Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

Aušra Papirtienė: Švietimas turi tapti realiu prioritetu kuriant žmogaus ir valstybės gerovę (0)

2016 Rugpjūčio 17d.

Beveik visose rinkiminėse programose, o vėliau ir po rinkimų suformuotose vyriausybės programinėse nuostatose švietimas nuolat įrašomas kaip prioritetinė mūsų valstybėje sritis.  Tačiau, dabartinei vyriausybei pagal svarbą jis geriausiu atveju atsidurtų tik dešimtuko pabaigoje. Jei švietimas iš tiesų rūpėtų, jau seniai būtų surengtos diskusijos dėl vis dar metų metais nesibaigiančios švietimo reformos poveikio šaliai.

Akivaizdu, kad jokiomis rimtesnėmis strategijomis ir veiksmais neparemtų dabartinės vyriausybės skelbiamų deklaracijų neužtenka. Tinkamo dydžio finansavimo skyrimo, nuoseklaus švietimo sistemos finansavimo modelio bei sisteminių sprendimų nebuvimas rodo, kad švietimas tokiu prioritetu realiame mūsų valstybės gyvenime nebuvo ir vis dar nėra. Ne tik Skandinavijos šalyse, bet ir kaimyninėse Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje švietimas ir kultūra realiai yra valstybės svarbiausias prioritetas. Dabartinės Vyriausybės programoje buvo įrašyta, jog „ekonomikai atsigaunant /.../ didinsime švietimo ir mokslo finansavimą“. Tačiau, nuo 2009 m., kai švietimui skiriama dalis buvo bene didžiausia ir siekė 6,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), iki dabar ji tik mažėjo ir 2016 metais tesudaro apie 4 proc. nuo BVP. Tai rodo, kad ekonomikai atsigaunant švietimo ir mokslo finansavimas buvo mažinamas, o ne didinamas.

Kalbant apie švietimui skiriamas lėšas reiktų atkreipti dėmesį, jog svarbu ne tik jų kiekis, bet ir pats finansavimo modelis. Esminiai tų lėšų skirstymo principai, būdai, metodikos turi ypač reikšmingą įtaką ir švietimo būklei, ir visos visuomenės darnai bei gerovei. Liūdna, kad valdant turimus finansus, visuose lygmenyse – nuo valdininko iki ministro –  susiduriame su  nekompetencija ir atsakomybės stoka. Pavyzdžiui, šios Vyriausybės programoje žadėta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistema dar nebaigta kurti. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesas iki šiol organizuotas be aiškios sistemos, neatsižvelgiant į finansavimo poreikį ir laukiamą rezultatą, tačiau šios programos dalies įgyvendinimui per kelerius metus jau panaudota daugiau nei 70 mln. eurų. Ir tai tik vienas iš netinkamo finansų valdymo pavyzdžių!

Asmeniškai, manau, kad būtina vertybiškai apsispręsti ir įstatymais įtvirtinti didesnes vietos savivaldų galias savarankiškai tvarkant švietimo įstaigų tinklą bei formuojant švietimo politiką vietoje. Reiktų pagaliau keisti švietimo bendruomenes ilgam supriešinusį vartotojišką požiūrį į švietimą ir švietimo finansavimo modelį, naikinant ydingą ir visą sistemą iškreipusią „mokinio krepšelio“ metodiką. Liberalizmas be vertybinio pagrindo sukuria izoliuotumo, individualizmo ir nesveikos konkurencijos lauką, kuriame blogai jaučiasi silpnesni mūsų visuomenės nariai.

Nuo 2002m., remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1520 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatų“ įsigaliojo mokinio krepšelio metodika. Ji padarė sunkiai atitaisomą ir ilgalaikę žalą švietimo sistemai, kurią stebime ir dabar. Nuo to laikotarpio ir prasidėjo tikroji krizė švietime - vertybių krizė. Smuko mokytojo profesijos prestižas ir suprastėjo mokinių pasiekimai, kai švietimas tapo preke ir perkama paslauga, o mokinys – klientu, kuris visada teisus, nes paskui jį ateina pinigai. Dėl krepšelių buvo supriešintos ir viena su kita kovoti priverstos mokyklų bendruomenės. Silpniausios toje kovoje neatlaikė ir buvo ištrintos iš Lietuvos švietimo žemėlapio.

Lietuvos švietimas prarado vertybinį pagrindą. Todėl būtina kurti vertybėmis grįstą švietimo sistemą.

Lietuvoje į švietimą turi būtų sugrąžintos pamatinės bendražmogiškosios vertybės. Į švietimą turi būti pradėta žiūrėti kaip į svarbiausią sritį, formuojančią visos visuomenės pamatus Lietuvoje. Privalu pakeisti esamą finansavimo modelį, atsisakant ydingos „krepšelių“ metodikos, ir vietoj to kuriant valstybės poreikiu grindžiamą valstybinio finansavimo sistemą.  Turi būti atstatytas mokytojo profesijos prestižas, o taikant geriausias Lietuvos ir Europos (ypač Suomijos) ugdymo patirtis ir praktikas, pagerėtų mokinių pasiekimai. Tada Lietuvoje visos švietimo įstaigos, nuo ikimokyklinio ugdymo iki profesinio bei universitetinio mokymo, veiktų darniai, nes būtų nemokamos, teikiančios kokybišką išsilavinimą ir vienodai prieinamos visiems piliečiams. Jos veikdamos kolegialaus bendradarbiavimo ir partnerysčių tinklų principu, siektų bendrų švietimo ir jauno žmogaus ugdymo tikslų, kaip ir turi būti pažangioje šalyje. Tik tai pasiekus jau atsakingai galėsime švietimą įvardinti ne tik mūsų valstybės prioritetu, bet ir bene svarbiausiu mūsų nacionalinio saugumo garantu.

 

Aušra Papirtienė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Lietuvos švietimo profesinė sąjunga
Reklama
 
 







 


Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.