Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Dėl G. Steponavičiaus paskleistos dezinformacijos kreiptasi į LR Seimo Etikos ir procedūrų komisiją (0)

2010 Gegužės 18d.

Dėl LR Švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus viešai skelbiamos dezinformacijos apie Lietuvos švietimo profesinę sąjungą

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS), gausiausia Lietuvos švietimo darbuotojų organizacija,  jungia visas švietimo darbuotojų profesines organizacijas, kurios prieš dvejus metus pareiškė nepasitikėjimą į finansinius skandalus įsivėlusiam buvusiam vadovui A.Bružui. Tai Anykščių, Biržų, Druskininkų, Elektrėnų, Joniškio, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Kupiškio, Marijampolės, Molėtų, Panevėžio, Prienų, Radviliškio, Rokiškio, Šalčininkų, Šiaulių, Švenčionių, Trakų, Vilniaus, Visagino, Varėnos, Ukmergės miestų ir rajonų švietimiečiai, VGTU darbuotojai, LMTA darbuotojai, – iš viso apie 9 tūkst. Lietuvos  pedagogų.  LŠPS kartu su Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu (LAMPSS) 2009 m. įkūrė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federaciją (LŠMPSF), kuri yra didžiausia švietimo darbuotojams atstovaujanti nacionalinė profesinė sąjunga. Ji jungiasi į Lietuvos profesinių sąjungų konfederaciją (LPSK) ir yra Švietimo Internacionalo (Education International) ir Europos švietimo profesinių sąjungų komiteto (ETUCE) narė.

Pažymime, kad LR Seimo narys, Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, viešai kalbėdamas apie LŠPS – vienos didžiausių ir įtakingiausių profesinių sąjungų Lietuvoje – veiklą, pateikia informaciją, kuri neatitinka tikrovės, tuo diskredituodamas visą LR profesinių sąjungų judėjimą bei žemindamas LŠPS atstovaujamų pedagogų garbę ir orumą.

Š. m. gegužės 12 d., Lietuvos švietimo profesinei sąjungai pareiškus nepasitikėjimą švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi (pareiškimas pridedamas), ministras savo viešuose pasisakymuose žiniasklaidai paskleidė netiesą.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į G.Steponavičiaus tikrovės neatitinkančius žodžius, išsakytus 2010-05-12 LRT žurnalistei (interviu rodytas LTV  laidoje "Panorama" 2010-05-12 20:30): "Aš matau nemaža dalimi profsąjungas, kaip politikų įrankį ir šiandieninė profsąjunga, kuri išėjusi į tokį, na, kovos kelią, iš esmės puikiai įsipaišo į visą opozicijos destruktyvią veiklą Seime".

Ta pačią dieną žiniatinklyje pasirodė straipsnis „G.Steponavičius: profsąjungų nepasitikėjimas – grynas politikavimas“ (Publikuota: 11:21 Autorius: Gediminas Gasiulis /  / 15min.lt ir kitur), kuriame cituojamas ministras:  „Toks klausimo kėlimas ir tokia forma yra iš esmės susijęs su politikavimu, o ne su noru ginti mokytojų interesus. (...) Deja, procesą apsunkina pačių profsąjungų susiskaldymas. Vienos profsąjungos sprendimas nutraukti mūsų siūlomą dialogą yra apsunkinantis dialogą, bet mes jį tęsime net ir su kritiškai nusiteikusiais, o tie, kurie sėdi su mumis visuose formatuose, yra patenkinti dialogu (...)“

Manome, jog savo viešais  pasisakymais  ministras klaidina Lietuvos visuomenę ir leidžia suprasti, kad neskaitė arba perskaitęs nesuvokė LŠPS pareiškime išdėstytų argumentų ir faktų apie švietimo situaciją Lietuvoje. Pareiškime išdėstytos konkrečios problemos, kurias įvardino ne tik švietimo darbuotojai, bet ir valstybinis auditas ataskaitoje apie vykdomą švietimo reformą (2008-05-19/Švietimosistemosreforma/Ataskaita): http://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitu_paieska1.php. Manome, jog šių problemų sprendimą stabdo būtent Švietimo ir mokslo ministerijos vadovo nenoras kalbėtis ir derinti švietimo klausimus ne tik su LŠPS, bet ir su kitais švietimo subjektais.

Taip pat informuojame gerbiamus Seimo Etikos ir procedūrų komisijos narius ir poną G.Steponavičių, jog pagal LR Profesinių sąjungų įstatymą profesinės sąjungos yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Apie jokį Lietuvos švietimo profesinės sąjungos dalyvavimą politinėje veikloje neužsimenama ir organizacijos įstatuose. Informuojame, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos Taryboje, kuri paskelbė nepasitikėjimą ministru, yra įvairioms politinėms partijoms priklausančių žmonių (tarp jų ir Liberalų sąjūdžiui) ir įtarimams  apie bet kokią vienos ar kelių politinių partijų įtaką priimamiems sprendimams nėra jokio pagrindo.

