Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Mokytojų per daug? Mokytojų katastrofiškai trūksta! (0)

2016 Kovo 14d.

L Balandžio (15min.lt) nuotr.

„Streiko priežastis, galima sakyti, yra fakto, kad per dešimtmetį mokinių šalyje sumažėjo 253 tūkst., arba trečdaliu, ignoravimo ir neefektyvios vadybos pasekmė. Mokinių sumažėjo, vadinasi, sumažėjo ir darbo. Tačiau kai kas nusprendė, kad jį gali dirbti ir daug žmonių, tik atlyginta bus po mažiau“, žurnale „Veidas“ savo straipsnyje „Kiek iš tikrųjų uždirba mokytojai“ teigia Gabija Sabaliauskaitė.

Straipsnio autorei galima iš dalies pritarti, bet iš esmės, kalbant apie situaciją švietime – tai labai paviršutiniškos ir naivios išvados. Problema yra daug gilesnė ir sudėtingesnė.  Pirmiausiai, neturi būti nutylima, kad mokytojų per tą laikotarpį taip pat stipriai sumažėjo – vien tik Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose mokytojų skaičius sumažėjo daugiau nei trečdaliu.

Antra, į ką vertėtų atkreipti dėmesį –  ryškėja vis didesnis amžiaus skirtumas tarp mokyklose dirbančių mokytojų ir mokinių – didesnioji dalis mokytojų yra pensinio amžiaus arba vyresni nei 50 metų. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, bend­ro­jo ug­dy­mo Lie­tu­vos įstai­gų mo­kyto­jų vi­dur­kis yra 48 me­tai, ta­čiau daug pe­da­go­gų yra 55–59 me­tų (19,45 pro­c.), 50–54 me­tų (18,55 pro­c.).

Nuo 2002 iki 2013 m. jaunų mokytojų (nuo 25 iki 40 m.) sumažėjo beveik dvigubai, ateityje, remiantis 2020 m. mokytojų pasiskirstymo pagal amžių prognoze, pedagogų iki 44 m. amžiaus gali sumažėti dar beveik per pusę. Su šia problema susiję socialinės srities sprendimai, kuriuos profesinės sąjungos siūlo jau kelerius metus (pensijos dydis, išėjimo į pensiją ankstinimas ar kt.), nėra priimami.

Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tas (LEU) pa­sta­ruo­ju me­tu ne­be­su­ren­ka bū­si­mų che­mi­jos, fi­zi­kos, ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jų gru­pių. Taigi šių mokytojų jau trūksta. LEU dės­ty­to­jų To­mo Pet­kaus ir Ilo­nos Ka­ra­liun 2014 me­tais at­lik­ta­me mo­ky­to­jų po­rei­kio ty­ri­me kons­ta­tuo­ta, kad fi­zi­kos mo­ky­to­jų Lietuvoje pri­trūks jau 2016 me­tais, ma­te­ma­ti­kos bei che­mi­jos – 2018 me­tais, tech­no­lo­gi­jų – 2020 me­tais, bio­lo­gi­jos – 2022 me­tais, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų mo­ky­to­jų – 2023 me­tais.

„Čia nė­ra ver­tin­tos at­ski­rų Lie­tu­vos re­gio­nų mo­ky­to­jų kai­tos pro­ble­mos, kai kur mo­ky­to­jų trū­ku­mas pa­si­reikš dar anks­čiau nei vi­so­je Lie­tu­vo­je“, – pa­žy­mi ty­ri­mo au­to­riai. Jų tei­gi­mu, ži­nant da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją, mo­ky­to­jų trū­ku­mas gam­tos moks­lų, ma­te­ma­ti­kos bei tech­no­lo­gi­jų sri­ty­se jau 2020 me­tais bus ka­tast­ro­fiš­kas.

Nepriimant studentų į fizikos, chemijos ir matematikos mokytojų rengimo programas, po 3 metų fizikos mokytojų poreikis būtų tenkinamas tik 5 proc., o chemijos ir matematikos – 10 proc. Kita vertus, žemas mokytojo profesijos prestižas,  men­kas at­ly­gi­ni­mas, prie­dai, gau­na­mi tik už dar­bo sta­žą ir kva­li­fi­ka­ci­nę ka­te­go­ri­ją  bei ribotos profesinės karjeros galimybės nemotyvuoja gabių mokyklų absolventų rinktis pedagogines studijas.

