Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lampss.lt www.lsmpsf.lt

Kur slypi prastų mokinių ugdymo rezultatų šaknys, arba kada mokykloje bus teisiamas Kristupas Kolumbas? (27)

2017 Rugpjūčio 16d.

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę. Daugiausia alyvos į diskusijų laužą supylė pats premjeras bei jo aplinkos žmonės, pareiškę, kad esant tokiems moksleivių ugdymo rezultatams kalbėti apie didesnius mokytojų atlyginimus net nepadoru. Kai bus kokybė, tada ir kalbėsime apie pinigus atlyginimams – prieštaravimų nepripažįstančiu tonu rėžė S. Skvernelis. Tai išgirdę mokytojai, atrodo, teturi vienintelę išeitį – atsistoti prieš savotišką profesinį veidrodį ir imti galvoti, ką keisti savo darbe, kad ateityje galėtų tikėtis didesnės algos. Bet ar dėl prastų mokinių rezultatų kalti vien mokytojai? O jei kalti, tai kokia nuodėmės dalis jiems tenka? Pabandykime sudėlioti viską į vietas.

Lietuvos švietimo taryba šių metų birželio mėnesį paskelbė Lietuvos švietimo būklės 2013–2016 m. apžvalgą. Nežinantiems paaiškiname: Lietuvos švietimo taryba – tai Švietimo įstatyme apibrėžta nacionalinio lygio švietimo konsultacinė institucija, kurios sudėtį bei nuostatus tvirtina Seimas. Į ją įeina mokslininkai, švietimo ekspertai ir pedagogai praktikai. Dokumente aptariama visose šalies švietimo sistemos grandyse susiklosčiusi situacija, nurodomos esamų trūkumų priežastys ir pateikiami pasiūlymai padėčiai gerinti. Ataskaitos dalyje apie bendrąjį ugdymą (ginčai dėl ugdymo kokybės šiame segmente ypač aštrūs) kalbama apie tai,  kokias prastos bendrojo ugdymo sistemos būklės priežastis mato ekspertai. Tarp jų – nesubalansuotos ir nepakankamai tarpusavyje suderintos ugdymo programos bei kokybiškų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių, derančių su programomis, trūkumas, jų ekspertinio vertinimo sistemos netobulumas, taip pat atotrūkis tarp programų siūlomo lankstumo, ugdymo turinio įvairovės ir baigiamųjų egzaminų vertinimo sistemos. Kaip atskira priežastis išskirta aplinkybė, kad į dalykų ugdymo turinį integruojama daug įvairių papildomų programų: sveikatos ugdymo, rengimo šeimai ir lytiškumo, alkoholio, tabako, narkotikų, patyčių prevencijos ir kt. Nepamirštami ir mokytojai, kuriems trūksta profesinio pasirengimo dirbti pagal naująsias programas.  

Žinoma, reikia pradėti nuo mokytojų, kurie negeba dirbti pagal ugdymo programas. Blogai! Bet juk tos programos nesubalansuotos, tarpusavyje nesuderintos, svarbiausia – menkai dera su egzaminų reikalavimais. O juk įvairūs egzaminai ir vis populiarėjantys diagnostiniai testai tėra vienintelė priemonė bent minimaliai įvertinti moksleivių ugdymo kokybę, tad mokytojai ir dirba, laviruodami tarp dviejų tarpusavyje nederančių dokumentų. Kitaip elgtis negalima: jei nedirbsi pagal ugdymo programas – būsi nuskalpuotas visokio plauko tikrintojų, jei mokinius blogai paruoši egzaminams – priekaištaus dar ir moksleivių bei jų tėvų choras. Už kokybiškų, tarpusavyje derančių ugdymo programų ruošimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija bei jai pavaldžios įstaigos. Mokytojai jų veiklai jokios įtakos neturi, todėl jų kaltės čia ieškoti neverta.  