Atkreipiame dėmesį, kad G.Steponavičius pats viešai skelbia apie savo antidemokratinius veiksmus, teigdamas neva profsąjungai neįtiko ir ŠMM pasiūlytas atskiro bendravimo „formatas“: „Mes pasiūlome vienai iš profsąjungų, kuri šiandien radikaliai formuluoja poziciją atskirai turėti dialogo formatą ir vien su jais kalbėjome atskirai nuo didžiosios masės kitų profsąjungų (...).“ Tačiau ministras puikiai žino, jog LŠPS (LŠMPSF) visada pabrėžia, kad yra pasiruošusi atstovauti mokytojų interesams kartu su visomis švietimo profesinėmis sąjungomis, kurių, beje, yra šešios. Ši nuostata ne kartą tiek žodžiu, tiek ir raštu buvo perduota G.Steponavičiui. Negana to: raginimą nediskriminuoti LŠPS pasirašė visi trys nacionaliniai centrai (pareiškimas pridedamas). Tačiau, manome, kad tik tenkindamas vieno neskaidria finansine veikla pagarsėjusio profsąjunginio veikėjo įnorius, G.Steponavičius atsisakė LŠPS atstovus įtraukti į ŠMM suformuotas darbo grupes. Pabrėžiame, jog kitos švietimo profesinės sąjungos neprieštarauja bendroms deryboms, todėl LŠPS nesutinka bendrauti su Švietimo ir mokslo ministerija kažkokiu išskirtiniu būdu. Be to, ministras privalo gerbti LR Konstituciją, kuri numato visų profesinių sąjungų lygiateisiškumą.

Švietimo ministrui ne kartą buvo pasiūlytas vienintelis tinkamas socialinio dialogo „formatas“ – skaidrus ir atviras – tai sektorinis švietimo komitetas prie LR Trišalės tarybos, kur be ŠMM ir kitų Vyriausybės atstovų dalyvautų visi socialiniai partneriai – švietimo profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai, kurie dabar taip pat eliminuoti iš bendro informavimo ir konsultavimo proceso. Apie tokios institucijos atsiradimą kalba ir tarptautinės pan-europinės struktūros prezidentas Ronnie Smith, kuris savo pareiškime dėl Lietuvos švietimo „kviečia Lietuvos vyriausybę ir švietimo darbdavių organizacijas Lietuvoje pradėti visapusį ir tvarų dialogą su mokytojų organizacijomis, apimant visus mokytojų, akademinio personalo ir tyrėjų darbo sąlygų aspektus. Tai būtų įmanoma įvykdyti, įkuriant nacionalinę instituciją, skirtą socialiniam dialogui švietime;“ (pareiškimas pridedamas).

Atkreipiame dėmesį, kad ministras G.Steponavičius BNS agentūrai taip pat kalbėjo netiesą apie švietimo darbuotojų skaičiaus atstovavimo procentą (http://www.veidas.lt/aktualijos/lietuva/g-steponaviciui-gresia-nepasitikejimas): esą šalyje kai kurios švietimo profesinės sąjungos atstovauja 80% švietimo darbuotojų. Informuojame ministrą ir Seimo narius, kad profsąjungų specialistų žiniomis, VISOMS Lietuvos švietimo profesinėms sąjungoms apskritai tepriklauso 10 – 20% Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų. Mūsų organizacija (LŠPS) yra skaitlingiausia švietimo darbuotojams atstovaujanti profesinė sąjunga – jungia apie 9000 narių, ir tai sudaro apie 12% visų LR švietimo darbuotojų. Tuo tarpu visos kitos švietimo darbuotojams atstovaujančios profesinės sąjungos yra žymiai mažesnės už LŠPS. Taip pat, teisinį išsilavinimą turinčiam G.Steponavičiui norėtume priminti, kad LR Konstitucija nurodo, jog profesinės sąjungos atstovauja ne savo nariams, o visiems darbuotojams. Todėl pagal atstovavimo procento kriterijų profesinės sąjungos negalėtų  būti eliminuojamos iš socialinio dialogo.

Tame pačiame interviu, ministras ragina profsąjungą „visuomet šnekėtis, o ne daryti ultimatyvius pareiškimus“. Tačiau pažymėtina, jog pats ministras nesilaiko šio principo: išvakarėse pranešęs, kad gegužės 12 d. pageidauja susitikti su LŠPS atstovais, kitą dieną, nenurodydamas jokių motyvų, ministras susitikimą atšaukė. Neoficialiomis žiniomis tą padaryti jį paskatino griežtas profesinės sąjungos nusistatymas skelbti nepasitikėjimą. Į šį susitikimą su ministru buvo pasiruošę atvykti apie 30 profesinės sąjungos aktyvo narių iš visos Lietuvos.

Gindami LŠPS narių garbę ir orumą, siekiame ne tik viešo ministro atsiprašymo, bet ir numatomos jam, kaip Seimo nariui ir Vyriausybės atstovui, atsakomybės už netiesos skelbimą. Esame įsitikinę, kad kiekvienas žmogus turi jausti atsakomybę už savo žodžius, ypač kalbėdamas viešai, o Vyriausybės ir Seimo narys privalo atsakyti už skleidžiamą informaciją. Prašome, kad LR Seimo Etikos ir procedūrų komisija tinkamai įvertintų tokį      G. Steponavičiaus elgesį.

P.S. cituojama ministro kalba netaisyta.

Spaudos pranešimai

http://www.alfa.lt/straipsnis/10358325/?Svietimo.profesines.sajungos.ministra.Steponaviciu.skundzia.etikos.sargams=2010-05-18_14-40

http://www.lrytas.lt/-12741839891272235567-%C5%A1vietimo-profesin%C4%97s-s%C4%85jungos-ministr%C4%85-g-steponavi%C4%8Di%C5%B3-skund%C5%BEia-etikos-sargams.htm

http://bernardinai.lt/straipsnis/2010-05-18-svietimo-profesines-sajungos-ministra-g-steponaviciu-skundzia-etikos-sargams/45062

LŠPS informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.