Dienos naujiena

Esi LŠMPS narys, gali pasinaudoti papildomomis garantijomis, įtvirtintomis kolektyvinėse sutartyse

Nacionalinė kolektyvinė sutartis pasirašyta 2020 m. spalio 16 d., įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Šia kolektyvine sutartimi:

  • Didinamas pareiginės algos bazinis dydis 1 euru, nuo 176 eur iki 177 eur;
  • Jeigu darbuotojas atleidžiamas 2021 m. ir nėra pasinaudojęs papildomomis atostogų dienomis arba išnaudojęs tik dalį šių atostogų, jam išmokama kompensacija už nepanaudotas papildomas kasmetines atostogas.
  • Jeigu profesinės sąjungos narys išstoja iš profesinės sąjungos, jiems NKS nustatytos papildomos garantijos netaikomos.
  • Numatytos 5 darbo dienos sveikatai gerinti, mokant už jas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Šia garantija galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei profesinės sąjungos narys nesinaudoja NKS numatytomis mokymosi atostogomis.
  • LRV numatyta pareiga tuo atveju, kai šakinė ar nacionalinė profesinė sąjunga prisistato deryboms, apie tai paskelbti interneto svetainėje bei atskirai informuoti to lygmens sutartį pasirašiusias šalis.
  • Profesinės sąjungos pirmininkas negali būti atleistas iš darbo ar pablogintos jo darbo sąlygos be profesinės sąjungos sutikimo.
  • Įstaigų, kuriose veikia profesinės sąjungos, metinių darbo užmokesčio fondo lėšų panaudojimas derinamas su įstaigoje veikiančia profesine sąjunga;
  • Darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientai turi būti didinami sistemiškai, atsižvelgiant į minimaliojo darbo užmokesčio bei pareiginės algos bazinio dydžio augimą, o valstybės biudžeto lėšos šiam siekiui įgyvendinti įstaigoms paskirstomos proporcingai darbo užmokesčio fondams.
  • Visų lygmenų darbdaviai atitinkamo lygmens profesinės sąjungos prašymu pateikia jai visą informaciją, kuri reikalinga teisės aktais reglamentuojamai profesinės sąjungos veiklai užtikrinti.
  • Inicijuojant derybas dėl šakų, kurių darbdavių organizacijos teises ir pareigas atlieka Vyriausybė, kolektyvinės sutarties sudarymo, prisistatoma tiesiogiai Vyriausybei. Vyriausybė vesti derybas įgalioja atitinkamos valdymo srities ministeriją ar kitą Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos ne vėliau kaip per keturiolika dienų.

Švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties pakeitimas pasirašytas 2020 m. spalio 9 d., įsigalioja nuo užregistravimo SADM kolektyvinių sutarčių registre, t.y. 2020 m. lapkričio 12 d. ir galioja iki naujos sutarties sudarymo arba šios sutarties nutraukimo.

Šia kolektyvine sutartimi:

Papildomos garantijos PS nariams:

  • Profesinės sąjungos nariui nustatomos 3 papildomos apmokamų kasmetinių atostogų dienos, kurios panaudojamos mokinių (studentų) atostogų metu;
  • Profesinių sąjungų atstovaujamųjų ir (arba) valdymo organų narius profesinių sąjungų posėdžiams  ir jų pareigoms atlikti atleisti nuo darbo 72 darbo valandas per metus ir už šį laiką jiems mokėti vidutinį darbo užmokestį.

Bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo dalis

  • Nuo 2021 m. skiriant lėšas mokytojų skaičiui optimizuoti, lėšų skyrimo kriterijus susieti ir su mokyklų tinklo pertvarka;
  • Rekomenduoti mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (dalyvių susirinkimams) ar jų įgaliotiems asmenims į darbo grupes, sudaromas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui parengti, įtraukti ne mažiau kaip vieną atstovą iš sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų.
  • Pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tokiu pat dydžiu, kaip vidutiniškai didinami mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai;
  • Inicijuoti mokytojų darbo apmokėjimo modelio, pagrįsto „bazinės pareiginės algos“ taikymu, koncepcijos svarstymą darbo grupėje, skirtoje mokytojų darbo apmokėjimui tobulinti. Sutarus dėl mokytojų darbo apmokėjimo sistemos tobulinimo iki 2021 m. rugsėjo 1 d., parengti naujo mokytojų darbo apmokėjimo modelį.
  • Tobulinant mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, peržiūrėti mokytojų atestaciją reglamentuojančius teisės aktus, jų keitimus derinti su profesinėmis sąjungomis.
  • Didinant pedagoginių studijų patrauklumą, padidinti tikslinę paramą iki 300 eur pedagoginių studijų studentams, priimamiems nuo 2020 m. į valstybės finansuojamų studijų vietas.
  • Papildomas valstybės biudžeto lėšas, skirtas švietimo pagalbos ir ikimokyklinio ugdymo finansavimui didinti, skirti savivaldybėms, kaip specialią tikslinę dotaciją savivaldybių biudžetams.
  • Pagal valstybės galimybes didinti mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus. Pasiekti, kad 2025 m. mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 procentų šalies vidutinio darbo užmokesčio.
  • 2020 m. gruodžio mėnesį pagal Finansų ministerijos paskelbtas naujas makroekonomines prognozes:

