Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Ginčui tarp darbdavio ir darbuotojo – naujas sprendimas (0)

2011 Vasario 19d.

Tam, kad būtų galima greičiau ir efektyviau išspręsti darbo ginčus ir neužkrauti bylomis teismų, siūloma darbo ginčų komisijas kurti ne darbovietėse, bet teritoriniu principu. Į jas siūloma kviesti ne tik profesionalų teisininką, darbuotoją, darbdavio atstovą, bet ir profsąjungos atstovą. Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultanto Romo Turonio, naujos struktūros, kurioje būtų nagrinėjami darbo ginčai, įkūrimas turėtų ir teigiamų, ir neigiamų pusių.

Diskusijos, kaip supaprastinti darbo ginčų sprendimą, netyla daugelį metų. Darbo inspekcijos gaunamų skundų statistika bei Vilniaus universiteto mokslininkių atliktas tyrimas rodo, jog ši problema nemažėja.

Daivos Petrylaitės ir kolegių mokslinis tyrimas rodo, kad 2005–2009 m. teismuose nagrinėtų darbo ginčų padaugėjo bemaž keturis kartus ir 2009 m. bylų skaičius viršijo 4 000. Jų turimi duomenys rodo, kad iš 100 darbo ginčų komisijos spręstų ginčų 4 pasiekė teismą.

Pastebėta, jog spręsti ginčo darbuotojai kreipdavosi dažniausiai tik tuomet, kai su darbdaviu jų jau nesiejo darbo santykiai, t. y. kai jie būdavo atleisti. Beje, dažnas darbuotojas kartu prisimindavo ir nesumokėtas algas, nors dirbant niekuo nesiskųsdavo.

Turi konkretų pasiūlymą

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas siūlo keisti darbo ginčų komisijos sudarymo tvarką ir atsisakyti prievolės ją sudaryti darbovietėje. Vietoj to siūloma komisijas sudaryti teritoriniu principu, į jas įtraukiant visus partnerius, o pagrindiniu asmeniu skiriant darbo inspekcijos specialistą, išmanantį darbo teisę.

Ministras sakė, jog dabartinių darbo ginčų komisijų sprendimo objektyvumui kenkia tai, kad jos visos šalys dirba toje pačioje įmonėje.

Pasak ministro, darbo ginčų nagrinėjimas teisme šiuo metu yra per ilgas, nes trunka 6–12 mėn. Jam antrina Vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos atstovas Martynas Austys, sakydamas, kad pareigūnų atveju teismai trunka ir iki 24 mėn.

Vienu didžiausiu keblumų yra darbo ginčų komisijos finansavimas. Šiuo metu ją išlaiko ta bendrovė, kurioje ji yra įsteigta. Jei darbo ginčų sprendimo komisija būtų atsieta nuo konkrečios bendrovės, tektų spręsti jos finansavimo klausimą. Ministro D. Jankausko manymu, problemą būtų galima išspręsti iš 180 mln. Lt, skiriamų teismams, bent 1,8 mln. Lt skyrus darbo ginčų komisijoms, kadangi teismų krūvis turėtų sumažėti.

Investuotojai norėtų modernaus darbo kodekso

„Pertvarkydami darbo teisę turime atidžiai žiūrėti tiek į darbuotojo, tiek į darbdavio interesus“, – sakė Rimantas Jonas Dagys, Seimo Socialinės apsaugos ir darbo komiteto pirmininkas.

Jo galva, efektyvesnį darbo ginčų sprendimą stabdo ir tai, kad Lietuvoje yra sąlyginai maža profesinių sąjungų aprėptis – tik maždaug 11 proc. darbuotojų priklauso profsąjungoms.

Vilius Mačiulaitis, Valstybinės darbo inspekcijos vadovas, sakė, jog per pastaruosius trejus metus inspekcija užregistravo atitinkamai 12 000, 14 000 ir 10 000 darbuotojų skundų. Iš jų maždaug 70 proc. būdavo pagrįsti. Savo ruožtu investuotojų atstovai siūlo kurti naują darbo kodeksą.

„Mes visą laiką pabrėžiame, kad Darbo kodeksas Lietuvoje yra archajiškas ir viską bando reguliuoti, kai Europoje yra išplitusi socialinės atsakomybės koncepcija ir darbdaviai patys nori būti geri“, – sakė „Investuotojų forumo“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. Ši organizacija vienija stambiausius užsienio investuotojus Lietuvoje.

R. Skyrienė pabrėžia, kad ypač dabar Lietuvoje besikuriantiems paslaugų centrams, kurie aptarnauja ne Lietuvą, o kitas pasaulio šalis, darbo valandų reglamentavimas yra keblus ir jų atžvilgiu per griežtas.

„Investuotojų forumo“ advokatas Ramūnas Petravičius sakė, jog darbo ginčų sprendimą galėtų atlikti privati institucija – mediatorius, arba kitaip tarpininkas, arba šią funkciją reiktų pavesti arbitražui.

Apsispręsti, kaip vis tik bus modernizuojamas darbo ginčų sprendimas, koks variantas bus siūlomas svarstyti Seime, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų artimiausiu metu.

Teritorinė darbo ginčų komisija – gerai ar blogai?

Pasak Lietuvos švietimo profesinės sąjungos konsultanto Romo Turonio, naujos struktūros, kurioje būtų nagrinėjami darbo ginčai, įkūrimas turėtų ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Teigiami dalykai, kad ne darbovietėje esanti darbo ginčus nagrinėjanti struktūra, padės sprendimus priimantiems žmonėms išvengti darbdavio spaudimo, sumažins teismų darbo apimtis, tuo ginčų sprendimo laikas turėtų sutrumpėti. Teigiama nuostata, kad tokioje teritorinėje darbo ginčų komisijoje bus profesinių sąjungų atstovai. Tai sustiprins jų reikšmę.

„Tačiau aš įžvelgiu ir galimų neigiamų pasekmių. „Manyčiau, ne darbovietėje esanti struktūra gali sumažinti besikreipiančiųjų darbuotojų dėl pažeistų teisių skaičių, nes ir šiuo metu darbuotojai nėra labai aktyvūs ginant savo pažeistas teises. Dažniau mėgsta pavirkauti kur nors virtualioje erdvėje, o ne imtis teisinių priemonių. Teritorinei darbo ginčų komisijai reiks rengti dokumentus, kažkur eiti, galvoti. Nemažai daliai darbuotojų - tai „per sunku“, todėl dalis kolegų tiesiog taikstysis su teisių pažeidimais“, - teigia R. Turonis.

Antra galima neigiama pasekmė – teritorinės darbo ginčų komisijos nariai gali nesigaudyti įstaigos veiklos specifikoje. Tarkim, ginčai dėl mokytojų darbo moksleivių atostogų metu. Toks darbas nėra teisiškai visiškai aiškiai reglamentuotas ir ginčai dėl to nėra paprasti. Todėl būtų racionalu, įsteigus teritorines darbo ginčų komisijas, visai nenaikinti įstaigų darbo ginčų komisijų. Gal būt reiktų tik atsisakyti privalomojo ginčo nagrinėjimo joje?

„O „Investuotojų forumo“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės pasiūlymus, modernizuoti Darbo kodeksą, vertinu kaip pasakėles. Neturi mūsų darbdaviai socialinės atsakomybės, deja, neturi,“ – skeptiškai nusiteikęs profsąjungos konsultantas.

alfa.lt ir LŠPS informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.