2023 metų sausio 16-19 dienomis Europos švietimo profesinių sąjungų švietimo komiteto (ETUCE) prezidentas Larry Flanagan ir ETUCE Europos regiono direktorė Susan Flocken lankėsi trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šio solidarumo vizito tikslas – išsiaiškinti, kaip ETUCE narėms sekasi bendradarbiauti su ministerijomis, ugdymo įstaigomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis Ukrainos pabėgėlių klausimais.
Sausio 19 d. ETUCE vadovai lankėsi Vilniuje, kur lydimi Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko Egidijaus Milešino ir komunikacijos vadovės Eglės Žukauskaitės susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene ir jos komanda, lankėsi dvejose mokyklose, kur mokosi vaikai iš Ukrainos ir dirba ukrainiečiai mokytojai.
Vizitas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė paaiškino, kad nuo karo pradžios į Lietuvą iš Ukrainos iš viso atvyko 25 421 nepilnametis. Tai sudaro 35,11 proc. visų Lietuvoje esančių Ukrainos karo pabėgėlių. Iš viso 11 943 karo pabėgėliai iš Ukrainos užsiregistravo švietimo įstaigose Lietuvoje, iš jų 2934 ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir 9009 bendrojo ugdymo įstaigose. Taip pat pastebėta, kad apie 50 proc. registruotų nepilnamečių ukrainiečių mokosi nuotoliniu būdu ukrainietiškose ugdymo programose.
Žmonės, atvykę iš Ukrainos, renkasi ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklas pagal savo gyvenamąją vietą ir poreikius. Jie gali kreiptis į mokyklą arba savivaldybę dėl priėmimo į Lietuvos valstybines mokyklas arba į mokyklą tautinės mažumos kalba, kurioje mokoma pagal lietuvišką ugdymo programą. Esant galimybei, lietuviškose mokyklose sudaromos sąlygos mokytis ukrainiečių kalbos ir istorijos. 62 proc. pabėgėlių mokosi Lietuvos valstybinėse mokyklose. Be kitų dalykų, ukrainiečiai gali mokytis ukrainiečių kalbos privačiose mokyklose arba mokyklose, gavusiose licencijas vykdyti ukrainiečių bendrojo ugdymo programą, kurių yra 5 Lietuvoje. Pirmą kartą atvykus vaikams skiriamas adaptacinis laikotarpis, teikiama emocinė parama, jie susipažįsta su mokykla ir bendraklasiais, pripranta prie naujos aplinkos ir turi individualų jiems sudarytą ugdymo planą.
Visiems vaikams sudaromos galimybės dalyvauti neformaliojo ugdymo ir kultūrinėse veiklose. Visiems atvykstantiems yra garantuojamas švietimas valstybine kalba ir skiriamos papildomos pamokos šiai kalbai išmokti. Vilniaus „Lietuvių namai“ ir regioniniai metodiniai centrai teikia dalykinę (metodinę) pagalbą ir konsultacijas mokykloms ir mokytojams, kaip dirbti su moksleiviais iš Ukrainos.
Taip pat iš Ukrainos į Lietuvą iš viso atvyko 2348 mokytojai, o iš jų 617 jau įsidarbino Lietuvos švietimo sistemoje.
Lietuvos aukštosiose mokyklose bakalauro laipsnio siekia 1058 ukrainiečiai, o magistro – 231. Studentams, atvykusiems prasidėjus Rusijos invazijai, valstybė suteikia stipendiją ir iš dalies finansuoja jų studijų kainą. 64 ukrainiečiams mokslininkams, dirbantiems 12 Lietuvos įstaigų, iš viso skirta beveik 0,8 mln. Eur parama. Taip pat organizuoti lietuvių kalbos kursai suaugusiems, skirta finansinė parama sporto federacijoms kompensuoti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkų rengimą Lietuvoje. 2022 metų vasarą organizuotos vaikų vasaros stovyklos, kuriose kartu stovyklavo daugiau nei 2000 vaikų iš Ukrainos ir Lietuvos.
Vizitas Lietuvos mokyklose
ETUCE prezidentas L. Flanagan ir ETUCE Europos regiono direktorė S. Flocken Lietuvoje aplankė dvi ugdymo įstaigas – Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnaziją ir Všį „Gravitas schola“.
Vilniaus Simono Stanevičiaus progimnazija – valstybinė mokykla, kurioje mokosi 875 mokiniai, iš kurių 17 yra ukrainiečiai. Progimnazijos direktorė Daiva Briedienė paaiškino, kad mokomieji dalykai yra dėstomi lietuvių kalba, tačiau į mokyklą priėmus ukrainiečių vaikus kai kurie dalykai pradėti mokyti ir jų gimtąja kalba. Savivaldybės skirta parama leido kai kuriuos dalykus pradėti dėstyti ukrainiečių kalba ir planuoti, kad ateityje ši kalba bus viena iš pasirenkamųjų užsienio kalbų. Šioje mokykloje taip pat dirba 2 mokytojos iš Ukrainos su kuriomis svečiai galėjo pabendrauti ir iš pirmų lūpų išgirsti, kaip jos jaučiasi.
