Naujienų archyvas

Dar vasarą premjeras Algirdas Butkevičius žadėjo ne tik didinti mokinio krepšelį (MK) 38 litais, bet ir nepanaudotas MK lėšas leisti naudoti išeitinėms išmokoms bei mokymo reikmių įsiskolinimams dengti. Tačiau, regis, planuoti „laisvi“ 60 mln. litų dengs ne mokyklų sąskaitas, bet lopys savivaldybių biudžeto skyles.

Spalio 10 d., Seimo spaudos konferencijų salėje vyko spaudos konferencija „Švietimo bendruomenė prieš planus mokinio krepšelio lėšomis apmokėti savivaldybės įsiskolinimus“, kurioje dalyvavo Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.

Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R.Jasmontienė: „Baisiausia, kad viskas yra daroma už akių kvailinant žmones, kai sutarta vienaip, daroma visai kas kita. Tai baisiai žemina ir yra nesuprantama švietimo bendruomenei.“

Siekiant gerinti švietimo darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas bei stiprinti socialinę partnerystę Rokiškio rajono savivaldybėje spalio 5 d. ir Ukmergės rajono savivaldybėje spalio 8 d. buvo sudarytos teritorinės savivaldybių švietimo sektoriaus kolektyvinės sutartys.

Lietuvos švietimo bendruomenė pasijuto esanti apgaudinėjama, kai paaiškėjo kokį LR 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ėmė svarstyti Vyriausybė. Vasarą iš Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus gavę pažadą, kad minėtame įstatyme nebeliks liūdnai pagarsėjusios nuostatos apie prievolę nepanaudotas mokinio krepšelio lėšas dėl sumažėjusio vaikų skaičiaus gražinimą į valstybės biudžetą, šalies mokyklos tikėjosi lengviau atsipūsti.

Skambūs, tačiau labai abstraktūs Vyriausybės narių samprotavimai apie būtinybę pasirūpinti ne tik Konstitucinio Teismo nutarime įvardytais teisėjais ir valstybės tarnautojais, bet ir visais tais, kurie dirba viešajame sektoriuje, iš biudžeto gaudami neproporcingai sumažintus atlyginimus, bei ketinimai nuo 2014 metų atkurti 2009 metais sumažintus pareiginių atlyginimų koeficientus taip pat kitus įstatymuose numatytus priedus ir švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojams, netenkina švietimo darbuotojus atstovaujančių profesinių sąjungų.

Spalio 3 - 4 dienomis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, padedant ETUCE (Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas) ir remiant Europos Komisijai, organizuoja tarptautinę Pirmininkavimo Europos tarybai statusą turinčią konferenciją “Profesinių sąjungų vaidmuo sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, modernizuojant mokyklas ir mokymą”. Konferencijos dalyviai – socialiniai partneriai (profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai) daugiausia iš Rytų Europos, šalies švietimo politikos formuotojai (LR ŠMM, LR Seimo, Europos Komisijos ir kt. atstovai).

Rugsėjo 30 dieną Vyriausybės pasitarime svarstytas 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga analizuos įstatymo projektą ir sieks, kad kitais metais nebūtų sumažintas finansavimas švietimui.

„Miesto Trišalės tarybos veikla kiek rezultatyvi – tiek, bet jau kelerius metus tai yra nuolatinis dirbantiesiems svarbių miesto reikalų aptarimas su valdžia. Mes stengiamės teikti rekomendacijas bei pasiūlymus politikams. Yra tik vienintelis klausimas: ar visi politikai tas rekomendacijas nori išgirsti“, - sakė Trišalės tarybos narė, Šiaulių profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė R. Jasmontienė.