Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Sąžiningų sprendimų metas (1) (8)

2018 Liepos 2d.

Po ilgų diskusijų birželio 29 d. Seimas patvirtino teisės aktus, kurie įteisina dvi naujoves – klasės krepšelio principu grįstą mokyklų finansavimo tvarką ir etatinį mokytojų darbo apmokėjimą. Nesiekdamas veltis į įgrisusius ginčus apie tai ar naujovės pagerins situaciją švietime, pabandysiu pagrįsti mintį, jog galų gale buvo priimti sąžiningi sprendimai. Sąžiningais sprendimais vadinu tokius, kurie yra orientuoti ne į abstraktų ugdymo kokybės gerinimą, bet į konkrečiai įvardintų vienos ar kitos švietimo srities problemų sprendimą.  

Abiejų naujovių idėjos ilgai buvo puoselėjamos mokytojų ir jas atstovaujančių švietimo profesinių sąjungų žmonių galvose (apie kitas galvas nerašysiu, tegul rašo patys). Šios idėjos formavosi matant kelias kertines Lietuvos švietimo sistemos bėdas. Siūlymai keisti mokyklų finansavimo ir mokytojų darbo apmokėjimo tvarką ne vienerius buvo keliami švietimo profesinių sąjungų rezoliucijose, formuluojant pasiūlymus kolektyvinėms deryboms, protesto akcijų reikalavimuose. Viena iš tokių idėjų – atsisakyti ydingos mokinio krepšelio metodikos, kuri generavo savotišką grandininę neigiamų pasekmių reakciją. Pirma, tai netolygus mokyklų finansavimas, kai daug mokinių turinčios mokyklos gaudavo didesnį finansavimą, o mažesnėms mokykloms iš anksto buvo lemta gyventi finansinio nepritekliaus sąlygomis. Bet tai tebuvo dalis problemos. Didžiausia mokinio krepšelio problema ta, jog mokyklos finansavimas visiškai nekoreliavo su jos vykdomu ugdymo planu. O juk krepšelio pinigai buvo skirti būtent ugdymo plano finansavimui! Todėl ir turėjome situaciją, kai didelės mokyklos turėdavo daugiau pinigų nei reikėdavo finansuoti ugdymo planui, o mažesnės dėl pinigų stokos, niekaip negalėdavo šio plano vykdyti. Tokia situacija signalizavo tiek apie neoptimalų švietimo finansų naudojimą, tiek ir apie prielaidų nebuvimą geros kokybės ugdymui.  Kita neišgydoma mokinio krepšelio yda – žiauri mokyklų konkurencija dėl kiekvieno mokinio. Ir konkuruojama buvo ne tiek siūlant mokiniui geresnės kokybės ugdymą, kiek sudarant palankesnes, dažnai primenančias šiltnamio, sąlygas. O tokia „pasiūla“ ne tik nedidino mokinių motyvacijos, bet dažnai leido jiems (ir jų tėvams!) pasijusti situacijos šeimininkais – „nedarysite taip kaip aš noriu, išeisiu į kitą mokyklą“. 

Klasės krepšelio principu grįstas mokyklų finansavimo modelis nenubraukdamas gerųjų buvusios tvarkos aspektų, taiso sistemines mokinio krepšelio ydas. Išlieka pinigų skyrimo principas, atsižvelgiant kiek mokinių mokosi mokykloje. Ir meluoja tie, kurie teigia, kad dabar mažos mokyklos gaus tiek pat pinigų, kiek ir didelės! Tačiau finansuojant mokyklą, visų pirma vertinamos jos galimybės vykdyti ugdymo planą, O mokyklos ugdymo plano valandų skaičių lemia klasių komplektų kiekis ir jų dydis. Būtent šie parametrai nulems kiek finansų bus skirta mokyklai ugdymo reikmėms. Klasės krepšelio finansavimo tvarka daugeliu atveju eliminuoja finansavimo mažėjimo pavojų iš mokyklos išėjus vienam ar keliems mokiniams. O šis stabilumas gyvybiškai svarbus ne tik dėl galimybės sklandžiai vykdyti ugdymo planą, bet ir užtikrinant gerokai stabilesnį mokytojų darbo užmokesčio fondą. Reformos priešininkai tiesiog isteriškai klykė, kad klasės krepšelis skirtas mažų mokyklų išsaugojimui. Tačiau šie rėksniai sąmoningai ar iš nesuvokimo praleido vieną esminę aplinkybę. Mokinio krepšelio finansavimo laikais irgi netrūko mažų mokyklų. Taip atsitiko todėl, jog ankstesni švietimo politikai nesiryžo nustatyti mokyklos ar klasės finansavimo „grindų“. Todėl savivaldybių politikai, prisiimdami „politinę atsakomybę“, užmiršdavo prisiimti atsakomybės už mažų mokyklų finansavimą. Ir šios mokyklos vertėsi taupydamos ugdymo plano valandų, kas reiškia ugdymo kokybės kritimą, ir mokytojų atlyginimų sąskaita. Juk didžiausias dabartinės reformos kritikas G. Steponavičius, būdamas švietimo ir mokslo ministru, mokytojų atlyginimų koeficientų „žirkles“ ir įvedė tam, kad galima būtų išsaugoti mažas mokyklas. Dabartinė finansavimo tvarka nustatė mokinių klasėje „grindis“ – 8 mokiniai. Tačiau ir šis sprendimas nėra mirties nuosprendis mažaklasėms mokykloms. Jei savivaldybė nenori uždaryti tokių mokyklų, tada ji privalo padengti pusę reikalingų ugdymo planui vykdyti lėšų ir tuomet valstybė dengs kitą pusę. Pagirtinas siekis derinti politinę ir finansinę atsakomybę!