Žiūrime toliau. Mokyklose trūksta kokybiškų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių. Ar teisingai supratome?! Vadovėlių pilna, kone kasmet mokyklas pasiekia naujos jų siuntos, kainuojančios didelius pinigus, tačiau tinkamų kokybiškam darbui nėra. Jau pamečiau skaičių, kiek švietimo ministrų su savo viceministrais ir būriu specialistų darbo grupėse, posėdžiuose ir pasitarimuose sprendė kokybiškų vadovėlių leidybos problemas. Jas pasiryžusi spręsti ir Jurgita Petrauskienė, bet kol kas brangiai kainuojantis, miglotų sandėrių voratinkliais apraizgytas vadovėlių leidybos laivas plūduriuoja Lietuvos švietimo vandenyse. Mokytojų norai ar nuomonė niekam neįdomūs, todėl jie ir atsakomybės prisiimti negali.

Ir pagaliau dar viena menkos bendrojo ugdymo kokybės priežastis – vis stiprėjantis ministerijos noras į bendrojo ugdymo programas integruoti papildomas programas. O tokių programų sąrašas ilgas! Lytiškumo, rengimo šeimai, patyčių prevencijos, profesinio orientavimo, patriotinio ugdymo – jaučio odos neužtektų jas visas surašyti. Ir tai dar ne viskas! Eilėje laukia karinio parengimo, etnologijos ir kitos konjunktūrinės naujovės. Čia veikia labai paprasta schema – ant bangos pakilusi politinė jėga ar visuomeninė organizacija kreipiasi į Švietimo ir mokslo ministeriją su prašymu (dažnai – ultimatumo forma) pradėti mokykloje dėstyti savo proteguojamą programą. Ministerija paslaugiai ištiesia savo ranką ir netrukus dienos šviesą išvysta įsakymas, kuriame mokytojams nurodoma savo pamokose, be dėstomo dalyko, mokyti ir kitų tiesų. Ir visi patenkinti, išskyrus mokytoją, kuris turi sukti galvą, kaip per istorijos pamoką diegti tabako prevencijos programą. Žinoma, galima surengti improvizuotą istorinį teismą Kristupui Kolumbui, kuris tabaką į mūsų kraštus atgabeno. Beje, nuo ateinančio rugsėjo mokyklose bus vykdoma dar viena nauja programa – skandalingai pagarsėjusi Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai. Skandalinga jau vien dėl to, kad nepasirengimą ją vykdyti konstatavo net šalies parlamentas. O iš mokytojų bus reikalaujama ją vykdyti! Manau, nė vienam nekyla abejonių, kad patys mokytojai neinicijuoja papildomų programų diegimo į mokyklos ugdymo planą, todėl ir priekaištauti jiems dėl prastos ugdymo kokybės nereikėtų.   

Taigi darome išvadas – net keturios iš penkių Lietuvos švietimo tarybos ekspertų įvardintų prastos bendrojo ugdymo kokybės priežasčių tiesiogiai susijusios su apgailėtina švietimo ir mokslo ministro ir ministerijoje bei jai pavaldžiose įstaigose laiką leidžiančių veikėjų veikla.

Tačiau jei manote, kad penktoji priežastis – mokytojai, kuriems trūksta profesinio pasirengimo dirbti pagal naująsias programas, yra susijusi vien su pačių mokytojų atsakomybe, labai klystate. Tie patys Lietuvos švietimo tarybos ekspertai konstatuoja, kad pedagogų rengimo reikalavimai neatitinka šių dienų poreikių, o sprendimai dėl pedagogų rengimo politikos dažnai priimami „iš oro“, tai yra be mokslinių tyrimų, išsamaus pedagogų rengimo kokybės vertinimo ir stebėsenos. Be to, neveikia, netgi nebaigta kurti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema.

