Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Streiko pabaiga: kas gaudys skubos darbą? (3)

2019 Sausio 7d.

Kaip skelbia mokytojų streiko organizatoriai, praeitų metų gruodžio 19 d. streikas buvo sustabdytas, nes buvo pasiektas susitarimas dėl dalies reikalavimų ir laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis pasirašė įsakymą „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo taisyklių parengimo“. Nesiginčijant kiek įtakos šio dokumento atsiradimui turėjo daugiau nei mėnesį besitęsęs mokytojų streikas, bandau analizuoti apie ką kalba šis dokumentas.

Jo preambulėje dėstoma, kad laikinasis ministras pritarė darbo grupės, kurios tikslas – tobulinti etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelį ir spręsti kitus su mokytojų darbo sąlygomis susijusius klausimus – paruoštam mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo taisyklių projektui. Viskas čia būtų aišku, tačiau lieka klaustukas kodėl R. Masiulis vietoj įprasto žodžio „tvirtinu“ naudoja neįprastą tokio pobūdžio dokumentams žodį „pritariu“. Šioks toks supratimas ateina perskaičius antrąjį įsakymo punktą, kuriuo laikinasis ministras nustatė, kad tobulinant mokytojų darbo apmokėjimo sistemą (etatinį mokytojų darbo apmokėjimą), turi būti parengtos mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo taisyklės. Vadinasi Švietimo ir mokslo ministerijos galva nustatęs, kad mokytojų darbo krūvio sandaros taisyklės turi būti parengtos, pritarė tam ką nuveikė jo paties sudaryta darbo grupė. Bet neužmirškime – ne tvirtino, o tik pritarė, nes yra ir trečias, gerokai aiškesnis, šios mįslingo dokumento punktas. Juo ministerijos Ekonomikos departamentui pavesta įvertinti socialinių partnerių siūlymus dėl pirmame punkte nurodytų taisyklių projekto ir parengti teisės akto dėl mokytojų darbo krūvio sandaros taisyklių patvirtinimo projektą. Šiuolaikiniame lietuviškame folklore yra posakis  „pilstyti iš tuščio į kiaurą“, apibūdinantis beprasmį laiko leidimą dirbant jokios naudos neduodantį darbą.  Būtent mintis apie tokį žodžių pilstymą aplankė pirmoji, supratus ką savo 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr, V – 1045 nustatė laikinasis švietimo ir mokslo ministras R. Masiulis. Kam reikalinga darbo grupė teisės akto tobulinimui, jei teisės akto projektą, atsižvelgus į socialinių partnerių (kurių atstovai ir dirbo darbo grupėje!) pasiūlymus, privalės paruošti ministerijos Ekonomikos departamentas? Kam reikalinga įsakymu nustatyti teisės akto reikalingumą, jei jis ir taip yra numatytas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme?

Tačiau neverta sureikšminti šių gudragalviškų teisinių R. Masiulio piruetų. Šalies mokytojams ne tiek svarbu kas paruoš mokytojų darbo krūvio sandaros taisykles, o kokios tos taisyklės bus. O greitomis paruoštame taisyklių projekte nemaža ginčytinų vietų. Taisyklių III skyriuje pateiktose rekomendacijose siūloma aukštesnę kvalifikacinę kategoriją turintiems mokytojams skirti daugiau valandų veiklai mokyklos visuomenei. Tokiu būdu iškraipoma mokytojų atestacijos esmė, nes aukštesnė kvalifikacinė kategorija suteikiama mokytojui, kurio pagrindinė veikla – kontaktinės valandos ir kitos tiesioginės veiklos su mokiniais – yra kokybiškesnės. Tuo tarpu, įgyvendinant siūlomas rekomendacijas, daugiau kontaktinių valandų turėtų žemesnės kvalifikacijos mokytojai ir tada visuomenės lūkesčiai apie geresnius mokinių ugdymo rezultatus tampa fikcija. Taisyklių 5 punkte, numatyti valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius mokytojui per mokslo metus, nustatymo kriterijai. Tačiau kodėl pasirinktas tik vienas– mokinių skaičiaus klasėje - kriterijus, visiškai neatsižvelgiant į tai, kurioje ugdymo pakopoje dirba mokytojas? Taisyklių 1 priede mokomieji dalykai grupuojami į atskirus blokus, kiekvienam blokui nustatant procentinę dalį valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokomas, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti. Tačiau kodėl grupuojant bendrojo ugdymo dalykus, nėra sugrupuotos profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programos? Abejonių kelia ir 1 priedo lentelėje esantys skaičiai. Kodėl gamtamokslių mokytojų pasiruošimas pamokoms, kai ruošiamasi laboratoriniams bandymams, kontroliniams darbams, jų atsakomybė už VBE, PPUP, standartizuotus testus, prilyginamas pasiruošimui kūno kultūros pamokoms?

Tai tik menka dalis neatsakytų klausimų dėl labai svarbaus poįstatyminio akto. Neabejoju, kad visa šalies švietimo bendruomenė ir politikai savo kailiu pajuto skubos vejamų darbų pasekmes ir niekas nenori, kad ateinančių mokslo metų rugsėjo 1 d. mokyklose kiltų naujas chaosas. O kad taip neatsitiktų, privalu per kelis mėnesius  ne tik atsakyti į iškylančius klausimus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros taisyklių, bet ir paruošti kokybišką teisės aktą.

 

 

Audrius Jurglevičius, LŠPS pirmininkas
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2019-01-12 21:14:57 | Kuno kulturos mokito

Smeizikams kurie musu lideri vadina naviciok sakome ne. Jums gieda

2019-01-09 18:14:32 | tapkius

Kas žinote kur prapuolė anūko projektas Navičiok. Turiu jam ir jo turgeliui užduotėlių.

2019-01-07 15:12:18 | mokinio krepšelis

Aš tai noriu, kad l.e.p. ministras pritrumpintų pinigų "plovimą" uab-uose, sutvarkytų UPC ir vadovėlių, kaip milijoninio biznio,leidimo reikaliukus.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.