SKIEPIJIMAS

Į ką kreiptis kilus kausimų dėl ugdymo įstaigų darbuotojų testavimo ir vakcinavimo?

Kontaktinis asmuo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje yra Virginijus Mažeika, el. paštas virginijus.mazeika@smm.lt, tel. +370 687 97 641.

Kurie švietimo darbuotojai šiuo metu turi prioritetą skiepytis?

Visi pedagoginiai darbuotojai, taip pat mokyklų darbuotojai, asmenys, turintys laikiną ar nuolatinį kontaktą su mokiniais. Tai ikimokyklinio ugdymo pedagogai, dalykų ir neformaliojo švietimo mokytojai, dėstytojai ir švietimo įstaigų darbuotojai, taip pat ir pvz., valytojai, darbuotojai, teikiantys maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys tiesioginį (nuolatinį ar laikiną) kontaktą su mokiniais ar studentais, ar būnantys patalpose, kuriose lankosi mokiniai ar studentai. Taip pat mokytojai, kurie važinėja dirbti į lietuviškas mokyklas užsienyje, laisvieji mokytojai, užsiimantys individualia veikla, mokyklose dirbantys savanoriai, abiturientai.

Prioriteto tvarka gali pasiskiepyti sporto treneriai, sveikatos mokslų studijų krypčių programų studentai, dalyvaujantys praktiniuose užsiėmimuose arba atliekantys praktiką asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir vaistinėse.

Kas organizuoja skiepijimą? Kur užsiregistruoti? Ar tai mokama?

Skiepijimą organizuoja vietos savivaldybės, tad reikėtų susisiekti su savo savivaldybe, kurioje esate registruotas. Vakcinacija nemokama, tam skiriama lėšų iš valstybės biudžeto.

Jeigu neatvykau skiepytis nurodytu laiku, ar būsiu pašalintas iš skiepijamų asmenų sąrašų?

Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, paskirtuoju laiku neatvykusieji iš skiepijamųjų sąrašų neturėtų būti pašalinami. Visgi, jeigu yra galimybių, visų prašoma atvykti skiepytis tada, kai yra paskirta. Vakcinavimui paruoštas vakcinas reikia sunaudoti per tam tikrą laiką, tad priežastys, kad „pamiršau“ ar „pavėlavau“, nors žmogiškos ir suprantamos, vakcinavimo proceso nelengvina ir jį ištęsia.

Ar galima pasirinkti vakciną?

Taip, vakciną galima pasirinkti. Kviečiami vakcinuotis gyventojai bus informuojami, kokia vakcina siūloma skiepytis. Jei asmuo atsisakys siūlomos vakcinos, – su juo bus susisiekiama vėliau, kai vakcinavimo centre atsiras galimybė vakcinuotis kito gamintojo vakcina.

Jeigu vakcinavimo centras turės kelių gamintojų COVID-19 vakcinas ir jos nebus rezervuotos skiepijimui antrąja doze, gyventojas galės pasirinkti vakciną, kuria jis pageidauja būti skiepijamas.

Ar nepasiskiepiję abiturientai galės laikyti brandos egzaminus?

Taip, galės, skiepijimas nėra privalomas. Tačiau jie yra taip pat įtraukti į prioritetinę grupę ir jiems sudaromos sąlygos pasiskiepyti dar prieš masinę vakcinaciją.

Kokia vakcina buvo skiepyti medikai ir olimpiečiai? 

Medikai skiepyti „BioNTech“, „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinomis, nes tuo metu tik šios vakcinos buvo patvirtintos Europos vaistų agentūros ir pristatytos į Lietuvą, o olimpiečiai pagal tuo metu buvusią eilę – „AstraZeneca“ (dabar vadinama „Vaxzevia“).

Kuo skiriasi vakcinos?

Šiuo metu yra registruotos trys vakcinos: „Comirnaty“, kurią sukūrė „BioNTech ir „Pfizer“, „COVID-19 Vaccine Moderna“ ir „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ (dabar vadinama „Vaxzevia“). Pirmosios dvi turi genetinės informacijos (mRNA), apie viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, dyglio baltymą. „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) yra pagaminta naudojant kitą adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną.

