Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Pedagogų streikas: pasiekimai, kurių nemato sėdintys krūmuose (10)

2016 Kovo 8d.

Beveik dvi savaites trukęs šalies pedagogų streikas baigėsi kovo 3 d. keturių profesinių sąjungų – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos, Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos ir Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ – vadovams pasirašius susitarimą dėl streiko užbaigimo su Vyriausybės Ministru pirmininku Algirdu  Butkevičiumi ir švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene. Bet ir pasibaigus streikui, emocijos nerimsta. Vienos profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos – atstovai nedalyvavo susitarimo pasirašyme. Šios organizacijos vadovas vienur teigė, kad nebuvo kviestas pasirašyti susitarimo, kitur jau kalba apie tai, kad tai yra niekinis dokumentas, nes „ne dėl to mokytojai streikavo“. Atmetus šį kolegų blaškymąsi, daug prasmingiau yra pažiūrėti kiek gi pavyko minėtame susitarime sutarti dėl streiko išvakarėse iškeltų reikalavimų. Nežinia kas atsitiko kai kuriems mokytojų atstovams, bet panašu, jog jie tiesiog pamiršo kokius reikalavimus visos švietimo profesinės sąjungos praeitų metų lapkričio 16 d. iškėlė Vyriausybei bei Švietimo ir mokslo ministerijai.

Šešių punktų dokumente buvo reikalaujama padidinti mokinio krepšelio dydį, visiems pedagoginiams darbuotojams tam tikrais procentais pakelti darbo užmokestį, panaikinti tarnybinių atlyginimų koeficientų „šakutes“ (mokytojų tarpe jos dažniau vadinamos „žirklėmis“), skirti daugiau pinigų išeitinėms kompensacijoms pensinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą ir atitinkamai sumažinti ugdomų vaikų skaičių vaikų darželiuose ir mokyklose. Šiame sąraše nėra nė vieno tiesioginio reikalavimo vienaip ar kitaip gerinti moksleivių ugdymo sąlygas, ko streiko pabaigoje pasigedo susitarimo dėl streiko užbaigimo kritikai. Iš kitos pusės, niekas nedrįs ginčytis, kad geresnis švietimo įstaigų finansavimas, didesni bei stabilesni pedagogų atlyginimai, padidėjusi galimybė į švietimą ateiti jauniems specialistams ir mažesnis ugdytinių skaičius grupėse bei klasėse sudaro prielaidas pasiekti geresnių ugdymo rezultatų. Tad kalbos apie tai, jog derybose dėl streiko užbaigimo buvo „nusismulkinta iki kelių milijonų eurų“ neturi jokio pagrindo. Baigiant nagrinėti šį aspektą norisi priminti, kad profesinių sąjungų paskirtis yra atstovauti darbuotojams bei ginti jų teises, o vaikų gerovę turi užtikrinti kitos institucijos. Gal čia ir yra didžiausia šalies švietimo bėda, kai vietoj to, jog kiekvienas veiktų savo srityje, visi nori rūpinti viskuo? O tada belieka prisiminti patarlę apie devynių auklių prižiūrimą vaiką.

Visgi, didžiausios emocijos verda dėl susitarime minimų bei neminimų milijonų eurų, skirtų mokytojų algoms kelti. Kaip ir buvo dėstoma profesinių sąjungų reikalavimuose, pavyko sutarti dėl vienokio ar kitokio atlyginimų didinimo trimis etapais – nuo 2016 m. sausio 1 d., 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2017 m. sausio 1 d. Sunkiausiai sekėsi tartis dėl atlyginimų augimo dydžių. Kaip teigia bet kuri teorija, derybose neišvengiami kompromisai. Kompromisai buvo daromi ir čia. Sutarta dėl bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų (išskyrus jų vadovus bei pavaduotojus) algų kėlimo maždaug 12,5 proc., vietoj reikalautų 18 proc. Sunkesnis kompromisas buvo pasiektas derantis dėl ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo pedagogų algų kėlimo. Vietoj buvusio reikalavimo jiems atlyginimus didinti 27 proc., susitarta dėl mažesnio – 18,5 proc. Tačiau net ir tiek teisės aktais padidinti tarnybinių atlyginimų koeficientai ne visais atvejais virsta didesne alga konkrečiam mokytojui. Šią paradoksalią situaciją lemia liūdną šlovę pelniusios tarnybinių atlyginimų koeficientų „šakutės“.

