Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Konsultacijos dėl mokinių atostogų trumpinimo tik dėl to, kad ŠMM nesuranda tam tinkamų argumentų (6)

2017 Kovo 25d.

Apsilankę LR švietimo ir mokslo ministerijos internetinėje svetainėje, rasite pagrindinę šių dienų naujieną: „Viešosios konsultacijos dėl mokslo metų trukmės“. Kovo 24 d. tokios konsultacijos vyko Marijampolėje, Meilės Lukšienės švietimo centre. Šiose konsultacijose dalyvavau ir aš, tad noriu pasidalinti savo mintimis apie tai, ką pamačiau ir išgirdau.

Pirmiausia į akį ir ausį krito ministerijos atstovų žodžių žaismas. ŠMM Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Audronė Šuminienė (be jos, konsultacijose dalyvavo Aidas Aldakauskas,  Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius, moderavo buvęs ŠMM viceministras Vaidas Bacys, šiuo metu vadovaujantis vienai Šiaulių rajono pagrindinei mokyklai (šis ponas – „siuvėjas“, kadaise kartu su savo tiesioginiu vadovu ŠMM ministru G. Steponavičiumi įvedė tarifinių atlyginimų koeficientų „žirkles“ – aut. past.), akcentavo, kad mokslo metų trukmė tikrai neilginama. Mokslo metai Lietuvoje, kaip ir 50 proc. Europos valstybių, prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi rugpjūčio 31 d. Taigi ŠMM neplanuoja ilginti mokslo metų, nes tai esą ne jos kompetencija, nes Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, metus sudaro 365 dienos ir fiziškai jų pailginti neįmanoma. Pasak A. Šuminienės, ŠMM planuoja ilginti ne mokslo metus, bet ugdymo proceso trukmę. Todėl siūlau ir ŠMM interneto svetainėje, ir viešuose ŠMM ministrės J. Petrauskienės pasisakymuose akcentuoti, kad planuojama ilginti ugdymo proceso trukmę, o ne mokslo metų trukmę (keistokai atrodo, kai kairė nežino, ką daro dešinė).

ŠMM renginyje dalyvavę daugiau nei 60 dalyvių (Marijampolės savivaldybės tarybos narių, Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų, Marijampolės apskrities švietimo įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, mokytojų, tarp jų ir profesinės sąjungos narių, mokinių) po pirmos dalies vieni kitų klausinėjo, ko susirinkę, koks šių konsultacijų tikslas, mat pirmoje dalyje A. Aldakauskas trumpai pristatė 2015 m. TIMS ir PISA tyrimų rezultatus, po to iškėlė retorinius klausimus, kurie susirinkusiesiems pasirodė ne itin aktualūs. Konsultacijų moderatorius V. Bacys dalyvių grupėms suformulavo užduotis – pasiūlyti, ką reikia keisti švietimo politikoje nacionaliniu, savivaldos, mokyklos lygmeniu ir mokytojo veikloje, kad gerėtų mokinių pasiekimai. Prieš prasidedant kavos pertraukai, V. Bacys apibendrino konsultacijų dalyvių siūlymus. Kaip ir buvo galima tikėtis, daugiausia siūlymų (tai nelabai patiko konsultacijų organizatoriams, ŠMM atstovams) buvo pateikta nacionalinio lygmens švietimo politikai gerinti.

Antroje dalyje man paklausus, kada vis dėlto pradėsime diskusijas dėl moksleivių atostogų trumpinimo, pagaliau buvo imta kalbėti pagrindiniu konsultacijų klausimu.

Nors A. Šuminienė intensyviai bandė įrodyti, kad Lietuvoje 5–10 klasių mokiniai mokosi trumpiausiai Europos Sąjungoje, skaičiuojant vidutiniškai  minimaliu astronominių valandų skaičiumi per savaitę (28 val.), konsultacijos dalyvių nuomonė buvo vieninga – šis skaičius nėra rodiklis, kuriuo remiantis būtų verta trumpinti mokinių atostogas.

Konsultacijų dėl mokinių atostogų trumpinimo dalyvių neįtikino ir argumentas, kad pailginus ugdymo proceso trukmę pagerės ir PISA tyrimų rezultatai. Nors PISA tyrimų rodiklių kreivė smunka žemyn, patys ŠMM atstovai konstatavo (oficialūs OECD duomenys tai įrodo), kad lyginant su ugdymo programomis PISA tyrimų paruošti testai nėra suderinti su Lietuvos ugdymo programų turiniu (beje, TIMS tyrimų, kurie beveik atitinka ugdymo turinį, 2015 m. Lietuvos rezultatai pagerėjo).

Kad ir kaip ragino konsultacijų moderatorius V. Bacys visus surasti bent vieną teigiamą dalyką, dėl kurio vertėtų trumpinti mokinių atostogas (neigiamų buvo išsakyta daugiau kaip dešimt), konsultacijų dalyviai nurodė vien tik šio sumanymo minusus, kuriuos po ilgų diskusijų pripažino ir ŠMM atstovai.

