Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Profesinių sąjungų kreipimasis į europarlamentarą Bronį Ropę (1)

2016 Sausio 27d.

Sausio 25 d. Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) kreipėsi į europarlamentarą Bronį Ropę dėl situacijos Lietuvos švietimo sistemoje.


LŠPS ir LŠĮPS kreipimesi teigia, kad švietimas – žmogaus teisė ir viešoji gėrybė – privalo būti tinkamai finansuojama ir prieinama visiems. Tai deklaruoja ES teisės aktai,  ES Komisijos, UNESCO rekomendacijos ir Lietuvos 2013 m. – 2020 m. Švietimo strategija. Joje įtvirtintas siekis, kad nacionalinės išlaidos švietimui, kaip BVP dalis, siektų 6 proc., kaip to reikalauja Europos Tarybos rekomendacijos.
 
Vis dėlto, reali padėtis rodo kitką: nuo 2009 m. švietimui skiriamų asignavimų dalis nuo BVP kasmet mažėja: 2014 m. buvo 4,8 proc.; 2015 m. – 4,6 proc. Ateityje, formuojant šalies biudžetą ir kuriant Lietuvos stabilumo programą, numatytas  šio sektoriaus finansavimo mažinimas tokia seka: per laikotarpį iki 2020 m. palaipsniui iki 3,9 proc.,  o iki 2040 m. – iki 3,7 proc. Tai rodo, kad ateityje švietimas neužims prioritetinės pozicijos, kaip deklaruojama Vyriausybės programoje ir kituose dokumentuose. Didžiausia BVP švietimui skirta dalis buvo 2009 m. ir siekė 7,2 proc.
 
Palyginus su ES šalių biudžeto dalimi, skirta vienam gyventojui, Lietuva patenka į žemiausią vietą. Lietuvą lenkia net Rumunija ir Bulgarija.
 
Lyginant minimalų mokytojų atlyginimą (mokamą naujai įsidarbinusiems mokytojams) žemiausias santykis tarp minimalaus metinio mokytojų atlyginimo ir BVP vienam asmeniui tarp Europos šalių Lietuvoje yra mažiausias ir sudaro tik 32,3 proc. Tai reiškia, jog nors Lietuvoje senjorų mokytojų atleidimo iš darbo programa, skatinanti vyresnio amžiaus mokytojus išeiti į pensiją, įsibėgėja, startinis atlyginimas jauniems mokytojams nėra patrauklus ir jauni profesionalai į mokyklas nesiveržia.
 
Antra nuo galo mūsų kaimynė Latvija su 39,7 proc. Baltijos valstybes lenkia ir Rumunija, kurioje šis rodiklis siekia apie 46 proc. Palyginimui net 33-ose Europos šalyse šis skaičius viršija 60 proc., o kai kuriose perkopia net 100 proc. Pavyzdžiui, Vokietijoje minimalaus mokytojų atlyginimo santykis su BVP vienam asmeniui yra apie 140 proc., Ispanijoje apie 130 proc., Portugalijoje – 135,8 proc., Danijoje apie 100 proc., Suomijoje 89 proc., Nyderlanduose 89.8 proc., JK – 84.3 proc., Švedijoje 67 proc. Net ir Estijoje šis santykis dvigubai didesnis nei Lietuvoje ir siekia 67,1 proc.
 
Lyginant maksimalų metinį mokytojų atlyginimą (didžiausią mokytojų atlyginimą išdirbus tam tikrą stažą) daugelyje šalių yra aukštesnis nei BVP vienam asmeniui. Tačiau Čekijoje (77,4 proc.), Estijoje (77,3 proc.), Slovakijoje (68.5 proc.), Lietuvoje (59.4 proc.) ir Latvijoje (41,2 proc.) net ir maksimalus mokytojų atlyginimas yra žemesnis nei BVP vienam asmeniui. Taigi Lietuva vėl tarp autsaiderių.
 
Didžiausias maksimalus mokytojų atlyginimas pagal santykį su BVP yra Kipre ir siekia 305,8 proc.. Antroje vietoje – Juodkalnija su 283,7 proc.. Toliau rikiuojasi Vokietija (apie 186 proc.), Suomija (apie 120 proc.), Danija (apie 127 proc.), Jungtinė Karalystė (143,5 proc.), Švedija (apie 96 proc.).
 
Ypač ryškūs skirtumai išryškėja palyginus realius mokytojų metinius atlyginimus. Lietuva ir čia stovi gale: mokytojų minimalus metinis atlyginimas yra vienas žemiausių tarp ES šalių ir yra vos 3774 eurai. Žemesni tik Rumunijoje (2876 eur). Netgi Latvijoje jie yra 1000 eurų didesni ir siekia 4781 eurą, o Estija lenkia gana įspūdingai – 9260 eur. Nuo 2009 m. Lietuvos mokytojų darbo užmokestis sumažėjo 37 proc.
 