Dar viena, didžiulę mokyklų vadovų pasipiktinimo audrą sukėlusi naujovė, tai mokyklos administravimo lėšos skiriamos ne tiesiogiai mokyklai, o savivaldybei, kurios nuspręs koks valdymo aparatas reikalingas jų mokyklose. Ankstesnė praktika, kai sau ir savo pavaduotojams skirtas lėšas tvarkė patys mokyklų direktoriai, leido jiems praktiškai netrukdomiems gerokai „išpūsti“ valdymo aparatą, nugnybiant ugdymo planui (o tai daugiausia mokytojų atlyginimai!) vykdyti skirtus pinigus. Dabar gi, norėdama išlaikyti tokias „išpūstas“ mokyklų administracijas, savivaldybė prie valstybės skirtų lėšų, turės prisidėti savomis. Didesnį mokyklų finansinį stabilumą laiduos ir tai, jog pagal naują finansavimo tvarką mokyklas pasieks visos lėšos skirtos vadovėliams, kitoms mokymo priemonėms, IKT diegimui, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir mokinių pažintinei veiklai. Mokinio krepšelio metodika leisdavo daugiau nei per pusę sumažinti šias išlaidas, kuo labai noriai naudojosi mokyklų vadovai. Tai labiausiai turėtų pagerinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimui bei mokinių  pažintinei veiklai organizuoti. 

Baigiant apie mokyklų finansavimo naujoves, pažvelkime kiek jas galima vadinti sąžiningomis. Ankstesnė ugdymo plano finansavimo tvarka nebuvo tiesiogiai siejama su finansavimo objektu, dabartinė tiesiogiai koreliuoja su juo. Sąžininga? Taip! Senoji, konkurencijos principais  grįsta finansavimo tvarka trukdė diegti taip reikalingą švietime bendradarbiavimo kultūrą, dabartinė ženkliai mažina konkurenciją. Sąžininga? Taip! Senoji finansavimo tvarka, leido mažas mokyklas ir jose dirbančius mokytojus laikyti „pilkojoje“ finansavimo zonoje, naujoji verčia priiminėti aiškius sprendimus – nori išlaikyti mažą mokyklą, privalai užtikrinti ir jos finansavimą, o jei nėra valios skirti pinigų, tai mokyklą privalu uždaryti. Sąžininga? Taip! Analogiška situacija ir sprendžiant savivaldybių nuolaidžiavimą vis didėjantiems mokyklų valdymo aparatams. Sąžininga? Taip!

Kaip naujoji mokyklų finansavimo sistema veiks realybėje pamatysime kiek vėliau. O dabar ramu dėl vieno – teisės akto kūrėjai, ne tik identifikuoja konkrečią problemą, bet ir priima konkrečiai jai spręsti reikalingą sprendimą. Sąžininga? Taip!

 

Audrius Jurgelevičius

istorijos mokytojas, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2018-07-05 08:19:08 | Pilietis

Prašome paaiškinti, kodėl leidžiama viešai mokytojus diskriminuoti dėl amžiaus? Kodėl nesikreipiama į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą, kuriai priskirta draudimo diskriminuoti dėl asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos priežiūra.