Pasak VU prof. Vytauto Usonio, tarp šių trijų vakcinų esminių skirtumų nėra. Visos trys vakcinos yra pakankamai saugios ir veiksmingos – tai dar kartą patvirtina ir naujausias Europos vaistų agentūros (EVA) pranešimas, skelbiantis, kad vakcinų saugumo ir efektyvumo rodikliai yra priimtini. EVA nuolat renka duomenis ir reguliariai atnaujina išvadas.

Visų vakcinų reikia dviejų injekcijų. Antroji „BioNTech ir „Pfizer“ dozė suleidžiama po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, tarp „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) injekcijų daromas 4–12 savaičių tarpas.

Koks galimas šalutinis kiekvienos vakcinos poveikis? Ar stipri organizmo reakcija į vakciną po pirmosios ar antrosios dozės yra normalu?

VU prof. Vytauto Usonio aiškinimu, visas tris registruotąsias vakcinas būtų galima priskirti prie vidutinio reaktogeniškumo vakcinų – vertinama tai, kiek nepageidaujamų reiškinių po vakcinavimo jos sukelia.

Žmonės gali jausti skausmą bei jautrumą injekcijos vietoje, nuovargį, gali varginti galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas, bendra bloga savijauta. Fiksuojama, jog mažiau nei 1 iš 10 skiepytiems „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) pasireiškė vėmimas ir viduriavimas, paraudimas injekcijos vietoje ir pykinimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Comitnaty“ vakcina; bėrimas pasireiškė mažiau nei 1 iš 10 žmonių, paskiepytų „Moderna“ vakcina.

Anot profesoriaus, tai yra normali žmogaus organizmo reakcija į vakciną ir jai reikia būti pasiruošus. Remiantis klinikiniais tyrimais, lengvus ar vidutinio sunkumo šalutinius poveikius jutusių žmonių sveikata paprastai pagerėjo per kelias dienas po vakcinacijos.

Profesorius pažymi, jog imuninės sistemos reakcija į minimas vakcinas pasireiškia ne skirtingai, bet skirtingu greičiu, ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į vadinamąsias mRNA vakcinas, t. y. „BioNTech ir „Pfizer“ bei „Moderna“, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, t. y., jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart, ir reakcija gali būti audringesnė.

Pasak V. Usonio, šiuo metu surinkta statistika rodo, kad, skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcina, reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) atveju yra atvirkščiai: pirma dozė sukelia audringesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.

Kiek sveikatai pavojingi šalutiniai poveikiai?

VU prof. Vytauto Usonio teigimu, vakcinuotieji pasaulyje jau yra skaičiuojami milijonais: nėra užregistruota nė vienos mirties, susijusios su vakcina nuo COVID-19. Be to, oficialiose struktūrose neužregistruota ir ilgalaikių nepageidaujamų šalutinių reiškinių.

Suprantama, labai nemalonu, kai dvi dienas laužo kaulus, silpna, pakyla kūno temperatūra, bet tai yra trumpalaikiai reiškiniai ir jie praeina.

Profesorius ragina apie sunkesnius šalutinius poveikius, arba kai nemaloni savijauta po vakcinacijos trunka ilgiau nei 3 dienas, pranešti ne socialiniuose tinkluose kolegoms ar draugams, bet registruoti patirtas nepageidaujamas reakcijas Valstybinės vaistų kontrolės tinklalapyje (www.vvtk.lt). Ši informacija yra svarbi renkant duomenis apie vakcinas.

Profesorius priduria, jog jei nemalonūs pojūčiai, prasta savijauta po vakcinacijos tęsiasi ilgai, pvz., net 11 dienų, derėtų kreiptis į gydytoją ir paieškoti kitų priežasčių, nes tokios reakcijos vakcinų skiepijimui nebūdingos.

Ar tiesa, kad vyresnio ir jaunesnio amžiaus žmonėms rekomenduojama skiepytis skirtingomis vakcinomis?

