Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Pedagogų etikos kodekso taikymas negali pažeisti mokytojų teisių (4)

2018 Balandžio 6d.

Nutilus idėjų Lietuvai rinkimo vajui ir nuvytus jų paskelbimo švenčių gėlėms, gyvenimas Lietuvoje grįžo į senas vėžes. Aukščiausia šalies valdžia nebesigiria viena iš paskelbtų idėjų – iki 2025 metų mokytojo profesiją paversti prestižine. Nebeįdomi ši tema ir žiniasklaidai. Bet mokytojai jos neužmiršo. Neužmiršo ir visas Švietimo ir mokslo ministerijos planuojamas naujoves vertina per profesijos prestižo didinimo arba menkinimo prizmę.

Prieš kurį laiką viešojoje erdvėje pasirodė ministerijos valdininkų ruoštas Pedagogų etikos kodeksas. Mintis teisiškai reglamentuoti vaikus ugdančių etikos normas gyva buvo jau seniai, o būtinybė tai padaryti atsirado priėmus Švietimo įstatymo pataisas, kuriose apibrėžta kas yra nepriekaištingos reputacijos pedagogas. Tokiu laikomas toks, kurio elgesys ir veikla suderinami su švietimo ir mokslo ministro patvirtinto Pedagogų etikos kodekso reikalavimais. Šiame teisės akte „nepriekaištingos reputacijos“ sąvoka nėra vien etinė kategorija, mat tik tokios reputacijos asmuo gali dirbti pedagogu. Ši aplinkybė privertė į Pedagogų etikos kodekso projektą pažvelgti atidžiau. Dauguma kalbintų kolegų, kurie buvo skaitę minimą dokumentą, sutiko, kad dėl turinio iš esmės nėra priekaištų. Trumpai ir aiškiai išdėstyti pagrindiniai elgesio ir veiklos principai, kuriais turi vadovautis pedagogas. Didelių ginčų nekelia ir detalesnis minėtų principų paaiškinimas. Tačiau viena vieta užkliuvo. Etikos kodekso projekto pabaigoje nurodyta kokios sankcijos laukia žmogaus, pažeidusio kodekso reikalavimus – „jų pažeidimas užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų veiklą“. Kitais žodžiais tariant, jei bus nustatyta, kad pedagogas nejautriai ir nedėmesingai bendrauja su mokiniais, jų tėvais arba ne visur ir ne visada elgiasi teisingai su kiekvienu mokiniu ir mokinių grupėmis, kolegomis ir bendruomenės nariais – tokius etiško elgesio principus numato kodeksas – jis netenka teisės dirbti mokytoju, t.y. nedelsiant atleidžiamas iš darbo. Šios situacijos dramatizmą didina ir tai, kad pagal nutylėjimą, pedagogo elgesio vertinimas paliekamas vienašališkam švietimo įstaigos vadovo sprendimui. Žinant kiek kyla abejonių dėl tokias pareigas einančių asmenų kompetencijos, atsiranda pagrįsti nuogąstavimai, kad atsiveria naujos plačios erdvės piktnaudžiavimui savo galiomis ar tiesiog nemokšiškai teisės aktų taikymui. Ir visa tai bus nukreipta prieš mokytojus, darželių auklėtojas, kitus pedagogus, kurie maitinami pažadais apie jų profesijos prestižą.

Atsižvelgiant į tai, kad Pedagogų etikos kodekso, kaip ir kitų panašių dokumentų, paskirtis nustatyti tik bendrus pedagogo elgesio principus, jis sunkiai leidžia įvertinti  konkretų poelgį. Tokiu būdu Pedagogų etikos kodeksas vertintinas kaip pedagogų elgesio savireguliacijos mechanizmas. Remiantis tokia logika, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga pateikė savo pastabas ir siūlymus dėl ruošiamo teisės akto. Siekiant skaidrumo bei objektyvumo priimant sprendimus kiek vienas ar kitas konkretaus pedagogo elgesys atitinka etikos normas, siūloma nustatyti, kad sprendimus dėl Etikos kodekso pažeidimo priiminėtų kiekvienoje švietimo įstaigoje sukurta Pedagogų etikos komisija. Šios komisijos sprendimus būtų galima skųsti šalies mastu veikiančiai etikos komisijai. Labai svarbu yra tai, kad įstaigos, tiek nacionalinio lygio etikos komisijų nariais turėtų būti išimtinai pedagogai. Jos nariais negalėtų būti švietimo įstaigų administracijos darbuotojai, bet kokio lygio švietimo valdininkai ar žmonės tiesiogiai nesusiję su pedagogo darbu. Nenumačius tokio ar panašaus etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo mechanizmo ir palikus sprendimų priėmimą išimtinai įstaigos vadovui, apskritai iškraipomas etikos kodekso priėmimo tikslas – pasiekti, kad etikos normų laikymasis būtų „asmeninis pedagogo, siekiančio tinkamai atlikti savo pareigas, didinti pedagogo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema, įsipareigojimas ir garbės reikalas“. O žinant naujojo Darbo kodekso taikymo niuansus, gali būti pažeista ir žmogaus teisė į teisingą teismą.

Taip pat, švietimo profesinės sąjungos nuomone, Pedagogų etikos kodekse neturėtų būti nustatyta kokios sankcijos taikomos etikos normas pažeidusiam pedagogui, paliekant tai kiekvienos įstaigos apsisprendimui. Todėl siūloma iš dokumento projekto išbraukti drakonišką formuluotę apie tai, kad etikos normų pažeidimas „užtraukia atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pedagogų veiklą“. Šis siūlymas grindžiamas argumentu, jog nuobauda už etikos kodekso normų nesilaikymą – teisės dirbti mokytoju netekimas ir atleidimas iš darbo – daugeliu atveju gali būti neproporcinga ir pernelyg griežta, pažeidžianti pamatines darbuotojo teises, priemonė.

Pastabas ir pasiūlymus šiam ir kitiems teisės aktų projektams teikiantys Lietuvos švietimo profesinės sąjungos ekspertai[EŠ1]  siekia ne tik ginti šalies pedagogų interesus, bet ir ženkliai prisidėti prie mokytojo profesijos prestižo didinimo nelaukiant 2025 metų.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas

Audrius Jurgelevičius

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2018-04-12 09:15:27 | Mokytojas

O kur galima rasti šį pedagogų etikos kodeksą?

2018-04-08 21:07:28 | U

Sutinku

2018-04-08 21:07:25 | U

Sutinku

2018-04-06 10:56:45 | Jelena

Geras, nes aš perskaičiau, bet to nepastebėjau, tai kaip dabar bus? Ar kodeksą derins su profsąjunga?

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.