2018-07-04 18:03:03 | Interesantė

Šiandien Prezidentė patvirtino etatinį darbo apmokėjimo įvedimą, ŠMM paskelbė apie švietimo struktūrines reformashttps://www.smm.lt/web /lt/pranesimai_spaudai/per-tre jus-ateinancius-metussvarbus-s vietimo-sistemos-pokyciai , kurioses vienas iš laukiamų rezultatų ar naudos 6-oje skaidrėje, kad 2021metais dešimtadaliu sumažės mokytojų virš 50 metų. Ar tai nėra lygių teisių pažeidimas. Kur mokytojų po 50 metų garantijos? Ar tų šešių menesių kompensacija apie kurią kalbama, jei mokytojas pasitrauks iš darbo vietos? Ir kodėl visa struktūrinė reforma nukreipta į 50-čius? Kur mokytojui šiuo metu rasti darbą po 50,55 metų? Kur mokytojo socialinės garantijos? Kodėl šis klausimas nekeliamas? Kodėl policijos pareigūnams suteikta išskirtinė teisė į socialinę apsaugą anksčiau išienant į pensiją. Kas pateisins mokytojų, įgyjusių aukštąjį išsilavinimą, visą gyvenimą dorai dirbusių lūkesčius? Gal čia gali paaiškinti profesinė sąjunga ar lygių teių kontrolierė, nes atvirai pažeidžiamos mokytojų virš 50-ies metų teisės.

2018-07-04 10:22:13 | Mokytojas

Ar ne laikas direktoriams uždrausti turėti pamokų? Dabar tokia situacija, kai direktoriai veda pamokas, o to paties dalyko mokytojai pamokų gauna mažiau. Be to, dažnai direktoriai dažnai išvyksta į visokius susirinkimus, seminarus ir pan., o pamokų neveda. Nukenčia ugdymo kokybė.

2018-07-03 06:38:24 | Pilietis

Mieli mokytojai, nepavydėkit vienas kitam. Čia tas pats, kai ubagas ubagui iš burnos ištraukia paskutinį duonos kąsnį...Būkit solidarūs ir vieningi. Dėl jūsų tarpusavio nesutarimų jus visi „apspjaudo" jau daugybę metų...Ir dar daugybę metų gausite mažiausią algą Europoje, kol pagaliau imsite suprasti, kad jėga yra vienybėje.

2018-07-02 23:19:57 | Lira

Ne 8,o 12.

2018-07-02 20:44:23 | Egidijus

Dešimtmečius dirbau daugiau ir ilgiau, nei man mokėjo. Negalėjau savo laiko ir savaitgaliais mokinių konkursams ir išvykoms, iki išnaktų taisydavau sasiuvinius ir ruosdavavau užduotis, tikėjau, kad įvedus etatinį sumokės už visus darbus. Maniau, kad lituanistams nebereikės dirbti iki nakties. Kai su kolegomis pasiskaiciavome etatinio darbų apimtis ir užmokestį, nusterome: kuo esi didesnis profesionalas, tuo labiau nukentėsi. Kodėl mano alga pagal skaičiuoklę mažesnė, nei buvo, nors valandų skaičius toks pats?

2018-07-02 19:49:51 | Lola

Dėl ruošimosi pamokai beveik tas pats - ar penki, ar trisdešimt mokinių (jei nemanysim, kad mokytojui psichologiškai daug sunkiau dirbti didelėje klasėje), bet dėl darbų taisymo - na. atsiprašau, darbo laiko sąnaudos visiškai netapačios (juk mums mokės už valandas?). Vienas prakaituos savaitgalius kaip ir prakaitavęs, o kitas bambą kasys per pertraukas išsitaisęs tuos kelis rašinius/testus. Tegyvuoja lygiava?

2018-07-02 17:22:06 | Nijolė

O Jums būtinai reikia, kad skirtųsi? Juk mokytojas nekaltas, kad klasėje tik tiek mokinių. Juk čia lygiai tas pats, sakykim, anglų k.grupėje 18 mokinių, o vokiečių- tik 5. Kiek skiriasi mokytojų atlyginimai? Arba dar geriau, kai gimnazinėse klasėse nesusidaro 5 mok. grupė, tai mokytojas 3 pamokų negauna, tik 2 val. konsultacijų, o egzaminui paruošti vis tiek reikia. Tai gal kaimo mokytojui irgi norit pamokų sumažint ar kaip čia?

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.