Šios spėlionės siejamos su „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcina, kuri esą neapsaugo vyresniųjų. Lietuvoje vyresniųjų skiepijimas „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) buvo pristabdytas, bet vėliau, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtis, nuostata pasikeitė. Prof. V. Usonis priduria, jog nebuvo abejojama vakcinos saugumu ar poveikiu vyresniems žmonėms. Buvo teigiama, kad yra nepakankamai duomenų dėl vyresnių žmonių.

Keturių klinikinių „AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcinos tyrimų, kurie vyksta Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikoje, rezultatai parodė, kad „COVID-19 Vaccine AstraZeneca“ („Vaxzevia“) vakcina saugiai ir veiksmingai užkirto kelią COVID-19 ligos plitimui tarp žmonių, vyresnių nei 18 metų. Šiuose klinikiniuose tyrimuose dalyvavo apie 24 000 žmonių. Dauguma minėtų klinikinių tyrimų dalyvių buvo nuo 18 iki 55 metų amžiaus. Prof. V. Usonis aiškina, jog tai yra įprasta klinikinių tyrimų praktika, kai tyrimai pradedami nuo suaugusių žmonių, o ilgainiui jų imtis plečiama įtraukiant vadinamąsias jautrias grupes – vyresniuosius, nėščiąsias, sergančius įvairiomis ligomis ir galiausiai – vaikus.

Kol kas dar nėra pakankamai rezultatų, kad EVA galėtų tiksliai įvertinti, koks yra vakcinos veiksmingumas vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad duomenų nuolat daugėja, vyresnio amžiaus žmonių grupėje imuninis atsakas yra stebimas, bei remiantis kitų vakcinų patirtimi, teigiama, kad vakcina veiksminga ir šioje populiacijoje.

Ar galima „maišyti“ vakcinas, t. y. gavus pirmąją vienos vakcinos dozę, antrajai dozei rinktis kito gamintojo vakciną?

Diskusijos ir klinikiniai tyrimai dėl to, ar saugu, ar veiksminga, ar reikėtų kombinuoti skirtingas COVID-19 vakcinas, dar tik vyksta.

Profesorius Vytautas Usonis atkreipia dėmesį, jog kalbant apie bet kokias vakcinas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų nemaišyti ir visas imunitetui sukurti reikalingas dozes įskiepyti to paties preparato. V. Usonis kaip pavyzdį pateikia JAV atsakingų institucijų rekomendaciją savo piliečiams skirtingą nei pirmosios dozės vakciną nuo COVID-19 rinktis tik tuo atveju, jei pirmosios apskritai nebėra.

Kiek procentų apsaugos suteikia pirmasis skiepas?

Jeigu numatyta, kad imunitetui sukurti reikalingos dvi vakcinos dozės, vadinasi, dvi dozės ir turėtų būti skiepijamos. Vakcina bus veiksminga tada, kai bus panaudota teisingai.

Kol kas diskutuojama ir aiškinamasi, ar galėtų vienos dozės užtekti persirgusiems ir pasveikusiems nuo COVID-19 – pačią infekciją laikant pirmuoju poveikiu imuninei sistemai.

Per kiek laiko nuo paskiepijimo susidaro imunitetas?

Užbaigus skiepijimo kursą, imunitetas susidaro maždaug per porą savaičių.

Kuriam laikui skiepai užtikrins apsaugą nuo COVID-19?

Kol kas tikslaus atsakymo į šį klausimą nėra. VU prof. Vytautas Usonis aiškina, jog nuo vakcinų klinikinių tyrimų pradžios, t. y. praėjusios vasaros antros pusės, praėjo per mažai laiko, kad būtų galima pasakyti, kiek ilgai apsauga išlieka.

Visgi profesorius akcentuoja, jog šiuo metu mūsų visų tikslas ne išnaikinti infekciją, o „užgesinti“ pandemiją, grįžti į normalų gyvenimą. Bent kol kas mums užtektų, jei vakcina suteiktų apsaugą bent keletui mėnesių.

