Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

 

 

Mokyklos: ar gali būti geriau? (0)

2014 Rugsėjo 12d.

Šiaulių apskrities mokyklose nenustoja mažėti nei mokinių, nei mokytojų. Tik didysis mokyklų uždarymo vajus artėja į pabaigą. Kaimo vaikus, kaip A. Smetonos laikais, mokoma sujungtose klasėse. Viename suole sėdintis pirmokas mokosi rašyti A, o ketvirtokas rašo diktantą. Mokytojų amžiaus vidurkis – per 50 metų, o jauniems mokytojams mokyklose vietos neatsiranda. Tokia yra mokyklos šiandiena. O kokia ateitis? „Kaimo mokyklose situacija geresnė nebebus niekada“, – sako patyrę pedagogai.

Vaikų yra, bet mokykla uždaryta

Šiemet Akmenės rajono Sablauskių mokykla, skaičiavusi beveik 90 savo gyvavimo metų, uždaryta. Liko tik ikimokyklinio parengimo klasė su penkiais vaikučiais. Kažin, kiek ji išsilaikys.

4–6 metukų vaikus liko ugdyti tik viena pedagogė – Marijona Pelenienė, ilgametė mokyklos direktorė, pedagogė, Sablauskių mokyklai atidavusi 36-erius metus. Ši mokykla jai – vienintelė gyvenimo darbovietė.

Prieš kelerius metus pradinė Sablauskių mokykla buvo perkelta iš 1968 metais statytos dviejų aukštų mokyklos pastato į renovuotus Kultūros namus. Mokyklos pastatas parduotas, kaimo žmonių žiniomis, Belgijos piliečiui, kuris čia žada kurti stovyklos ar turizmo veiklą.

M. Pelenienė yra ir Sablauskių bendruomenės pirmininkė. Ji turi visų kaimo gyventojų sąrašą. Kaime – apie 80 vaikų, tačiau visi lanko didesnes rajono mokyklas. Yra buvę, kai Sablauskių mokyklą lankė apie 160 vaikų.

„Kai atsirado mokinio krepšelis ir mokinių pavėžėjimas, vaikus iš kaimų mokyklų traukte ištraukė didesnės mokyklos. Nors mokykloms buvo priskirtos teritorijos, bet jų niekas nesilaikė. Vaikai renkasi mokyklas, kokias tik nori. Natūralu – miestuose, didesnėse mokyklose daugiau mokytojų, daugiau draugų, įdomiau mokytis, galimybės kitokios, todėl kaimo mokyklų situacija niekada nebebus geresnė", – ilgametę patirtį dėstė M. Pelenienė.

Po ilgametės tarnystės – bedarbio dalia

M. Pelenienės vyras Antanas Pelenis, Sablauskių mokykloje pradinių klasių mokytoju dirbo 37-erius metus. Šiemet neteko darbo.

61-erių metų inteligentas, nė karto gyvenime į pamokas neatėjęs be kostiumo ir kaklaraiščio, išgyvena dėl bedarbio dalios.

Jau pernai per keturias pradines klases Sablauskių mokykloje buvo vos 7 vaikai ir vienas pradinių klasių mokytojas – A. Pelenis. Mokytojas dirbo jungtinėje klasėje, bet jau nebegalėjo vesti pamokos atsistojęs prieš klasę. Jis su kėde keliaudavo nuo vieno mokinio suolo iki kito ir dirbdavo su kiekvienu individualiai.

Visiems buvo aišku, kad tokia mokykla nebegali egzistuoti.

„Kad mažos kaimo mokyklos pasmerktos sunykti, jau kokį dešimt pastarųjų metų matėsi“, – sakė A. Pelenis.

Mokytojas įsitikinęs, kad vaikams tikrai geriau mokytis didesnėse mokyklose, normaliose klasėse. Mokytojas matė, kad gabiems vaikams nebeliko konkurencijos. Pernai vos septynių mokinių mokyklėlėje buvo viena ypač gabi mergaitė, kuriai didesnėje mokykloje atsivers kitos galimybės tobulėti.