Tiek gausiuose spaudos pranešimuose, tiek pačių pedagogų komentaruose lieka beveik nepastebėtas bene svarbiausias streiko laimėjimas – Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos įsipareigojimas nuo 2017 m. sausio 1 d. panaikinti šias „šakutes“, paliekant maksimalią ribą. Tai padarius, nebeliks galimybės už tą patį darbą vieniems mokytojams mokėti daugiau, o kitiems mažiau. Ir jeigu algų kėlimui nuo šių metų rugsėjo 1 d. skiriama „kukli“ 8 mln. Eur suma, tai kitų metų sausio 1 d. kėlimui turės būti skirta virš 60 mln. Eur.

Vardan teisybės reikia paminėti, kad kompromisai buvo daromi ne tik derantis dėl algų kėlimo procentų, bet ir dėl „šakučių“ naikinimo termino – vietoj reikalauto šiųmečio rugsėjo, tai bus padaryta ateinančių metų sausį. Dar 3,2 mln. Eur šių metų biudžete yra skirta išeitinėms kompensacijoms pensijinio amžiaus mokytojams, kurie savo noru palieka švietimo sistemą, o tai tik 360 tūkst. Eur mažiau nei reikalavo profesinės sąjungos. Suskaičiavus suderėtus milijonus eurų, galima pereiti prie pirmojo profesinių sąjungų reikalavimo iki šių metų rugsėjo 1 d. atkurti „ikikrizinį“ mokinio krepšelio dydį, t. y. 1093 Eur. Ir čia neapsieita be kompromisų. Dar šiemet mokinio krepšelis augs iki 1047 Eur., o nuo ateinančių metų sausio 1 d. jis sieks daugiau nei 1200 Eur. Vertinant šį aspektą, reikia prisiminti, kad kitų metų pradžioje mokinio krepšelio apskritai neliks, nes jį keis klasės krepšelis.

Liko vienintelis reikalavimas, dėl kurio nė viena profesinė sąjunga derybose dėl streiko užbaigimo plačiau nediskutavo – sumažinti ugdomų vaikų skaičių vaikų darželiuose ir mokyklose. Turėjome pripažinti ministerijos specialistų argumentus, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įvedus klasės krepšelį, mažės ugdytinių skaičius grupėse bei klasėse, tačiau konkrečių skaičių negalima pasakyti, kol galutinai nesutarta dėl paties klasės krepšelio modelio (2016 m. vyksta šio finansavimo modelio taikymo eksperimentas penkiose savivaldybėse). Susitarime dėl streiko užbaigimo įrašytas ir punktas, dėl kurio nebuvo galima tartis prieš streiko pradžią, t. y. dėl streikuojančių pedagogų darbo apmokėjimo už streiko dienas. Faktą, kad pavyko pasiekti susitarimą, jog visiems streikavusiems bus pilnai išmokėtas darbo užmokestis, turėtumėme vertinti kaip netiesioginį Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos pripažinimą, kad švietimo profesinių sąjungų kelti reikalavimai ir pasirinktas jų siekimo būdas buvo visiškai pagrįstas.

