Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Švietimo būklė apverktina – profsąjungos rengiasi protesto akcijoms (1)

2015 Gegužės 21d.

Gegužės 20 d. Seime vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK), Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos (LŠĮPS) organizuota diskusija „Dėl mokinių ugdymo kokybės, veiksmingumo, pedagogų socialinių sąlygų gerinimo ir bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo“, kurioje buvo aktyviai diskutuojama, pradedant  klausimu kuo skiriasi mokinio krepšelis nuo klasės krepšelio, baigiant – kas yra vertybės.

ŠMKK pirmininkė Audronė Pitrėnienė, pasveikinusi diskusijos dalyvius, padėkojo švietimo profsąjungoms, nuolat keliančioms ugdymo kokybės klausimus ir organizuojančioms diskusiją temomis, kurios visada yra ŠMKK akiratyje. Komiteto pirmininkė įvardijo diskusijos tikslą – rasti bendrus sąlyčio taškus, sparčiai priimti sprendimus, kurie sutelktų visus švietimiečius, ir suformuluoti kreipimąsi į Vyriausybę, reikalaujant vykdyti 2012 m. priimtą Vyriausybės programą ir pateisinti visos švietimo bendruomenės lūkesčius.

Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus visuomeninis konsultantas švietimo klausimais, M. Romerio universiteto Politikos mokslų katedros profesorius Andrius Bielskis švietimo situaciją įvardijo kaip labai blogą: mokinių paruošimo lygis prastėja, bendro raštingumo lygis labai kritęs, išsimokslinę studentai išvažiuoja iš Lietuvos, - tačiau pabrėžė, kad visgi švietimas yra svarbiausias gerovės reikalas.

LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius apibendrino dabartinį mokinio krepšelio modelį ir tai, kokie buvo keliami tikslai jį įvedant. Pasak jo, galima daryti išvadą, kad mokinio krepšelis, įvestas 2001 metais, buvo reikalingas tam, kad išgelbėtų prasiskolinusias savivaldybes, tačiau per visą jo gyvavimo laiką nebuvo atliktas nė vienas tyrimas, nurodantis, kuria linkme šis finansavimo modelis eina. Jis konstatavo, kad praktiškai nė vienas, tuomet keltų uždavinių, neįgyvendintas, o nuo 2012 metų jau pradėta kalbėti apie mokinio krepšelio atsisakymą. A.Jurgelevičius diskusijos dalyvius informavo, kad yra sudaryta darbo grupė naujam bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modeliui parengti, ir tikisi, kad joje bus suderėta, kaip lėšų, skirtų ugdymo procesui, naudojimą padaryti skaidresnį. LŠPS pirmininkas taip pat akcentavo, kad švietimo bendruomenei pabodo kalbos, diskusijos ir jau reikalaujama realių veiksmų.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė, pristatydama ugdymo finansavimo modelio, taikant klasės krepšelį, principus pabrėžė, kad visada norisi, jog modelis atspindėtų realybę, būtų teisingesnis, tačiau atkreipė dėmesį, kad mokinio krepšelį pakeitus klasės krepšeliu, pinigų nuo to nepadaugės, o ir rezultato teks palaukti.

Diskusijoje dalyvavęs Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, darbo grupės naujam bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo modeliui parengti vadovas, Rimantas Vaitkus sakė, kad mokinio krepšelio metodikos įvedimas yra teisingesnis būdas, užtikrinantis, visų pirma, mokytojo garantijas. Dabar dirbančios darbo grupės užduotis – aprobuoti klasės krepšelio modelį, peržiūrėti teisės aktus ir nuo 2016 m. sausio 1 d. paruoštą klasės krepšelio modelį paleisti į 5 savivaldybes eksperimentui.  Paklaustas, ar įmanoma tikėtis didesnio švietimo finansavimo, jis patvirtino, kad jei būtų paruošta labai aiški ir konkreti programa, „proto ribose“ tikrai būtų įmanoma padidinti skiriamas lėšas.

Vilniaus Licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus manymu, kad ir kaip befinansuosi švietimo sistemą – kokybės neužtikrinsi, nes tai yra giluminiai dalykai. Jis pritarė, kad mokinių rezultatai yra prasti, ir iškėlė klausimą: ar iš tiesų mums reikia aukštesnės ugdymo kokybės? S. Jurkevičius pabrėžė, kad be nuoseklaus darbo neįmanoma pasiekti geros mokymo kokybės. Darbas yra pagrindinė vertybė mokykloje, o vertybės ateina tada, kai sistemingai dirbi. Pasak Vilniaus Licėjaus direktoriaus, privalome pareikalauti iš mokinių dirbti. 