Ukrainiečių moksleiviams suteiktos įvairios skaitmeninės priemonės, padedančios jiems mokytis, nes mokomųjų priemonių ir metodinės medžiagos, parengtos pagal ukrainietiškas ugdymo programas, nėra. Šioje progimnazijoje taikomas dviejų etapų ukrainiečių moksleivių mokymo metodas – pirmiausiai jie mokosi nuotoliniu būdu pagal ukrainietišką mokymo programą ir ukrainiečių kalba, o paskui yra integruojami į lietuvių kalbos pamokas. Taip pat jie dalyvavo vasaros stovykloje, o rugpjūčio mėnesį vyko intensyvūs kalbų kursai, padedantys integracijos ir adaptacijos procesui.
Všį „Gravitas schola“ – ne pelno siekianti, nemokama, atvira ir privati mokykla vaikams, bėgantiems nuo karo žiaurumų, joje mokosi 460 ukrainiečių vaikų. Mokykla finansuojama privačių asmenų, fondų, įmonių ir ambasadų aukojamomis lėšomis. Gravitas mokyklos įkūrėja ir vadovė Irena Blaževičė paaiškino, kad mokyklos koncepcija ir vizija gimė iš idėjos, kai vaikai yra mokomi pabėgėlių stovyklose, bet ne svetimose šalyse, o jų pačių valstybėje. Mokykla neturi nustatytos mokymo programos, o ji nuolat kuriama pačių mokytojų kartu su mokyklos vadovu, atsižvelgiant į poreikius. Šis taip vadinamas eksperimentinis projektas yra visiškai orientuotas į švietimo poreikių patenkinimą pabėgėlių krizės akivaizdoje.
Gravitas mokykla daug dėmesio skiria ukrainiečių moksleivių integracijai ir įtraukimui, kartu suteikdama galimybę mokytis ir lietuvių kalbos. Taigi, ugdymas vyksta pagal lietuvišką mokymo programą, bet mokykla siekia gauti akreditaciją ir mokymui pagal ukrainietišką programą. Dauguma mokytojų yra ukrainiečiai, o mokyklos bendruomenė kartu sprendžia ir plėtoja švietimo politiką įvairiais klausimais, įskaitant psichologinių traumų įveikimą. Gravitas yra pirmoji švietimo įstaiga Lietuvoje, siekianti prisitaikyti prie užsieniečių mokinių, kurie patyrė trauminių išgyvenimų. Mokytojai padeda mokiniams kurti naują jų tapatybę, bet kartu išlaikant ir jų šaknis. Mokykla taip pat teikia neformaliojo ugdymo paslaugas, padedančias mokiniams integruotis. Mokyklos bendruomenė taip pat dalyvauja lėšų Ukrainai rinkimo veiklose, siekdama toliau palaikyti solidarumą trap ukrainiečių. Nors psichologinė pagalba buvo teikiama ir mokiniams, ir mokytojams, labai reikalinga finansinė parama, kad psichologai galėtų atlikę tyrimus nustatyti, kokios bendro pobūdžio psichologinės pagalbos reikia ukrainiečių šeimoms. Galiausiai mokyklai taip pat reikalingi lietuvių kalbos mokytojai ir mokytojų padėjėjais, nes joje yra mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Vizitas Baltijos šalyse ETUCE vadovams atskleidė, kad šios valstybės deda daug pastangų, kad padėtų ukrainiečiams vaikams ir mokytojams lengviau prisitaikyti atvykus į naują valstybę, tačiau jie vis tiek susiduria su kalbos ir kultūriniais iššūkiais. Nepaisant to, kad mokytojai, atvykę iš Ukrainos, yra aukštos kvalifikacijos, bet jiems nėra lengva įsidarbinti tokioms pačioms pareigoms Lietuvoje ar kitose Baltijos šalyse, nes reikia atitikti tam tikrus nacionaliniu lygmeniu keliamus reikalavimus. Vis dėlto ETUCE vadovai vertina Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pastangas padėti ne tik ukrainiečių vaikams, bet ir mokytojam greičiau prisitaikyti prie gyvenimo jų valstybėse.
Ypatingai svarbu išlaikyti ilgalaikį įsipareigojimą remti ukrainiečius, užtikrinti kokybišką švietimą visiems, vadovautis demokratijos principais, skatinti įtrauktį ir socialinį teisingumą Europoje ir už jos ribų.
Apsilankymo Lietuvoje akimirkos:
LŠMPS informacija