Galime pripažinti, kad yra mokytojų kaltės dėl nepakankamo pasirengimo dirbti pagal naująsias ugdymo programas, tačiau nekyla nė mažiausia abejonė – jei jie uoliai ir kritiškai nemąstydami pultų vykdyti visas iš ministerijos aukštumų nuleidžiamas naujoves, Lietuvos švietimo situacija būtų dar prastesnė. Tada mes pasaulį stebintumėme ne tik per pamokas rengiamais teismais K. Kolumbui ar kokiam kitam tikrą ar tariamą blogį nešusiam veikėjui, bet ir ekspedicijomis (juk pažangus ugdymas reikalauja teoriją glaudžiai sieti su praktika) prie nuteistųjų kapų tam, kad išrausus jų palaikus būtų galima įvykdyti pelnytas bausmes. Štai tuomet būtų nusirista žemiau dugno...

 

 

Audrius Jurgelevičius

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas

 

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2017-08-23 19:44:22 | aleksandra

O kodėl nemažinamas atlyginimas seimūnams? Jie gi blogai dirba? Žmonės masiškai išvažiuoja!

2017-08-20 22:14:51 | cha cha cha

Sveiki. Tai mums dabar reikia įtraukti punktą į kolektyvinę sutartį, kad jeigu mokinių rezultatai pagerėja, tai premjeras turi privalomai kelti atlyginimus, nes tą jis viešai pažadėjo

2017-08-20 22:14:42 | cha cha cha

Sveiki. Tai mums dabar reikia įtraukti punktą į kolektyvinę sutartį, kad jeigu mokinių rezultatai pagerėja, tai premjeras turi privalomai kelti atlyginimus, nes tą jis viešai pažadėjo

2017-08-20 15:03:19 | Rima

Gerb. A. Jurgelevičių siūlyčiau į Švietimo ministrus. Tai - žmogus, pats dirbantis mokytoju, suprantantis jų padėtį, susipažinęs su švietime vykstančiais ydingais reiškiniais bei problemomis. Straipsnis puikus. Būdamas profsąjungų lyderiu stengiasi atstovauti pedagogus.

2017-08-19 22:44:44 | LP

Ar tik prastėjantys mokinių mokymosi pasiekimai nebus mokinių tėvų kaltė-pasėkmė? Pažiūrėkit ir pagalvokim kokios kartos mokinių dar ateis į mokyklas - PASIEKIMAI vis prastės ir ne nuo vadovėlių, programų ar mokytojų jie priklauso: https://www.youtube.com/watch? v=ajW0K5EDYHs

2017-08-19 22:44:28 | LP

Ar tik prastėjantys mokinių mokymosi pasiekimai nebus mokinių tėvų kaltė-pasėkmė? Pažiūrėkit ir pagalvokim kokios kartos mokinių dar ateis į mokyklas - PASIEKIMAI vis prastės ir ne nuo vadovėlių, programų ar mokytojų jie priklauso: https://www.youtube.com/watch? v=ajW0K5EDYHs

2017-08-18 10:18:48 | Statustuka

1398 – tiek laisvų darbo vietų mokytojams šiuo metu skaičiuoja darbo birža. Daugiausia pedagogų – 531 – trūksta Vilniuje. Kone perpus mažiau laisvų vietų yra Klaipėdoje, čia ieškomi 256 mokytojai, o Kaune 215. Skaitykite daugiau: http://lietuvosdiena.lrytas.lt /aktualijos/2017/08/18/news/mo kytoju-trukuma-lemia-ir-atlygi nimai-ir-nesaugumo-jausmas-225 0421/?utm_source=lrExtraLinks& amp;utm_campaign=Copy&utm_ medium=Copy

2017-08-18 10:07:57 | saulė

Mokyklas masiškai palieka 5-10 metų dirbę mokytojai. O valdžiai- nulis dėmesio. Juk toks mokytojas jau turi patirties. Bet realybė yra tokia-vaikai paaugo, šeimai visko reikia ir iš 400-500 eurų tu nieko negali aprūpinti. Ir bėga pedagogai

2017-08-17 15:46:28 | aktyvistė

svarbiausia--dalyvavimas projektuose ,konkursuose ,akcijose ,olimpiadose ir pan.Mokytojų kambary --taurės ,garbės raštai ,dalyvių diplomai,padėkos.Koks procentas mokinių tame dalyvauja ?Mokytojas gi užimtas ''pasirodymais'' ir pamokos --tik kliuvinys. Mokyklos vardas ,įvaizdis...