Teoriškai, vertinant pagal ankstesnes panašaus veikimo vakcinas, tokios vakcinos, kaip šiuo metu skiepijamos nuo COVID-19, turėtų būti veiksmingos apie kelerius metus – penkerius ar ilgiau.

TESTAVIMAS

Kas gali dalyvauti profilaktiniame testavime? 

Savanoriškas profilaktinis testavimas vykdomas ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įgyvendinantiems pedagogams, taip pat dirbantiems specialiosiose mokyklose, bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse ar profesinio mokymo įstaigose pagal specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams skirtas profesinio mokymo ir socialinių įgūdžių programas. Ši galimybė sudaryta ir savivaldybių administracijų paskirtiems asmenims, užtikrinantiems vaikų priežiūrą LR Vyriausybės nutarimu.

Serologinius antikūnų testus gali atlikti visi tikslinės grupės atstovai bet kuriuo jiems patogiu metu, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu dirba nuotoliniu būdu.
Periodiniai profilaktiniai PGR tyrimai atliekami tik tiems švietimo darbuotojams, kurie būtent esamuoju metu dirba kontaktiniu būdu, t. y. darbo vietoje turi tiesioginį laikiną ar nuolatinį kontaktą su ugdomais mokiniais. Tai reiškia, kad pedagogams, dirbantiems pagal pradinio ugdymo programą, reguliarus profilaktinis testavimas PGR tyrimais kol kas nėra tikslingas. Atlaisvinant karantino sąlygas ir pradėjus pradinį ugdymą klasėse, šių klasių pedagogai turės galimybę sugrįžti į darbo vietą, prieš tai pasitikrinę, ar neserga COVID-19 ir tęsti reguliarų tyrimų atlikimą.

Sutinkančių tirtis švietimo darbuotojų profilaktinio testavimo procesą koordinuoja ugdymo įstaigų vadovai. Atsižvelgiant į tai, kad profilaktinis testavimas yra savanoriškas, ugdymo įstaigų vadovai kviečiami motyvuoti, edukuoti testavimo svarbos klausimais, pabrėžti, kuo testavimas gali būti naudingas pedagogams ir visai bendruomenei. Siekiant tinkamai planuoti tyrimų apimtis savivaldybėse, rekomenduojama mokyklose reguliariai vykdyti apklausą, leidžiančią žinoti, kiek ugdymo įstaigos darbuotojų sutinka dalyvauti ir dalyvauja savanoriškame periodiniame profilaktiniame testavimo procese.

Kam nereikia testuotis?

Profilaktiniai tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims, kurie:

–    persirgę COVID-19 liga ir nuo teigiamo SARS-Cov-2 PGR / antigeno testo rezultato praėjo mažiau nei 90 dienų;
–    turintys COVID-19 ligos serologinio antikūnų testo teigiamą rezultatą, jei praėjo mažiau nei 60 dienų.
–    paskiepyti COVID-19 ligos vakcina pagal pilną skiepijimo schemą mažiau nei 90 dienų laikotarpiu.

Darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šias aplinkybes.

Ar privalomas testavimas?  

Testai nuo kovo 27 d. privalomi visiems kontaktiniu būdu dirbantiems švietimo įstaigų darbuotojams, laisviesiems mokytojams ir kitiems švietimo teikėjams. Taip pat ir visiems kitų įstaigų darbuotojams, kurie teikia valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas švietimo įstaigoje ir kituose švietimo teikėjuose.

Darbdavys privalės užtikrinti, kad įstaigose dirbtų tik sveikatą pasitikrinę ir nesergantys darbuotojai. Kitu atveju darbuotojas negalės dirbti kontaktinio darbo, tik nuotoliniu būdu.

Švietimo darbuotojas turi periodiškai testuotis, bet neprivalo prieš pradėdamas darbą turėti pirmąjį testą. Svarbu pirmą kartą išsitestuoti per 7-10 dienų nuo reikalavimo įsigaliojimo, t.y. nuo kovo 27 d.

Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo. Patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos.

Ar testavimas mokamas?

Nemokamas, patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis.

Kaip užsiregistruoti testui?

