Jei nepajėgiame sulaikyti, bent tinkamai išlydėkime (1)

Lapkričio 12-13 dienomis Vilniuje įvyko Baltijos šalių profesinių sąjungų jaunimo forumas. Šiame – jau vienuoliktajame - forume Estijos, Latvijos ir Lietuvos jaunieji profsąjungininkai nagrinėjo aktualią jaunimo migracijos temą ir ką profesinės sąjungos turėtų daryti, kad bent sulėtintų jaunų specialistų praradimus, kad susigrąžintų išvykusius.

Forumo dalyvius pasveikino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Dalyvavęs ir LPSK Kauno regioninio centro pirmininkas Ramūnas Narbutas pristatė norvegų ir lietuvių profsąjungų sukurtą filmą „Ar tu pasiruošęs dirbti legaliai?.“, aktyviai dalyvavo diskusijose.

Pagal tradiciją Baltijos forume kasmet vienoje iš trijų šalių susitinka po dešimt aktyvių jaunųjų jų atstovų profsąjungininkų.

Tema šiam forumo renginiui buvo suformuluota vasaros stovykloje Latvijoje. Jaunimo migracijos tema parinkta neatsitintinai: jaunimo nedarbas Baltijos šalyse tiesiog kelia nerimą, yra atsidūręs prie  40 proc. ribos. Jeigu  ligšiolinėje „rekordininkėje“ Latvijoje jau antrajame metų ketvirtyje jaunųjų bedarbių pradėta mažėti, tai Lietuvoje jų vis dar daugėja. Na, o jeigu darbo neturinčių jaunuolių Lietuvoje ir pradės mažėti, greičiausiai, tai atsitiks dėl emigracijos.

Ekonominė krizė Baltijos šalyse ypač palietė jaunimą, ir situacija visose trijose šalyse yra gana panaši. Mažinant etatus kaip tik jaunas žmogus kaip turintis mažiausią darbo stažą atsiduria atleidžiamųjų sąrašo viršuje. Dėl didelių reikalavimų ir mažų algų jaunieji specialistai netenka galimybės semtis patirties ir tobulėti, todėl labai daug jaunuolių pasirenka emigranto dalią.

Geležinkelininkų profsąjungos atstovas iš Estijos teigė, jog, pasinaudojęs krize, šalies parlamentas labai pakeitė su darbo santykiais susijusius teisės aktus, o profsąjungos, deja, nedaug ką galėjusios padaryti.

Prie darbo rinkos nepritaikyta mokslo bei švietimo sistema jaunimą verčia iš tėvynės išvykti tik baigus bendrojo ugdymo mokyklas. Išsilavinimą įgiję jaunieji estai dažnai neranda darbo savo šalyje, o nuvykę į svečią šalį, sužino, kad  nepripažįstami jų diplomai, todėl tenka mokytis iš naujo.

Kolegos iš Latvijos pastebėjo ir teigiamų emigracijos aspektų. Pavyzdžiui,t grįžę į tėvynę iš kitų šalių tautiečiai puikiai žino, kas yra profsąjungos, ir į jas noriai stoja.

Apžvelgę šalių situacijas, konstatavę blogybes forumo dalyviai, deja, priartėjo prie išvados, jog Baltijos trijulės profesinės sąjungos nėra tokios įtakingos, kad galėtų pakeisti susidariusią situaciją. Belieka dėti visas pastangas stiprėti, prie ko ženkliai gali prisidėti ir jaunimas – gausindamas jaunųjų profsąjungininkų gretas, ragindamas bendraamžius veikti ir siekti geresnio gyvenimo savo šalyje.

Baltijos šalių jaunieji profsąjungininkai nutarė kol kas bent jau pasirūpinti išvykstančiaisiais, kad šie nepakliūtų į apgailėtinas išnaudojamųjų situacijas ir žinotų, kur kreiptis, kai iškyla grėsmė jų teisėms į orias darbo sąlygas bei tinkamą atlyginimą. Parengti informaciniai biuleteniai lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis su visa išvykstantiesiems dirbti svetur reikalinga informacija.

Renginyje dalyvavo LŠPS VGTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Darius Geramsičikas

www.lprofsajungos.lt

Rašyti komentarą:

Vardas: *	El.paštas: *	Patvirtinimo kodas: *