Vyriausybės programos 184 punkte kalbama apie mokytoją: „laikydami  mokytoją pagrindiniu švietimo kaitos ir mokyklos tobulinimo veiksniu, atkursime mokytojo profesijos prestižą, stiprinsime mokytojo statusą visuomenėje, numatydami prevencines priemones, skirtas užkirsti kelią moraliniam ir fiziniam smurtui... sieksime objektyvios ir teisingos darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos...“. Deja, įstatyminė bazė liko tokia pati, mokinių teisės ir pareigos nesubalansuotos. Tėvų atsakomybė ir tėvų teisė palikta savieigai ir toliau sparčiai plinta smurtas, moralinis ir psichologinis teroras prieš mokytojus mokinių tarpe ir viešoje erdvėje.
 
Jau kuris laikas mokytojo profesija yra neprestižinė. Lietuvos edukologijos universitetas nesurenka studentų, o ir baigę šias studijas nesirenka darbo mokykloje dėl daugelio priežasčių: mažas atlyginimas, sunkus darbas reikalaujantis didžiulės psichologinės įtampos ir nevertinamas visuomenėje. Mokytojų karta sensta, kasmet apie 2000 mokytojų pasitraukia iš aktyvios pedagoginės veiklos dėl sveikatos, amžiaus, sumažėjusio darbo krūvio, dėl mokyklų likvidavimo. Dėl sumažėjusio darbo krūvio, mažėjant vaikų skaičiui, mokytojai priversti dirbti keliose mokyklose, kad susidarytų nors minimalus darbo krūvis.
 
Europos švietimo informacijos tinklo „Eurydice“ 2013/2014 metų ataskaitoje teigiama, kad patrauklus darbo užmokestis, galimybė užsidirbti papildomai ir geros darbo sąlygos – vienos pagrindinių priežasčių, skatinančių pasirinkti mokytojo profesiją, užtikrinančių mokytojų ir mokyklų vadovų pasitenkinimą darbu, motyvaciją ir šios profesijos prestižą.
 
Švietimo sektorius svariai prisideda prie pilietinės visuomenės augimo, gebėjimo stiprinimo ir gero valdymo, kurie yra pripažįstami, kaip pagrindiniai elementai, darantys įtaką ekonominės ir socialinės politikos įgyvendinimui, kuriant naujas darbo vietas, mažinant emigraciją, didinant darbo našumą ir kt.
 
Tenka apgailestauti, kad Lietuvos politikams ir Vyriausybei, o ypač Finansų ministerijai, šie teiginiai ir profesinių sąjungų reikalavimai, skirti švietimo sektoriui reikiamą finansavimą ir kitos rekomendacijos yra tuščias garsas. Švietimas vertinamas kaip ūkinis subjektas, kuris privalo duoti pelno ir kurti pridėtinę vertę, antraip jis nevertas prioritetinio finansavimo.
 
Toks valstybės požiūris į švietimo sektorių padarė įtaką šios srities reformų trukmei, kuri įkopė į trečią dešimtmetį. Begalinės, neaiškios trukmės ir siekio reformos ne tobulino, bet griovė šią sistemą iš vidaus, o priemonės, siekiant pagerinti ugdymo kokybę, padidinti švietimo sistemoje dirbančių prestižą buvo taikomos chaotiškai, neanalizuojant rezultatų, neatsižvelgiant į visuotiną nuomonę bei pastabas.
 
Nacionaliniu ir tarptautiniu mastu švietimo sistemai ir kiekvienai švietimo įstaigai keliami vis aukštesni kokybės standartai, vis labiau keliama profesinė mokytojų kompetencijų kartelė, nuolat didėja reikalavimai ugdymo aplinkai, aprūpinamai šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis, informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Visam tam reikia atitinkamų investicijų, todėl itin svarbu išlaikyti UNESCO rekomenduojamą ne mažesnę nei 6 proc. BVP valstybės biudžeto dalį švietimui ir paisyti Europos Tarybos rekomendacijos dėl 2013 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos, kurioje nurodyta didinti išlaidų dalį moksliniams tyrimams ir švietimui. Pastaraisiais metais gerokai smukęs švietimo biudžetas turėtų būti atkurtas ir išlaikomas pagal pažangiausios švietimo kokybės šalių praktiką.
 
LŠĮPS ir LŠPS prašo B. Ropės kreiptis į Europos Komisiją dėl situacijos Lietuvos švietimo sistemoje, kad pateiktų nuomonę, ką Lietuvos Vyriausybė turi padaryti, jog švietimas tikrai taptų prioritetine sritimi, profesinių sąjungų keliamos problemos būtų realiai sprendžiamos, o ne tik švaistomasi pažadais.
 
Taip pat prašoma inicijuoti Lietuvos europarlamentarų, Vyriausybės atstovų ir švietimo profesinių sąjungų apskrito stalo diskusiją, kurios metu būtų ieškoma būdų, kaip įtakoti šalies valdžią dėl geresnio švietimo sistemos finansavimo, užtikrinančio optimalų šio sektoriaus funkcionalumą, sukuriančio prielaidas geresnei ugdymo kokybei bei geresniam švietimo darbuotojų darbo apmokėjimui, atitinkančiam jų darbo svarbą Lietuvoje.

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2016-02-01 15:56:41 | Kris

Lietuvos edukologijos universitetas tris metus iš eilės surenka labai panašų studentų kiekį

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.