Darbuotojų sąrašus, kuriems privaloma testuotis, sudaro ir atnaujina darbdavys bei informuoja sąrašuose nurodytus darbuotojus apie pareigą atlikti sveikatos patikrinimą. Darbuotojai patys registruojasi paskambinę Karštosios linijos telefonu 1808 arba apsilankę www.1808.lt (Pasirinkti „Profilaktiškai besitikrinantiems“).

Kur kreiptis, jei neturiu galimybės nuvykti iki testavimo punkto?

Už pavėžėjimo iki mobiliojo testavimo punkto organizavimą atsakinga savivaldybės administracija. Taip pat ji gali organizuoti mobiliojo testavimo punkto darbuotojų atvykimą į ugdymo įstaigą.

Kur atliekami testai?

Sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir jų mobiliuose punktuose. Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos duomenys tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS). Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iš ESPBI IS.

Kokiais metodais privalomai tiriami darbuotojai?

Privalomas profilaktinis testavimas vykdomas, atliekant greituosius antigeno testus. Asmeniui pageidaujant, gavus teigiamą testo atsakymą, galima papildomai registruotis PGR patvirtinamajam tyrimui.

Kuo skiriasi serologiniai antikūnų testai ir PGR tyrimai?

Testavimo greitaisiais serologiniais antikūnų testais tikslas yra išsiaiškinti, ar žmogus yra persirgęs COVID-19, t. y. žiūrima, ar jo kraujyje yra koronaviruso antikūnų, atsirandančių persirgus šia liga. Toks tyrimas atliekamas vieną kartą.
PGR tyrimų tikslas – nustatyti šiuo metu COVID-19 sergantįjį žmogų, net jeigu jis nejaučia jokių simptomų. PGR testavimas turi būti atliekamas periodiškai – ne dažniau nei kas 7 dienas ir ne rečiau nei kas 10 dienų. Tik tokiu būdu gali būti užtikrinama maksimali kontrolė, nes po testo atlikimo žmogus bet kada gali užsikrėsti koronavirusu.
Rekomenduojama, kad periodinis profilaktinis testavimo procesas vyktų dviem etapais. Pirmuoju – atliekant greitąjį serologinį antikūnų testą ir identifikuojant, ar asmuo nėra persirgęs COVID-19 liga. Esant teigiamam šio testo rezultatui, laikoma, kad asmuo turi apsaugą ir jam nereikia dalyvauti tolimesniame testavime PGR metodu 60 dienų. Antrasis profilaktinio testavimo etapas skirtas reguliariam tikrinimuisi nurodytu periodiškumu PGR tyrimu. Šis etapas aktualus tiems asmenims, kurių serologinio antikūnų testo rezultatas yra neigiamas arba nebuvo atliktas.

***

Kokių mokyklų ir klasių mokiniai gali mokytis kontaktiniu ar mišriu būdu?

Specialiųjų mokyklų ir specialiųjų klasių bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai, taip pat pradinukai.

Nuo kovo 22 d. į klases gali grįžti visi pradinukai tose savivaldybėse, kuriose sergamumas koronavirusu per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų nesiekia 200 atvejų. Šioje grupėje yra 45 savivaldybės: Akmenės rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Birštono, Biržų rajono, Druskininkų, Elektrėnų, Ignalinos rajono, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kaišiadorių rajono, Kalvarijos, Kauno miesto, Kauno rajono, Kazlų Rūdos, Kelmės rajono, Kėdainių rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Lazdijų rajono, Mažeikių rajono, Molėtų rajono, Pagėgių, Pakruojo rajono, Palangos miesto, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Prienų rajono, Radviliškio rajono, Raseinių rajono, Rietavo, Rokiškio rajono, Šakių rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Skuodo rajono, Šilalės rajono, Šilutės rajono, Tauragės rajono, Telšių rajono, Ukmergės rajono, Vilkaviškio rajono, Zarasų rajono.

