Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Mokyklų finansavimo ir mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos šviesa ir šešėliai (5)

2019 Vasario 26d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagaliau viešai paskelbė ilgai lauktą naujų mokyklų finansavimo ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemų įgyvendinimo apžvalgą, paremtą surinktais statistiniais duomenimis iš šalies mokyklų. Nors nuo naujovių įvedimo praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau Lietuvos švietimo strategiją formuojanti ministerija iki šiol nesugebėjo surinkti informacijos iš visų mokyklų. Tačiau duomenys iš 85 procentų mokyklų leidžia pakankamai aiškiai matyti esamą situaciją. O ji yra gerokai šviesesnė, nei ją bandė praeitų metų rudenį piešti mokyklų finansavimo bei mokytojų darbo apmokėjimo reformos priešininkai.

Ministerijos išplatintoje apžvalgoje aiškiai matosi, kad vis dėlto mokyklas pasiekė visi žadėti papildomi milijonai, nors buvo bandoma įrodinėti, kad reformą norima įgyvendinti be papildomų lėšų. Tiesa, šios lėšos į mokyklas atėjo ne iš karto, nes savivaldybių tarybos skirtingu laiku priėmė atitinkamus sprendimus dėl savų biudžetų pakeitimų. Iš apžvalgos aiškėja ir tikras lėšų įvairioms švietimo reikmėms trūkumas po to, kai teisės aktais buvo užkirstas kelias jas finansuoti iš mokytojų algoms skirtų pinigų. Pagalbos mokiniui specialistų – socialinių pedagogų, psichologų ir specialiųjų pedagogų – etatams finansuoti savivaldybės turėjo pridėti tik maždaug 6 procentus prie trūkstamos sumos, nors iš pradžių buvo deklaruojamas katastrofiškas lėšų trūkumas. Paaiškėjo ir dalies mokyklų vadovų pasipriešinimo finansavimo sistemos pertvarkai potekstė – mokyklų valdymui ėmė trūkti net 11,3 procentų reikalingų lėšų, kurių irgi nebegalima prisidurti iš mokytojų atlyginimų. Išsklaidytos abejonės ir dėl mokytojų atlyginimų didėjimo įvedus etatinį darbo apmokėjimą – ministerijos duomenys aiškiai rodo, kad rugsėjo mėnesį buvusi vidutinė 959 Eur (bruto) mokytojo alga, spalį padidėjo iki 982 Eur, lapkritį – iki 994, o gruodį – net iki 1218 Eur. Atskiro paaiškinimo reikalingas mokytojų algų didėjimas paskutinį metų mėnesį. Nors ministerijos specialistai vengia atkleisti jo priežastis, tačiau bent kiek susipažinusiam su mokyklinių finansų tvarkymu žmogui aišku – gruodžio mėnesio atlyginimų šuolį lėmė „trylikto atlyginimo“ išmokėjimas. O pinigų jam atsirado mokyklų vadovams neskyrus pakankamai lėšų apmokėti veikloms mokyklų bendruomenei arba taip vadinamai „trečiai kišenei“. Kai kuriose mokyklose (ryškiausias to pavyzdys – Vilniaus licėjaus direktorius S. Jurkevičius) toks „taupymo“ būdas buvo pasiekęs kosminius mastus ir gruodžio mėnesį atlyginimai padidėjo daugiau nei 250 procentų! Mažiau reikštis turėtų ir tie naujovių kritikai, kurie neigė prielaidų jauniems mokytojams ateiti į mokyklas kūrimą. Ministerijos duomenys rodo, kad per rugsėjo – gruodžio mėnesius jauniems, iki 30 metų, mokytojams atlyginimai augo daugiausiai, t.y. beveik 29 procentais. Tuo pat metu vyriausiems – 61 metų ir vyresniems – algų augimas siekė vos 10 procentų. O kalbantiems apie tai, kad nuo praeitų metų rugsėjo 1 d. jauni mokytojai neužplūdo mokyklų, reikėtų suvokti, jog tokiems pokyčiams reikia laiko.