Mokyti turi jaunimas

„Dėl vaikų geriau, bet apie mokytojus valdžia nepagalvojo. Paliko mus likimo valiai. Man 61–eri. Man laikas būti pensijoje, bet aš dar ne pensinio amžiaus, nors mokykloje tikrai nebereikalingas“, – dalijosi nuoskauda ilgametis mokytojas A. Pelenis.

Jis bandė ieškoti Akmenės rajone pradinių klasių mokytojo darbo, bet jo tiesiog nėra.

„Visiems aišku, kad vaikai nebenori senų mokytojų, nori jaunimo, energijos, perspektyvų“, – pasakojo A. Pelenis.

Ilgametis mokytojas domėjosi, kai šiemet mokytojai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad mokytojai į pensiją, panašiai, kaip pareigūnai, būtų išleisti nuo 55-erių metų. Tačiau ministerija nepalaikė šio pedagogų prašymo.

„Jauni mokytojai turi emigruoti, o seni mokytojai priversti dirbti, nors jau nebėra įdomūs, energingi, modernūs – tokie, kokių reikia šiuolaikiniams vaikams. Taip mokyklos beviltiškai sensta, o valstybė nieko su tuo nedaro. Mokytojus tikrai reikėtų anksčiau išleisti į pensiją, ir mokykla pasikeistų“, – mano A. Pelenis.

700 tūkstančių litų – kompensacijoms

Šiemet Akmenės rajone uždaryta ne tik Sablauskių mokyklėlė, bet ir Papilės S. Daukanto gimnazijos Kairiškių skyrius, kuriame mokėsi vos keli pradinukai. Dabar Kairiškiuose liko tik priešmokyklinukų grupė. Visi Kairiškių vaikai vežiojami į Papilės gimnaziją, nors Kairiškių mokykla kažkada yra buvusi net vidurine mokykla.

Akmenės rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Vytautas Juozapavičius skaičiavo, kad per abi uždarytas mokyklas atleisti trys mokytojai.

Tačiau mokytojų rajone sumažėjo žymiai daugiau. Šiemet atleistiems rajono mokytojams apie 700 tūkstančių litų sieks išeitinių kompensacijų.

„Mūsų mokytojai išėjo su keturiasdešimt ir daugiau metų darbo stažu, kompensaciją mokame už 6 mėnesius. Vienam mokytojui gavosi 60 tūkstančių litų, kitam 70 tūkstančių litų išeitinių kompensacijų, taip ir susidaro didelės sumos“, – sakė V. Juozapavičius.

Darbo reikia jaunimui

„Vieni pensinio amžiaus pedagogai iš tiesų yra labai reikalingi mokykloms, kiti – mano, kad yra reikalingi. Esu įsitikinęs, kad su visais pensinio amžiaus mokytojais reikėtų sudaryti terminuotas darbo sutartis metams“, – sakė V. Juozapavičius.

Šiemet į Akmenės rajono mokyklas neįdarbintas nė vienas jaunas mokytojas – neturėta jiems ko pasiūlyti. Ir dirbantiems mokytojams krūviai labai sumažėjo.

„100 procentų pritarčiau, kad mokytojus reikia išleisti į pensiją nuo 55-erių metų, kaip ir buvo siūlyta. Valstybė iš to tik sutaupytų. Juk ilgai dirbantis mokytojas turi aukštą kvalifikaciją, už kurią yra mokamas žymiai didesnis atlyginimas, plius dar pensija. Jaunam mokytojui be stažo reikėtų žymiai mažiau mokėti, nei mokame pensininkui“, – skaičiavo V. Juozapavičius.

Vedėjas skaičiavo, kad universitetuose išsilavinusiems jauniems mokytojams nepasiūloma darbo, todėl jauni mokytojai emigruoja. Taip sensta ne tik mokykla, bet ir visa šalis.

„Kodėl valstybė nepateisina jaunų žmonių vilčių? Už kiekvieną jauną žmogų, kad jis liktų Lietuvoje, reikia pakovoti, jau nekalbant apie tai, kad į mokyklas būtina įlieti jauno, energingo kraujo“, – įsitikinęs vedėjas.