Lietuvos edukologijos universiteto profesorius Rimantas Želvys sakė, kad jei ir toliau švietimo finansavimas bus toks, koks yra dabar, – „kaitaliok metodiką nekaitaliojęs, bet geriau nebus“. Jis apgailestavo, kad nepavyksta įkalbinti žmonių susidomėti švietimo ekonomika, todėl šios srities specialistų Lietuvoje labai trūksta.

Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentė Ramutė Mečkauskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje per daug dėmesio skiriama tyrimams ir rezultatams, o juk mokykloje vyksta gyvenimas ir formuojamas žmogus.

Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos (LMPS) pirmininkė Jūratė Voloskevičienė, kalbėdama apie pedagogų skaičiaus optimizavimo galimybes, sakė, kad pedagoginei bendruomenei visada buvo priekaištaujama dėl per didelio Lietuvos pedagogų skaičiaus ir per mažo mokinių skaičiaus tenkančio vienam mokytojui. Šį skaičių galima optimizuoti išleidžiant garbaus amžiaus pedagogus į užtarnautą poilsį jiems išmokant 6 mėnesių išeitines kompensacijas, nes per tiek metų sunkaus ir atsakingo darbo, mokytojai užsidirbo orų išėjimą.

LŠĮPS pirmininko pavaduotoja Judyta Čejauskienė, pritardama LMPS pirmininkei, sake, jog ši priemonė, kaip išankstinis pasitraukimas iš pedagoginės veiklos turint 30 metų stažą ir likus 5 metams iki pensijos, turėjo būti vykdoma kartu su švietimo tinklo reformos pradžia, tada ir rezultatas būtų akivaizdesnis, ir šiandien neturėtume tiek daug mokytojų bedarbių.

LŠPS pirmininko pavaduotojo Egidijaus Milešino pranešime buvo aptarinėjamos švietimo įstaigos darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo problemos, kurios jau išsamiai išdiskutuotos ir priimti sprendimai Premjero potvarkiu sukurtoje darbo grupėje.  Tačiau iki šios dienos ŠMM nepadarė jokių žingsnių, kad patobulintų minėtą aprašą ir bent tuo minimaliai pagerintų švietimo įstaigų darbuotojų ekonomines ir socialines sąlygas. Pranešimo pabaigoje E.Milešinas Lietuvos valdžios atstovams iškėlė retorinį klausimą: „...kaip galvojate, ar ilgai dar pedagogai tylės dantis sukandę, matydami, kad jie yra valdžios apvaginėjami? Aš dažnai kartoju, kad lietuviai labai kantri tauta, bet viskam ateina pabaiga. O po pabaigos – nauja pradžia, tik klausimas: ar tos pradžios priekyje būsite jūs...?“.

LŠĮPS pirmininkas Eugenijus Jesinas paprašė ŠMM nustoti pūsti miglą į akis apie gerą švietimo padėtį Lietuvoje ir konstatavo liūdną faktą: balandžio 29 d. Finansų ministerija pritarė Lietuvos stabilumo programai, kurioje numatoma, jog iki 2022 metų švietimo finansavimas bus sumažintas iki 3,5% nuo BVP, kas prieštarauja LR Vyriausybės programai, Europos Komisijos bei UNESCO rekomendacijoms.

LŠĮPS pirmininkas sakė, kad ugdymo rezultatai menki, mokytojai šioje reformoje nuvertinti, kaip asmenybės ir kaip darbuotojai, todėl profesinės sąjungos rengiasi rimtiems išbandymams, trumpalaikiams ir ilgalaikiams streikams, jei LR Vyriausybė skubiai nespręs švietimo klausimų iš esmės.

Diskusijos, užsitęsusios gerokai ilgiau nei planuota, pabaigoje bendru visų dalyvių sutarimu nutarta, kad bus rašomas kreipimasis į LR Vyriausybę, reikalaujant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Renginyje taip pat dalyvavo LR Prezidentės patarėja Almeda Kurienė, ŠMM viceministras Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Ramutė Minkevičienė, Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė, Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas, Lietuvos socialinių pedagogų  asociacijos direktorė Auksė Petruškevičiūtė, ŠMKK nariai.

 

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *
Komentarai:
2015-05-22 21:21:33 | taigi...

Taigi šitiek derėjosi su valdžia! Ir tik tam kad eilinį kartą pasakyt jog viskas blogai? Tiek jau seniai žinojom. Kai kolegos streikavo, tai varet ant jų, o dabar jau patiems subinė svyla? Ot tai tau...

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.