Nuo balandžio 12 d. į mokyklas mokytis kontaktiniu arba mišriu būdu be testavimo kaupinių metodu gali grįžti ir Neringos, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Utenos rajono savivaldybių pradinių klasių mokiniai. Švelnesnės karantino režimo priemonės negu visoje šalyje Vyriausybės balandžio 7 d. nutarimu nustatomos ne tik tose savivaldybėse, kuriose 14 dienų COVID-19 ligos sergamumo rodiklis 100 000 gyventojų yra mažiau kaip 200 atvejų, bet ir tose savivaldybėse, kuriose sergamumas neprašoka 300 atvejų.

Išvardintose savivaldybėse leidžiamas pradinukų ugdymas mišriu būdu, mokinių ir pedagogų netestuojant kaupinių metodu.

Kitose savivaldybėse, kurių nėra sąraše, taikomas saugaus sugrįžimo į mokyklas modelis, pradinių klasių mokinius periodiškai testuojant kaupinių metodu.

Kokių reikalavimų reikia laikytis mokant pradinių klasių mokinius klasėse?

Organizuojant kontaktinį ar mišrų pradinio ugdymo procesą mokyklose turi būti maksimaliai ribojami skirtingose klasėse ugdomų mokinių kontaktai tiek pamokų metu, tiek po pamokų:

  • vienos klasės mokiniams ugdymo veiklos, kurioms nereikia specializuotų patalpų, turi būti organizuojamos toje pačioje mokymo patalpoje. Jei mokinius moko skirtingi mokytojai, jie turėtų ateiti į ugdytinių klasę, o ne atvirkščiai;
  • jeigu yra poreikis, gali būti koreguojamas švietimo įstaigos darbo laikas, skirtingų klasių pamokų pradžios ir pabaigos, pertraukų laikas. Taip siekiama atskirti skirtingose klasėse ugdomus mokinius, kai jie atvyksta ar išvyksta iš švietimo įstaigos, naudojasi bendromis švietimo įstaigos patalpomis, ilsisi pertraukų metu, valgo;
  • jei mokykloje yra galimybė, skirtingoms klasėms turėtų būti priskiriami skirtingi įėjimai ir išėjimai; numatomi atskiri judėjimo maršrutai iki klasės, valgyklos, sanitarinių mazgų, persirengimo kambarių;
  • mokyklos teritorijoje lauke turėtų būti numatytos erdvės, kuriose pertraukas galėtų leisti skirtingų klasių mokiniai;
  • pailgintos dienos grupės veiklose gali dalyvauti tik tos pačios klasės mokiniai;
  • per pertraukas, kurių metu mokiniai valgo, laikas turi būti sureguliuotas taip, kad būtų užtikrintas klasės izoliacijos principo taikymas. Maitinimas švediško stalo principu, kai maistą įsideda patys mokiniai, neturi būti organizuojamas.

Ar pradinių klasių mokiniams ir mokytojams reikia dėvėti kaukes?

Mokyklose pedagogai, kiti darbuotojai turi dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Kaukių leidžiama nedėvėti visiems pradinių klasių mokiniams, kai jie yra mokykloje ar jos teritorijoje; taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei.

Koks ugdymas yra mišrus?

Mišrus mokymosi būdas Nuotolinio mokymo vadove apibrėžiamas kaip mokymosi būdas, kai derinami kasdienis ir nuotolinis mokymosi būdai, t. y., dalis mokymosi vyksta nuotoliniu būdu, o dalis – mokymo įstaigoje. Mokykla pati nusistato tvarką ir apimtis, kaip bus derinamas kasdieninis ir nuotolinis mokymas. Pavyzdžiui, ugdymas visiems mokiniams gali vykti kasdieniu būdu, o nuotoliniu – tik išimtiniais atvejais, tarkime, dėl ligos negalintiems atvykti mokiniams. Arba mokiniai mokosi kontaktiniu būdu mokykloje, tačiau pamokos, kurios yra sudarytos iš kelių mokomųjų klasių, pvz., tikybos pamokose dalyvauja kelių paralelinių klasių mokiniai, vyksta nuotoliniu būdu, siekiant mokinių saugumo dėl COVID-19 epidemijos. Galimi kiti variantai, dėl jų – kiek bus ugdoma kasdieniu, kiek nuotoliniu, kokia apimtimi jis taikomas – sprendžia pati mokykla.