8.17.1. esant 2020 m. BVP didėjimui, palyginus su 2019 m., derėtis dėl Sutarties 8.5 ir 8.9 papunkčiuose nurodytų darbuotojų konkrečių darbo užmokesčio didinimo sąlygų nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.;

8.17.2. esant 2020 m. BVP mažėjimui, palyginus su 2019 m., 2021 m. nemažinti sutarties 8.5, 8.9 ir 8.10 papunkčiuose nurodytų darbuotojų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme.

Aukštajame moksle:

  • Kaip ir bendrojo ugdymo dalyje išimamos konkrečios datos ir numatoma, kad visi darbo užmokesčio augimai vyks pagal valstybės finansines galimybes;
  • Skirti lėšų neakademinio personalo darbo užmokesčio didinimui;
  • Mokslo ir studijų įstaigos kolektyvinėje sutarties lygmenyje nustatyti kas yra kviestinis dėstytojas ir iki 2021 m. rugsėjo 1 d. inicijuoti diskusijas dėl kviestinių ir vizituojančių dėstytojų darbo sąlygų aiškesnio reglamentavimo, parengti pasiūlymus dėl teisės aktų keitimo;
  • Iki 2021 m. rugsėjo 1 d. inicijuoti diskusijas darbo grupėje dėl lėšų mokslui ir menui skyrimo;
  • Rekomenduoti aukštosioms mokykloms darbuotojams už dalyvavimą darbo grupėse, komisijose ir komitetuose (jeigu tai nėra neatsiejama darbuotojo pareigų dalis) nustatyti priemoką už papildomų darbų ar papildomų pareigų, ar užduočių vykdymą. Priemokos dydis ir mokėjimo tvarka už dalyvavimą darbo grupėse, komisijose ir komitetuose nustatomas aukštosios mokyklos darbo apmokėjimo sistemoje;
  • Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos mokslo arba meno daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą turintis asmuo, pradėjęs dirbti mokytoju, per vienerius metus gali atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai, jei jo praktinė pedagoginė veikla atitinka siekiamos kvalifikacinės kategorijos reikalavimus;
  • Viešai deklaruoti ir palaikyti poziciją, kad atestuojant dėstytojus ir mokslo darbuotojus bei skiriant valstybės biudžeto finansavimą aukštojo mokslo įstaigoms bei jas akredituojant, publikacijos, publikuotos nustatytus reikalavimus atitinkančiuose Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose moksliniuose leidiniuose, turi būti pripažintos vienodai vertingomis.

Mokyklų vadovams:

  • Pagal valstybės finansines galimybes palaipsniui didinti mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, kad 2025 m. mokyklų vadovų mažiausias koeficientas būtų 40 proc. didesnis nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme nustatytas didžiausią pedagoginio darbo stažą turinčio mokytojo eksperto pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui ir ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti tais pačiais tempais, kaip vidutiniškai didinami mokyklų vadovų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai.
  • Iki 2021 m. rugsejo 1 d. inicijuoti diskusiją su suinteresuotomis institucijomis dėl mokyklų vadovų kvalifikacinių reikalavimų keitimo, numatant, kad teisę dirbti mokyklos vadovu turėtų asmuo, turintis ne žemesnį kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
  • Inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie įpareigotų švietimo įstaigos vadovą vietoje dviejų ataskaitų rengti vieną metinę ataskaitą, apimančią įstaigos veiklos ir vadovų veiklos ataskaitas.

LŠMPS informacija