Jums vis dar atrodo, kad mokytojų per daug? Siūlau pradėti branginti tai, ką turime, nes ateities prognozės tikrai nedžiugina.  Labai greitai mokyklas reikės uždaryti ne dėl mokinių, bet dėl mokytojų stygiaus.

Bandant gelbėti šią katastrofišką situaciją, Seimas 2015 metų gegužės mėnesio plenariniame posėdyje priėmė Seimo rezoliuciją „Dėl pedagogų rengimo politikos“, kuria siūloma Vyriausybei skirti prioritetinį dėmesį pedagogų rengimui. Šia rezoliucija Seimas atkreipė dėmesį, kad „pedagogų rengimas yra kritiškos būklės ir todėl būtina formuoti aiškią ir racionalią, tyrimų duomenimis grįstą pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo politiką“.

Seimas siūlė Vyriausybei sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo politikos koncepcijai parengti, kurioje būtų suformuotos politikos gairės, tikslai ir uždaviniai iki 2030 m. Taip pat siūloma sudaryti nuolatinę komisiją iš mokslininkų ir praktikų, kuri vykdytų pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo stebėseną, siūlytų sprendimus svarbiais pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo, profesinės veiklos ir socialiniais klausimais.

Tarp kitų Seimo siūlymų Vyriausybei – apibrėžti tyrimais pagrįstą valstybės ir (arba) regionų poreikį pagal mokomuosius dalykus, pedagogines specializacijas ir valstybės užsakymą pedagogams rengti, kokybei užtikrinti; plėtoti lygiagretųjį ir nuoseklųjį pedagogų rengimo modelius; skirti lėšas jau turintiems pedagogo kvalifikaciją studijuoti mokyklai aktualų antro mokomojo dalyko modulį, suteikiantį teisę įgyvendinti to dalyko programą ir taip užtikrinti pedagoginio darbo krūvį mažose mokyklose; suteikti prioritetą švietimo tyrimams.

Rezoliucijoje Švietimo ir mokslo ministerijai siūloma konsultuojantis su aukštosiomis mokyklomis ir visuomene patvirtinti Studijų kokybės vertinimo centro parengtą Švietimo ir ugdymo studijų krypčių aprašą bei priimti strateginius sprendimus dėl jaunųjų pedagogų motyvavimo ir profesinės veiklos kokybės gerinimo.

2015 m. lapkričio pradžioje Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sudarė pedagogų ir profesijos mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo darbo grupę, kuri iki 2016 m. vasario 1 d.  turėjo įvertinti dabartinę mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo būklę ir pateikti siūlymus kaip ją gerinti.

Į darbo grupės sudėtį įeina Švietimo ir mokslo ministerijos, pedagogus rengiančių universitetų ir kolegijų, ekspertinių institucijų atstovai. Deja, nei Vyriausybė, nei Švietimo ir mokslo ministerija nemano, kad darbo grupėje turi būti ir socialiniai partneriai, kurie ir yra tikrieji praktikai, kuriuos Seimas siūlė taip pat įtraukti į šią veiklą. Apie jokias konsultacijas su visuomene irgi niekas nieko negirdėjo, kaip ir apie sudarytos darbo grupės iki vasario 1 d. pasiektus (?) rezultatus.

Tiesa, vasario pabaigoje pasirodė kukli informacija, kad būsimųjų pedagogų studijoms šiemet bus skiriamas tikslinis finansavimas – taip siekiama „užtikrinti efektyvų valstybės lėšų naudojimą ir reikalingų specialistų rengimą“. Tikslinės vietos pedagoginėms studijoms bus skiriamas savivaldybėms konkrečiai pagrindus mokytojų poreikį šalies mokyklose.

Siekiai geri, bet ar ne per vėlai susigriebta? Be to, manau, reikalai pajudės tik tada, kai bus priimti strateginiai sprendimai dėl jaunųjų pedagogų motyvavimo ir profesinės veiklos kokybės gerinimo. Visų pirma, sukurta mokytojus skatinanti skaidri finansavimo sistema (darbo užmokestis, lengvatos, apgyvendinimas), motyvuojanti rinktis tiksliųjų dalykų pedagogo pasirengimo studijas, pedagogo darbą pietryčių Lietuvoje, kaimo vietovėse.

Tatjana Babrauskienė, Lietuvos švietimo profesinės sąjungos tarptautinė sekretorė, Europos socialinių ir ekonominių reikalų komiteto narė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.