Mišraus mokymo būdo nereikėtų maišyti su hibridiniu: hibridinis mokymas vyksta tada, kai dalis mokinių mokosi klasėje, o kita dalis tuo pačiu metu dalyvauja pamokoje nuotoliniu būdu.

Ar per karantiną galima organizuoti pailgintos dienos grupes?

Galima, tačiau pailgintos dienos grupėje gali dalyvauti tik tos pačios klasės (grupės) mokiniai.

Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad atvertas kasdienis ugdymas šiuo metu negali būti teikiamas visa apimtimi, t. y. negali būti skirtingų klasių mokinių maišymosi, todėl galimybės organizuoti pailgintos grupės darbą srautui šiuo metu nėra.

Kokių sąlygų reikia laikytis organizuojant abiturientų konsultacijas mokyklose?

Konsultacijose gali dalyvauti daugiausia po 5 mokinius vienu metu. Konsultacijų metu:

  • mokiniams ir mokytojams privalu dėvėti veido kaukes ar respiratorius;
  • turi būti išlaikomas ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas tarp konsultacijoje dalyvaujančių asmenų;
  • konsultacijos turi būti organizuojamos taip, kad būtų išvengta skirtingose grupėse esančių mokinių kontaktų.

Kaip laikys egzaminus abiturientai, kurie mokosi pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo (tarptautinio bakalaureato) programas?

Vyriausybės balandžio 7 d. nutarimu leista vykdyti egzaminus mokiniams, kurie baigia vidurinio ugdymo programą pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo (tarptautinio bakalaureato) programas, kai egzamine vienoje patalpoje dalyvauja ne daugiau kaip 5 mokiniai.

Ar per karantiną gali būti organizuojamas neformalusis švietimas?

Gali būti organizuojamas.

Tokiu atveju, kai neformalusis vaikų švietimas yra pradinio ugdymo bendrojo ugdymo plano dalis, veikloje gali dalyvauti tik tos pačios klasės mokiniai. Būtina laikytis reikalavimų, nustatytų operacijų vadovo 2021 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. V-2934 „Dėl pradinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“. Juose nustatoma, kad turi būti maksimaliai išnaudojamos galimybės grupines veiklas organizuoti lauke, lauko klasėse, rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu interaktyvių veiklų, kurių metu pagilėja, padažnėja kvėpavimas (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei vykdoma, tarp mokinių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.

Tokiu atveju, kai neformaliojo vaikų švietimo programoje dalyvauja mokiniai iš kelių klasių arba neformaliojo vaikų švietimo programa nėra ugdymo plano dalis, veikla organizuojama vadovaujantis operacijų vadovo 2021 m. kovo 5 d. sprendimu (aktuali redakcija 2021 m. kovo 22 d.) „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“.

Reikalavimuose nustatyta, kad

  • užsiėmimuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 5 mokiniai; (nuo balandžio 12 d. neformaliojo ugdymo užsiėmimuose gali dalyvauti daugiau žmonių: atvirose erdvėse rengiamose neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo veiklose vienu metu galės dalyvauti iki 10-ies asmenų);
  • uždaroje erdvėje, kurioje organizuojami užsiėmimai, vienam mokiniui būtų užtikrinamas ne mažesnis nei 30 kv. m. plotas (nuo balandžio 12 d. neformaliojo švietimo užsiėmimuose turi būti užtikrinamas 20 kv. m plotas asmeniui, o negalint tokio ploto užtikrinti, veikloje leidžiama dalyvauti ne daugiau kaip vienam asmeniui);
  • užsiėmimų, organizuojamų uždarose erdvėse, vykdymo vietoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos rankų higienai (praustuvėse tiekiamas šiltas ir šaltas vanduo, prie praustuvių patiekiama skysto muilo, vienkartiniai rankšluosčiai);
  • turi būti sudaryta galimybė užsiėmimuose dalyvaujančių asmenų ir darbuotojų rankų dezinfekcijai.

ŠMSM informacija