Spalio 21-24 d. Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje vyksta kasmetiniai Europos semestro valstybės institucijų, socialinių partnerių, NVO bei privataus sektoriaus atstovų darbiniai susitikimai su Europos Komisijos įvairių generalinių direktoratų atstovais, kurių tikslas – įvertinti, kaip Lietuva įgyvendina ES Tarybos rekomendacijas, ir pasirengti metinei Lietuvos ekonominės situacijos analizei, kurią planuojama paskelbti 2020 metų vasario arba kovo mėnesį.
Spalio 22 d. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) atstovai, tarp kurių ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) komunikacijos vadovė Eglė Žukauskaitė, kaip vieni iš svarbiausių socialinių partnerių, buvo pakviesti pasidalinti savo įžvalgomis apie socialinę ir ekonominę situaciją bei socialinio dialogo vystymą Lietuvoje.
LŠMPS atstovė susitikimo metu pažymėjo, kad 2018 metais švietimo sektoriuje buvo pradėta įgyvendinti struktūrinė reforma. Pasikeitė darbo apmokėjimo ir mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos, buvo pereita prie mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio ir nuo mokinio prie klasės krepšelio finansavimo metodikos. LŠMPS sveikina tokius struktūrinius pokyčius, kurie buvo būtini sistemos subalansavimui ir aiškiam struktūrizavimui, tačiau pastebi, kad nerealu tokią kompleksišką reformą pilnai įgyvendinti per kelis mėnesius, nes sistema pasikeitė iš esmės ir tik pradėjus ją taikyti praktikoje atsiskleidė jos netobulumai, kuriuos imta taisyti. Taigi galima teigti, kad reformos įgyvendinimas vis dar vyksta , tačiau tai yra žingsnis į priekį, o ne atgal.
Socialinis dialogas švietimo sektoriuje plėtojamas ne vienerius metus, o bendras darbas su socialiniais partneriais yra vertinamas ir duoda akivaizdžių rezultatų. 2017 m. buvo pirmą kartą Lietuvos istorijoje pasirašyta švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis, kuri atnaujinta 2019 m.
E. Žukauskaitė su svečiais iš Europos Komisijos pasidalino nerimą keliančiais ženklais, kurie labai realu, kad gali privesti artimiausiu metu prie švietimo sektoriaus darbuotojų streiko. 2020 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte nenumatyta pakankama lėšų dalis, kuri reikalinga švietimo ir mokslo šakos kolektyvine sutartimi priisimtų Vyriausybės finansinių įsipareigojimų švietimo sektoriaus darbuotojams įgyvendinimui, todėl LŠMPS buvo priversta pradėti pasiruošimo streikui teisines procedūras.
Bendrai pasigendama ilgalaikės valstybės politikos strategijos, kur būtų aiškiai išdėstytos prioritetinės sritys, tikslai ir kokios priemonės bus pasitelktos, kad jie būtų pasiekti. Gaila, kad daugelyje sričių socialinis dialogas yra tik graži viešųjų ryšių akcija, o pirmasis nacionalinis susitarimas buvo pasirašytas tik 2018 m. ir nesame tikri ar po rinkimų ir galimai pasikeitus valdžiai ši, socialinį dialogą iliustruojanti, tradicija bus išlaikyta.
LŠMPS informacija