Naujienų archyvas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) atleidžiami sargai, valytojos, rūmų tvarkytojos – jų atliekamas funkcijas perima privačios įmonės. LMTA tvirtina vien dėl etatinių valytojų atsisakymo per metus sutaupysianti ketvirtį milijono litų. Tiesa, naujų valytojų laukia nelengvas darbas – jos turėjo mokytis, kaip valyti dešimtis tūkstančių litų kainuojančius fortepijonus ir jų jautrius klavišus.

Rajono švietimo įstaigų pertvarkos ne tik erzina mokytojus, tėvus, mokinius, bet ir pateikia kuriozų. Internetinėje „Gimtojo Rokiškio“ svetainėje www.grokiskis.lt pasipylė komentarai, esą reorganizuotos Kazliškio pagrindinės mokyklos pedagogai iki šiol eina į darbą, nors šioje švietimo įstaigoje vyresniųjų klasių mokinių nebeliko.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga parengė pastabos ir pasiūlymus dėl Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatų projekto.

Kada švietimo sistemoje įsivyraus stabilumas? Kada mokytojams bus leidžiama savarankiškai, kūrybiškai dirbti? Kada studentai motyvuotai galės pasirinkti studijas, o baigus – mėgstamą darbą? Mokytojui keliami aukšti reikalavimai, įnoringi mokiniai, neigiamas požiūris į mokytojus, neadekvatus darbo užmokestis, tėvų elgesys vengiant atsakomybės už savo vaikus ir kt. Tokį požiūrį pastaraisiais metais formuoja ir Švietimo ir mokslo ministerija bei jų parengti švietimą reglamentuojantis dokumentai.

Liepos pabaigoje – birželio pradžioje Naujojoje Kaletkoje (Mozūrai, Lenkija) vyko tradicinė vasaros kalbų akademija.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga ir LŠDPS Žemaitijos susivienijimas kviečia dalyvauti mitinge „Profsąjungos – prieš švietimo saulėlydį“. Mitingas vyks rugsėjo 14 d. 14 val prie LR Švietimo ir mokslo ministerijos.

Šių mokslo metų pradžia daugeliui sukėlė déjà vu jausmą: vėl tos pačios diskusijos dėl senų ir naujų (netinkamo švietimo valdymo užprogramuotų) problemų, tie patys valdančiųjų ir opozicinių partijų atstovų kaltinimai vieni kitiems, tos pačios baimės ir šiek tiek vilties, kad – galbūt dėl artėjančių rinkimų – „kažkas kažkur kažkaip“ pasikeis...

Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigalios Darbo kodekso pataisos, kuriomis reorganizuojama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Šiuo metu individualius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisijos, sudaromos kiekvienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje. Esama darbo ginčų nagrinėjimo tvarka neefektyvi: darbdaviai vengia sudaryti darbo ginčų komisijas, o net jei jos sudaromos, daugeliu atveju susitarimas jose nepasiekiamas arba sprendimas priimamas darbdavio naudai. Darbo ginčų komisijos efektyviai veikia tik labai nedaugelyje įmonių, kur iš tiesų vyksta taikinimo procedūra ir šalims pavyksta kilusį ginčą išspręsti taikiai. Taigi esamą individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką reikėjo keisti.

Šis ruduo Lietuvos švietimo politikams pažymėtas ne tik artėjančių rinkimų ženklu. Šiemet baigia galioti Seimo patvirtinta Valstybinė švietimo strategija 2003 – 2012 metams, todėl neišvengiamai tenka atsigręžti atgal ir pasižiūrėti, kiek sėkmingai buvo vykdomi valstybės vardu prisimti įsipareigojimai švietimui. Šiandien norisi pažvelgti į vieną šios strategijos deklaruotų siekinių, apie kurį daug šnekama, tačiau retai galima suprasti, kas norima pasakyti. Kalba eina apie pilietinės visuomenės kūrimą, apie kurios perspektyvas strategijoje rašoma: „plėtojant Lietuvos švietimą, iki 2012 metų pasiekiama, kad jaunimo ir suaugusiųjų, dalyvaujančių nevyriausybinių ir visuomeninių organizacijų veikloje, skaičius išaugtų bent dvigubai.“ Sunku pasakyti, kokiais skaičiavimais paremti tokie siekiai, bet pasiekti rezultatai tikrai nedžiugina.

Lietuvos švietimo sistemos perspektyvos: 300 uždarytų mokyklų, 5000 atleistų pedagogų. Švietimo darbuotojų profsąjungos nuogąstauja dėl tautos inteligentijos emigracijos. Švietimo ir mokslo ministras atšauna: mokytojai – ne būsimi bedarbiai, o pensininkai.