V. Bacys, nenorėdamas pripažinti vieningos konsultacijų dalyvių nuomonės, kad ŠMM siūlymas trumpinti mokinių atostogas, nesiimant kitų švietimo sistemos pokyčių (pvz., bendrųjų ugdymo programų ir ugdymo turinio peržiūrėjimo ir siaurinimo), ugdymo kokybės ir mokinių pasiekimų rezultatų nepagerins, pateikė savo paskutinį, ne itin svarų argumentą – neva mokinių tėvai, anksti baigiant ugdymo procesą, neturi kur dėti savo vaikų.

Išgirdus tokį argumentą iš karto kyla klausimas: kas šiandien Lietuvoje yra mokykla, mokytojas ir mokinys?

Uždavus klausimą, kas yra OECD rekomendacijos Lietuvai, kuriomis vadovaudamasi ŠMM siūlo trumpinti mokinių atostogas, nuskambėjo atsakymas – prestižas. OECD pasiūlė tris variantus, kaip galima išspręsti šią a la problemą. Estija, į kurią mes vis bandome lygiuotis (kurios pasiekimai pagal PISA tyrimus pasaulyje yra treti, tačiau estai to visiškai nesureikšmina), stengiasi spręsti vidines švietimo problemas, nes joje, kaip ir Suomijoje, švietimas yra prioritetas ne tik „popieriuose“, bet ir realybėje (numatant pakankamą švietimo finansavimą nacionaliniame biudžete).

Pabuvęs šiose ŠMM labai reklamuojamose konsultacijose padariau tokias asmenines išvadas:

  • ŠMM siūlymai trumpinti mokinių atostogas yra paremti menamais skaičiais, kurie visiškai neatitinka šiandieninės Lietuvos švietimo sistemos realybės.
  • ŠMM konsultacijos organizuojamos vien tik tam, kad turėdama politinį pritarimą trumpinti mokinių atostogas ministerija kol kas neturi rimtų argumentų, dėl ko tai reikėtų daryti. Šiuo metu ŠMM vadovaujasi tik „ore kabančiais“, niekuo nepagrįstais argumentais (nors šiai iniciatyvai įgyvendinti priskirta X ŠMM darbuotojų, kurie negeba sugalvoti, kam to reikia).

Renginio pabaigoje paklausus, ar šios konsultacijos yra tik formalumas ir galiausiai vis tiek bus pasakyta, kad Marijampolėje pritarta  „ŠMM reformoms“, buvo atsakyta, jog rastas vienas pritarimas, kad 1–5 klasių mokiniams būtų naikinamos papildomos atostogos. Tačiau jokio balsavimo ar pan. nebuvo, bent jau aš nieko panašaus negirdėjau.

 Apibendrindamas noriu pakviesti visus dalyvauti savo regionuose organizuojamose viešose ŠMM konsultacijose, išsakyti savo bei kolegų nuomonę mokinių atostogų trumpinimo klausimu ir akcentuoti, kad tokiai ŠMM siūlomai „reformai“ nepritariama.

P.S. O direktoriui S. Jurkevičiui, viešoje erdvėje kalbančiam, kad birželio mėnesį mokytojams mokamas darbo užmokestis yra valstybės lėšų švaistymas, nes mokytojai tuo metu neva nedirba, noriu pareikšti užuojautą, kad jam tenka dirbti tokioje mokykloje, kurios mokytojai bent jau birželio mėnesį „nieko nedirba“. Beje, jei minėtas direktorius pradėjo politinę kampaniją ruošdamasis į ŠMM viceministrus, nereikėtų pilti purvo ten, kur po ketverių metų (arba dar anksčiau) teks grįžti.

 

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas E. Milešinas

 

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2017-03-29 16:55:25 | monika

Kodėl šmm nemato Suomijos ar JK mokytojų atlyginimų?Ar labai akis bado? Jaunas mokytojas gauna 2500 svarų valst.mokykloje. O ne persidirba. Autoritetas ir mokytojo žodis-milžiniškas! O čia viską sukrauna, ko net negalėtų už 500€- ir dar pamokas pratęs. Pradinukai dirba 23-24 val, plius būreliai, namų darbai, vyresni-jei stengiasi, miega po 5-6val.norėdami gauti geresni pažymį. Gal tegu šmm pirmiausia save įsivertina, panaikina visus uab ir pradeda tikrai dirbti tėvynės labui.