Baigiant vertinti streiko reikalavimus ir pasiektus susitarimus, būtina paminėti dar vieną šios visos šalies pedagogų pilietinės akcijos rezultatą, kurio reikšmę sunku pervertinti. Kalbu apie tai, kad tik streikuoti pasiryžusių pedagogų dėka, Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai galų gale suvokė kolektyvinės sutarties svarbą. Ne veltui, susitarime dėl streiko užbaigimo yra rašoma „kitus profesinių sąjungų reikalavimus svarstyti derinant Lietuvos švietimo šakos kolektyvinę sutartį“. Sutarus ir pasirašius šią kolektyvinę sutartį, susitarimus turės vykdyti bet kuri po rinkimų į valdžią ateisianti Vyriausybė, nes sutartį galima bus keisti tik abiejų ją pasirašiusių šalių – profesinių sąjungų ir Vyriausybės – sutarimu. Vienašalių sprendimų laikai artėja į pabaigą.

Šiųmetis streikas dar kartą išryškino ir senas švietimo profesinių sąjungų ligas – pomėgį greitai, kartais nepakankamai pasveriant, kelti reikalavimus ir nesugebėjimą prisiimti atsakomybės už streiko pabaigoje pasiektus rezultatus. Minėtos ligos simptomai labai ryškūs vertinant jau kone mitu tampantį visų pedagogų interesams atstovaujančių profesinių vienybės siekį. Vieningai suformulavus ir šalies valdžiai iškėlus reikalavimus, streiko pabaigoje profesinių sąjungų keliai išsiskyrė. Keturios profesinės sąjungos pasirašiusios susitarimą dėl streiko užbaigimo, ne tik įsipareigojo nutraukti streiką, bet ir prisiėmė atsakomybę už derybų rezultatus. Deja, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, kurios pirmininkas dalyvavo visuose streiko metu vykusiuose derybiniuose susitikimuose bei daugiausiai viešoje erdvėje samprotavo apie profsąjunginės vienybės svarbą, paskutinę akimirką pareiškė, kad nepritaria siūlomam susitarimui ir apkaltino savo buvusius bendražygius mokytojų interesų išdavyste. Pasikartojo ne kartą jau regėtas scenarijus – nesugebėjęs pasiekti visų iškeltų reikalavimų įgyvendinimo, šis švietimo darbuotojų atstovas, dėl savo nesėkmės kaltę suvertęs kitiems, smuko į krūmus. Tiesa, buvo ir vienas naujas niuansas. Jau kitą dieną, „išduotasis“, žadėjęs streikuoti iki pavasario Seimo sesijos pradžios, paskelbė irgi nutraukiantis streiką, tuo prisijungdamas prie „išdavikų“. Gal visgi ir tūnant krūmuose neįmanoma nepastebėti streikavusių ir besiderėjusių pasiektų rezultatų?

 

Lietuvos pedagogų streiko 2016 m. vasario 22 – kovo 3 d. reikalavimų ir pasiektų susitarimų palyginimas

Audrius Jurgelevičius
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2016-03-10 08:10:15 | Liepai

Linkiu atrasti, kad gyvename ne tik dėl savęs, savo patogumo ar malonumo, bet ir dėl kitų. Reikia džiaugtis, kad kolegos, kurie taip pat puikiai dirba, gaus teisingą atlyginimą.

2016-03-09 21:39:33 | liepa

Ar tai reiškia, kad jei mokytojas dirba įstaigoje, kurioje mokami vidutiniai koficienatai, tai nuo rugsėjo 1d. jam alga nekils. O jei įstaigoje mokami maksimalūs koficientai, tai išvis jokio pakilimo nebus... :(

2016-03-09 14:22:15 | DDDDD

– Kas vaizduojama šiame paveiksle: saulėtekis ar saulėlydis? – Saulėlydis. – Iš kur žinai? – Pažįstu tą dailininką. Jis tik apie vidurdienį išsiropščia iš lovos. Taip ir LŠDPS pirmininkas, visada nuskriaustas, pažadinti nuolat reikia.

