, t. y., skirti lėšas, ugdymo planui papildomai apmokėti.

Pone Milešinai, mes kvietėme ir ministerijos atstovus dalyvauti diskusijoje, bet pašnekovo rasti šio vakaro pokalbiui nepavyko, o Jūs pats konkrečiai su ministerija apie savo siūlymą kalbėjote, ar sulaukėte atsakymo?

– Taip, apie šitą siūlymą mes kalbėjome, kai buvau susitikęs praeitą savaitę su ministre, praeitą pirmadienį. Iš ministerijos pusės išgirdau atsakymą, kad taip, šitą teisės aktą reikia keisti ir jie tai padarys, bet kadangi praėjo savaitė laiko, mes žingsnių iš ministerijos nematome, dėl to mes oficialiai vakar kreipėmės raštu.

Ministrė šiandien kalbėdama vis mini hibridinę įrangą. Kokia dalis mokyklų turi, Jūsų duomenimis, tokią įrangą, na, ir kaip ji atrodo?

– Aš tiksliai negaliu pasakyti kokia dalis, bet manau, kad tokiam masiniam hibridiniam mokymui nepasiruošusios daugiau nei 90 proc. mokyklų. Tikrai to nėra, nes ir pati ministerija skelbia viešai, kad dar tiktai įranga pradės judėti į mokyklas galbūt spalio pabaigoje, lapkričio mėnesį, tai apie hibridinį mokymą net kalbos neturėtų būti. O jeigu kalbame apie hibridinį mokymą, įstatyme yra numatyta, kad už mokymą hibridiniu būdu arba mokymą namuose, mokytojams turi būti mokamas padidintas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Tam pinigų valstybė nenumatė.

Pone Milešinai, tokiomis sąlygomis minit problemas, kurias mato Jūsų profsąjunga, ar Jums atrodo realu, kad mokyklos ir toliau dirbs kontaktiniu būdu augant sergamumui, kad iki mokslo metų pabaigos pavyks negrįžti prie nuotolinio mokymo?

– Buvo tikrai visų noras ir gražus tikslas nuo rugsėjo dirbti tik kontaktiniu būdu. Tai pabrėžė ir Vyriausybė, ir Prezidentūra. Bet matome skaičius, kad kiekvieną dieną, ir ministrės šiandien pasakyme, jau 3 tūkstančiai mokinių yra saviizoliacijoje. Mokyklos, kadangi nėra aprašyta kaip mokomi pavieniai mokiniai, paprasčiausiai išsiunčia visą klasę į nuotolinį ugdymą ir, panašu, kad toks ugdymo procesas vyks visus metus.

Kokių tai pasekmių, Jūsų manymu, gali turėti?

– Pasekmės kuo toliau, tuo [labiau] bus prastesni mokinių rezultatai. Ir dabar, pagal visas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijas, mokslo metų pradžioje turėtų būti grįžę mokiniai, įvertinta, kokie yra nuostoliai, nes valstybė skyrė apie 5 mln. eurų tų nuostolių pašalinimui, kurie susidarė nuotolinio ugdymo metu, bet panašu, kad tie nuostoliai didės.

Kaip dėl testavimo? Ministrė šiandien sakė, kad mokyklose testavimas veikia, apie 40 proc. mokinių testuojasi ir tai padeda užtikrinti, kad židiniai nesiplėstų. Ką Jūs pastebite, ar pakankamai noriai moksleiviai testuojasi, nes tai nėra privaloma, tik rekomenduojama?

– Mes irgi tokių skaičių tikslių, koks procentas testuojasi mokinių, neturime, nes tokios informacijos nerenkame. Yra kitas klausimas, kurį kelia mokytojai, kas tuos testus turi atlikti, t. y., kas tuos mokinius turi testuoti, kokios tvarkos, nes kiekvienoje savivaldybėje, kiekvienoje mokykloje tvarkos yra skirtingos ir ši sistema kol kas neveikia iki galo.

– Ačiū už atsakymus. Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas pasidalijo įžvalgomis, kas būtent šios profesinės sąjungos manymu šiuo metu nėra gerai teisės aktuose, kurie numato moksleivių izoliaciją. Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga kreipėsi į ministeriją, ragindama kuo skubiau keisti tuos teisės aktus, anot kurių, nereglamentuojama mokymo namuose tvarka ir apmokėjimas už tokį ugdymo procesą.

LŠMPS pirmininko Egidijaus Milešino interviu LRT radijo laidoje „60 minučių“ galite rasti ir nuo 14:07 minutės išklausyti čia:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000174187/60-minuciu-del-covid-19-protrukiu-ir-atveju-augimo-kai-kuriose-ligoninese-pradedamos-riboti-paslaugos

LŠMPS informacija