2017-08-17 14:19:50 | Dangira

Jūs dar pamiršote paminėti specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių integravimą į bendrojo lavinimo mokyklą. Mūsų ,, švietimo reformų korifėjai" nutarė integruoti šiuos mokinius į paprastas klases pagal skandinavijos standartus, bet reformos namų darbus atliko labai atmestinai. Pamiršo, kad spec. poreikių mokiniams dažniausiai pamokoje reikia nuolatinės individualios pagalbos, kurią turi užtikrinti mokytojų asistentai ( pagal ,,normalių valstybių" švietimo patirtį), o pas mus.... Dar gražiau, iki 2011 metų pagal tam tikrus spec. ugdymosi poreikių sutrikimus tokie mokiniai klasėje buvo dvigubinami, bet dabar net to neliko.

2017-08-17 10:54:56 | Margarita

Šis straipsnis yra atsakymas į klausimą, kodėl vis mažėja jaunų žmonių, norinčių dirbti pedagoginį darbą. Pati dirbu pedagoge 14 metų ir kasmet stiprėja baimės jausmas, kad dirbti nemoku. Kai iš visų pusių tau "kala į galvą" "esi kaltas", į pamokas eini drebančiomis rankomis, nes nežinia iš kurios varpinės tau pradės skambinti (administracija, mokiniai, tėvai, vyriausybė...) O, rodos, ir tinkamus mokslus baigei, ir kasmet kvalifikaciją tobulini, nuolat varijuoji įvairiausiais metodais, tavo pamokas nuolat tikrina, deja... Svarbiausia, kad pedagogo profesija turbūt yra vienintelė, kuri visiškai nesuteikia galimybės apsiginti, kad ir ką sakytum, bandytum įrodyti, vis tiek kuri nors pusė tave kaltins. Taip ir eina tie mokytojai nerimo sugraužti, įtampos palaužti, reikalingi psichologo pagalbos, kai patys klasėse be pedagoginio darbo turi dirbti ir socialiniais darbuotojais, ir psichologais. Ir kur visa tai nuves...

2017-08-17 09:32:14 | Rita

SMM aplipusi visokiais UAB-ais. Ir kam jie reikalingi? Kokia is ju nauda? Reikia atsizvelgti mokiniu socialini ir emocini klimata namuose ir mokykloje, o nevaikytis pasiekimu reitingu. Dauguma mokiniu nesieja savo ateities su Lietuva. Jie emigruos, nes darbo nera, o atlygiimas minimalus! O bendrosios ugdymo programos buvo atnaujintos 2008-2009 metais. O kokia is ju nauda? Isplauti pinnigai. Dabar bus vel tas pats. Ne cia saknys, gerbiamieji. Sau atlyginimus pasididinote. O nuo to ar dirbate geriau? Atleiskite, kad rasau be diakritiniu zenklu. Neturiu lietuvisko srifto. Pagarbiai!

2017-08-17 09:32:08 | Rita

SMM aplipusi visokiais UAB-ais. Ir kam jie reikalingi? Kokia is ju nauda? Reikia atsizvelgti mokiniu socialini ir emocini klimata namuose ir mokykloje, o nevaikytis pasiekimu reitingu. Dauguma mokiniu nesieja savo ateities su Lietuva. Jie emigruos, nes darbo nera, o atlygiimas minimalus! O bendrosios ugdymo programos buvo atnaujintos 2008-2009 metais. O kokia is ju nauda? Isplauti pinnigai. Dabar bus vel tas pats. Ne cia saknys, gerbiamieji. Sau atlyginimus pasididinote. O nuo to ar dirbate geriau? Atleiskite, kad rasau be diakritiniu zenklu. Neturiu lietuvisko srifto. Pagarbiai!

2017-08-17 01:42:16 | grazina

Noriu pritarti Loretai. Išvyko mergaitė iš mano klasės gyventi į Šveicariją, baigusi šiemet 4 klasę. Be problemų po egzaminų perkėlė į 5 klasę.