Iškalbinga statistika susijusi ir su mokytojų etatų sandara. Nors daug pagrįstų abejonių kėlė etato struktūros nustatymo atvejai, kai net 24 ar daugiau savaitinių pamokų turintys mokytojai neturėjo pilno etato, tačiau bendra statistika rodo iš anksto prognozuotą kontaktinių ir nekontaktinių valandų balansą mokytojų etatuose. Juose 56 procentus sudaro kontaktinės valandos, o po 22 procentus – nekontaktinės valandos, susijusios su kontaktinėmis („antra kišenė“) ir nekontaktinės valandos, susijusios su veikla mokyklos bendruomenei. Žinant, kad nuo ateinančio rugsėjo 1 d. bus skirta dar daugiau nekontaktinių valandų, galima konstatuoti, jog etate pavyko išsaugoti kontaktinių ir nekontaktinių valandų balansą. Daug sakanti ir etatų pasiskirstymo statistika, kuri rodo – 23 procentai mokytojų jau šiais mokslo metais dirba pilnu ar net didesniu etatu, o turinčių nuo 0.75 iki pilno etato yra dar 32 procentai. Akivaizdu, kad naujųjų metų pradžia atneš didžiausių pokyčių į šią grupę – ženkli dalis dabar kiek mažiau nei pilnu etatu dirbančių mokytojų, nuo rugsėjo dirbs pilnais etatais. Statistinė apžvalga atkleidžia ir tai, kad nustatant etato struktūrą, mokyklose neretai pasitaikė ir elementarių teisės aktų pažeidimų. Ministerijos duomenimis, virš 1000 mokytojų etate turėjo daugiau nei įstatymu leistos 1008 kontaktinės valandas per metus, o 1700 mokytojų buvo skirta mažiau nei įstatyminis minimumas – 30 procentų – valandų, skirtų ruoštis pamokoms („antra kišenė“). Ir nors pasitvirtino nugąstavimai, kad dėl ydingo teisės aktų interpretavimo, 1213 mokytojų nevykdė absoliučiai jokių veiklų mokyklų mokyklos bendruomenėje (o greičiausiai, jiems tiesiog už jas nebuvo apmokama!), visgi bendrai paėmus, beveik pusei šalies mokytojų padidėjo apmokėjimas už tuos darbus, už kuriuos ankščiau buvo mokama mažai arba iš viso nemokėta.

Apibendrinant ministerijos apžvalgoje pateiktus statistinius rodiklius, galima daryti išvadą, kad tiek naujoji mokyklų finansavimo, tiek mokytojų darbo apmokėjimo tvarka nėra toks milžiniškas blogis, į mokyklas atnešęs tik chaosą bei sumaištį, kaip tai bandė parodyti pigaus populiarumo siekę politikai ar jų išvedžiojimams pasidavę mokytojai. Iš kitos pusės, pasitvirtino nuogąstavimai apie tai, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir šalia jos gausiai užderėję įvairūs centrai bei agentūros, nesugeba surinkti pilnos informacijos apie savo pačios inicijuotas ir vykdomas reformas, kas iš esmės neleidžia jai kontroliuoti reformos eigos ir adekvačiai reaguoti į iškylančius iššūkius. O toks nacionalinę švietimo politiką vykdančios institucijos bejėgiškumas sukelia abejones ir siūlomais etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos pokyčiais, kuriuos norima, neatsižvelgiant į gausią kritiką, įteisinti iki kovo 1 dienos.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos informacija
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2019-03-09 22:43:54 | LIDIJA RIEBALUOTA IŠ

Baikite tyčiotis iš Navičioko. Negražu tyčiotis iš neįgalių protiškai.

2019-03-07 22:38:18 | Klausimas Anūkui

Kuo maitinamas, ir ką rūko Navičiok?

2019-03-06 13:54:51 | komentatoriui

Navičiokas neįgalus susivokti. Jis tik anūko valdomas žaisliukas. Ir sugeba tik ant sofutės pasivartyti.

2019-03-04 11:17:53 | mokytojas

Turėtų būti pasiruošimui ir darbų taisymui skirta 100% valandų nuo turimo kontaktinių valandų skaičiaus. Trečia kišenė galėtų būti pasirenkama, bet neprivaloma, nes ji tiesiogiai nesusijusi su mokymo procesu.

2019-03-02 18:51:47 | idomu

O Navickui viskas tinka. Ministrui pridaria del absoliuuuciai visko...

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.