2016-03-09 13:03:00 | Aukstaitei

Makaronus reikia pirma nusiimti :) Kovotojas be strategijos ir vizijos yra nuogas karalius, tik jus dar to nesugebejote suvokti :))

2016-03-09 12:14:18 | Aukštaitė

Sakyčiau, kad juokinga, jei nebūtų liūdna. Vasario 22 d. ir aš naiviai patikėjau, kad slaptų susitarimų laikai praėjo ir tikrai prasideda konstruktyvus bendradarbiavimas. Naivuolė. Kaip parodė rezultatas - niekas nepasikeitė. Išankstiniai susitarimai ir vėl nulėmė viską. Kaip "puiku" - "susiderėta" beveik dėl visų reikalavimų punktų. O gal, vis gi, derėtų pasakyti atvirai, kad pasiekta visi tikslai dėl kurių buvo susitarta iš anksto su ministeriais. Vieni nusiskynė vietinius laurus ir "pakėlė savo vertę" organizacijose; kiti - pasikėlė politinius reitingus. O mokytojai... o mokytojai ir vėl liko prie pusiau kiauro maišo. Tad "krūmuose prisėdo" būtent "laimėtojai". Tai jie it kiškiai movė į krūmus ministeriaims pagrąsius piršteliu. O tikrieji kovotojai nepasidavė ir atvirai įvardijo daiktus tikraisiais vardais, nevyniodami jų į mistinių laimėjimų vatą. Ir taip jau ne pirmą sykį. Deja... praeities klaidos ir vėl pakartotos.

2016-03-09 10:18:58 | Rasa

Labai reikalinga tokia apžvalga, nes nei visuomenė, nei net patys mokytojai nesivargina pasidomėti, ko iš tiesų jau daugelį metų siekia mokytojų profesinės sąjungos. Ir ką pasiekia ne tik šįkart, bet ir nekart anksčiau. Ir ką dar sieks pakeisti švietimo sistemoje. Piliečių aktyvinimas, kelio rodymas ginant savo teises ir interesus - vienas svarbiausių mokytojų profesinių sąjungų rezultatų šiame LT istorijos etape. Deja, "krūmuose tebesėdi" vis dar didžioji dalis pačių mokytojų, profsąjungiečius palaikantys tik didesnėse akcijose ir streikuose priklausomai nuo savo nuotaikų, valdžios nuomonių ar klimato sąlygų... Todėl Navicko parodomieji spektakliai daro trigubą žalą solidarumo siekiui : klaidina visuomenę (ir pačius mokytojus), yra labai parankūs valdžioms (PS nežino ko nori), iškreipia profsąjungų veiklos esmę (solidarus masiškumas, o ne pavieniai vadukai svarbiausia profsąjungų veikloje). Tikėkimės, kad tebesitęsiančios derybos dėl visų mokytojų reikalavimų įtvirtinimo šakinėje sutartyje apramins nepatenkintus ir paskatins bent dalį mokytojų atidžiau sekti profsąjungų veiklą.

2016-03-08 20:51:29 | Danguolė

Ačiū, pagarba visiems streikavusiems. Mūsų mokykla neturi profsąjungos, bet jau greitai ją įkursime ir tada ne tik morališkai galėsim prisidėti prie tų, kurie kovoja už savo teises ir viso švietimo ateitį.

2016-03-08 17:22:07 | Mes

Jei prisidetu prie streiku daugiau ,nebijanciu direktoriu ,pedagogu,kurie sedi krumuose ir bijo net kvepuoti,nors istaigose ir turi profsajungas,nevadintu streikuojanciu kolegu ,,tinginiais'',tai butu dar sauliau.Bet vistiek mes atsilaikeme,mes saunuoliai,sugebejome ,,krumu kiskiams''irgi iskovoti didesnesalgas,kuriu uz ,,tupejima krumuose''galetu ir teisingumo deliai neimti.Lyskite is krumu ,,kiskiai drasuoliai,baikite bijoti,net savo atvaizdo.

2016-03-08 17:04:54 | mokytoja

AČIŪ!

2016-03-08 11:50:02 | OK

Bravo, puikiai!

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.