2017-08-16 20:56:00 | Mokytoja

Nagi, pasakykit kas nors, kas sutinkat tuos aukštus ponus paprastą tiesą: "Gauni tą, už ką moki". Kas-kas, bet jau tokie didūs VERSLINYYYYKAI tai PRIVALO suvokti. O vis apsimeta ir dar kažko nori išmelžt iš to numelžto, nešerto atpirkimo ožio - mokytojo.

2017-08-16 20:42:12 | Dalia

Labai puiki analizė. Kad taip tas tavo, Audriau, straipsnis pasiektų nors dalelę ŠMM ausų.

2017-08-16 19:41:41 | Rasa, Šiauliai

Bravo, Jurgelevičiau ! Prie mokytojams primetamų prievolių ir lažo dar pridėčiau savivaldybių švietimo padalinių (švietimo skyrių) "iniciatyvas" bei kai kurių mokyklų administratorių pedantizmą/"pincetinimą si" ir garbėtroškiškus išmislus (dažnas direktorius/ė tiesiog patrakę dėl mokyklos sureikšminimo : pakraipos, konferencijos, seminarai ir kitos parodomosios veiklos taip pat nuleidžiamos ant mokytojų pečių).

2017-08-16 19:09:55 | Rezultatų paieškos

Tokiu atveju policininkai ir teisėjai neverti net minimumo, nes kriminogeninė padėtis Lietuvoje negerėja, kalėjimai perpildyti. O socialiniai darbuotojai gal turėtų dirbti visai be atlyginimo, nes "nesuvaldo situacijos"... Bet tas pats liečia ir Seimą , ir ministerijas -Lietuvoje gyvenimas negerėja,ponai išrinktieji, mažinkitės atlyginimus ;)

2017-08-16 18:12:01 | Aldona

Kodel niekas neanalizuoja mokyklu tinklo pertvarkos itakos mokiniu rezultatams? Cia pagrindine problema!

2017-08-16 18:11:58 | Aldona

Kodel niekas neanalizuoja mokyklu tinklo pertvarkos itakos mokiniu rezultatams? Cia pagrindine problema!

2017-08-16 16:39:15 | Aniram

Ačiū p. Jurgelevičiui už šį strapsnį

2017-08-16 15:45:09 | BitėMaja

Sveiki. Pradinukams startuoja "Obuolio" programa. Valio!!!!!!! Skaityti ir rašyti-palauks! (Audriui-&quo t;puiku", man labiausiai patiko apie Kolumbą).

2017-08-16 15:34:21 | Mama

Lai pasižiūri kas vyksta vaikų darželiuose AR įmanoma pasiekti gerų ugdymosi rezultatų,kai grupėse vaikų 20,o auklėtoja vieną. Padėjėją turi savų darbų. Tai kur mes nueisime, juk reikia pradėti nuo pačių mažiausių ugdytinių Vienu metu turėtų dirbti dvi auklėtojas ir nekitaip. Auklėtojoms užkratas didžiulis popierizmas, jos nespėja darbo metu, tad nešasi namo, o namuose ir savi vaikai reikalauja dėmesio. tai atsakykite brangieji, kiek čia taip tęsis LAISVOJ LIERUVOJ!!!

2017-08-16 15:20:14 | Vita

Tikra tiesa

2017-08-16 12:21:09 | loreta

Jei pas mus taip prasti mokymosi rezultatai, tai kodėl išvykus į užsienį mokiniai perkeliami į aukštesnės klase ir jų rezultatai puikūs?

2017-08-16 12:21:08 | loreta

Jei pas mus taip prasti mokymosi rezultatai, tai kodėl išvykus į užsienį mokiniai perkeliami į aukštesnės klase ir jų rezultatai puikūs?

2017-08-16 11:58:17 | Virginija

Iš tiesų, tas noras į bendrojo ugdymo programas integruoti papildomas programas varo į neviltį!

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.