2017-03-28 22:34:28 | Laimis

Niekaip nesuprantu, kam šovė galvelėn tokia mintis dėl tų mokslo metų ilginimo. Dar keistesni lyginimai su kitomis šalimis. Kai iš emigracijos grįžę vaikai, pavydžiui, 7 klasės berniukas, atitinka Lietuvoje 5 klasės lygį, tai į šitai niekas nesigilina. Juk jų mokymasis svetur toks nesudėtingas, kad jie galėtų mokytis ištisus metus, o čia...krūviai beprotiški, namų darbų begalės... Gal vaikams reikėtų mažinti visko, tai būtų mažiau, bet nors išmoktų, o pailginimas nieko neduos. Kodėl niekas nekalba apie Lietuvos ir kitose šalyse gaunamus atlyginimus, kodėl nelygina, ar praktika tokia pat ir pas mus??????????? Visa, tik ne pinigus lygina. Pailgins mokslo metus, paskui žiūrėk, ir programas vėl keis, nes pasirodys, kad per mažai vaikams žinių....

2017-03-28 22:34:26 | Laimis

Niekaip nesuprantu, kam šovė galvelėn tokia mintis dėl tų mokslo metų ilginimo. Dar keistesni lyginimai su kitomis šalimis. Kai iš emigracijos grįžę vaikai, pavydžiui, 7 klasės berniukas, atitinka Lietuvoje 5 klasės lygį, tai į šitai niekas nesigilina. Juk jų mokymasis svetur toks nesudėtingas, kad jie galėtų mokytis ištisus metus, o čia...krūviai beprotiški, namų darbų begalės... Gal vaikams reikėtų mažinti visko, tai būtų mažiau, bet nors išmoktų, o pailginimas nieko neduos. Kodėl niekas nekalba apie Lietuvos ir kitose šalyse gaunamus atlyginimus, kodėl nelygina, ar praktika tokia pat ir pas mus??????????? Visa, tik ne pinigus lygina. Pailgins mokslo metus, paskui žiūrėk, ir programas vėl keis, nes pasirodys, kad per mažai vaikams žinių....

2017-03-27 22:50:52 | Jelena

ACIU!!! Bėda tą, kad ŠMM vistiek padarys kaip jie nuspres:(

2017-03-27 10:05:51 | mokytojas

Puikus straipsnis! Viskas teisingai pasakyta. ŠMM tik imituoja darbą ir manipuliuoja jai naudingais skaičiais. Akivaizdu, kad ministerijoje ir visokiose jai priklausančiuose įstaigose yra per daug darbuotojų, nes jie nuo nieko neveikimo prisigalvoja visokių nesąmonių (tokių kaip mokslo metų ilginimas) ir tik imituoja darbą. Pertvarką reikia pradėti nuo viršaus – pirmiausia optimizuoti ŠMM ir jos įstaigėles.

2017-03-26 08:46:12 | Jolanta Vaitkevičien

Atvyko tie patys žmonės, dėl tos pačios priežasties (užsidėti pliusiuką), pateikė tuos pačius argumentus (rezultatai, Lietuvoje trumpiausiai mokosi ir daugiausiai turi atostogų, bei bene svarbiausia priežastis, kad tėvai neturi kur padėti savo vaikų) ir prie ministro Pavalkio buvo sukurta darbo grupė ir ale vedamos diskusijos. Tada švietimo ministras Pavalkis turėjo atsistatidinti. Vėl lipa ant to paties grėblio. Keista, bet Tėvų forumo atstovė Panevėžyje vykusioje konferencijoje pateikė visai kitus skaičius. Ogi, mūsų mokiniai per dieną pamokose praleidžia po 5-6 valandas, kai Suomijoje 3-4. O Japonijoje dar mažiau. Ir mes čia lenkiame pasaulyje daug šalių. Kodėl apie tai nešnekama? Mūsų vaikai pavargsta, nes nežmoniški krūviai per dieną, o ne per mokslo metus. Valstybė taip kamšo savo problemas, nes tėvai turi šiuo metu daugiau teisių nei pareigų, kiti neuždirba ir negali nupirkti brangių stovyklų, vasarą vaikai gali būti bibliotekose, užimtumo centruose ir pas senelį kaime. Kodėl ne? O kokia numatoma veikla birželio mėnesį ir svarbiausiai, kas tą veiklą finansuos? Aš dabar iš savo atlyginimo dalį pinigų skiriu nupirkti priemones tiems, kurie neturi, taip pat kvalifikacijos kursams, kadangi mokykla gali apmokėti tik vieną iš „ ne mažiau penkų” kaip Švietimo įstatyme parašyta, privalomą sveikatos patikrinimą susimokėti ir kt. Kitose šalyse ekskursijas, edukacijas ir priemones darbui, projektams skiria valstybė, o mes turime prašinėti tėvų. Gal Vilbieje ir Kaune yra kitaip, bet mažesniuose miestuose net e-dienynas tik prestižo reikalas, nes tėvai neturi kompiuterių, interneto ir socialinių įgūdžių. O vaiko pasiekimus ir informaciją apie juos mokytojas pateikia ant popieriaus, kurį pats ir nupirko. Sėkmės imituojant darbą ir ale diskusijas.

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.