Mažėjimo dugnas matosi

Akmenės rajono bendrojo lavinimo mokyklose, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo apie 150 vaikų. Iš viso rajone mokinių – 2550. Artimiausiais metais mokinių gali sumažėti iki 2200.

„Greitai pasieksime dugną, kai vaikų mažėjimas stabilizuosis, nes ankstesniais metais rajone mažėdavo po 200 vaikų“, – skaičiavo vedėjas V. Juozapavičius.

Anksčiau rajone per metus gimdavo apie 500 vaikų, dabar pastaruosius aštuonerius metus – po 250 – 210 vaikų.

„2000-aisiais metais rajone turėjome 504 pirmokus. Šiemet – 183. Per keturiolika metų tris kartus sumažėjo pirmokėlių. Tačiau šiemet, pirmą kartą per keturiolika metų, turime 30 pirmokų daugiau, nei praėjusiais metais“, – skaičiavo V. Juozapavičius.

ŠIAULIAI: Dingo dar viena mokykla

Šiemet Šiauliuose nebeliko dar vienos mokyklos – Lieporių pradinė mokykla prijungta prie Gegužių progimnazijos.

„Čia bendruomenės iniciatyva. Gyventojai patys taip norėjo... Visko ten buvo...“, – sakė Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.

Per kelerius metus Šiauliuose išnyko dar keturios mokyklos: nebeliko Šventupio vidurinės, Dubijos pagrindinės, Dainų ir Aukštabalio pradinių mokyklų.

Lieporių pradinę prijungus prie Gegužių progimnazijos, V. Damskienės teigimu, didžioji dalis mokytojų perėjo dirbti į Gegužių mokyklą. „O kai kas nesutiko, per mažai krūvio, pasiėmė išeitines išmokas“, – sakė vedėja.

Kiek iš viso mokytojų mieste neteko darbo, tiksliai bus žinoma tik rugsėjo pabaigoje.

„Vidutiniškai per metus apie 40 mokytojų netekdavo darbo Šiaulių miesto mokyklose“, – skaičiavo V. Damskienė. Pernai mieste atleistiems mokytojams buvo išmokėta per 235 tūkstančius litų išeitinių kompensacijų.

Šiemet stabilizuojasi situacija: mokinių miesto mokyklose ankstesniais metais sumažėdavo per metus maždaug po tūkstantį, šiemet sumažėjo tik kiek per 300. Vedėjos teigimu, didžiausias mokinių mažėjimas šiuo metu yra gimnazijose.

Šiauliuose bendrojo lavinimo mokyklose mokosi apie 13,5 tūkstančio mokinių, iš šio skaičiaus – apie 1000 mokinių, atvažiuojančių mokytis į miestą iš Šiaulių rajono.

ŠIAULIŲ RAJONAS: Išlaikytas vidurinis lavinimas

Šiaulių rajono Bazilionų vidurinė mokykla, dėl kurios virtimo pagrindine, trūkstant vaikų, buvo daug diskutuota, nuo rugsėjo 1 dienos tapo Bazilionų mokykla – daugiafunkciu centru bei Gruzdžių gimnazijos Bazilionų skyriumi, vykdančiu vidurinio ugdymo programą.

„Bazilionams šios permainos reiškia tai, kad pavyko išlaikyti vidurinį mokslą, nes jeigu mokykla būtų tapusi tik pagrindine, keliasdešimt kilometrų spinduliu nebebūtų buvęs teikiamas vidurinis išsilavinimas“, – sakė mokyklos direktorius Rimantas Gorys.

Šiaulių rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė skaičiavo, kad rajone atleista keletas pensinio amžiaus mokytojų, daugiausia – Kuršėnų mokyklose.

Vedėjos teigimu, rajone apie 50 procentų mokytojų yra 45 – 55 metų amžiaus.

RADVILIŠKIO RAJONAS: Minus 259 vaikai

Šiuo metu Radviliškio rajono mokyklose mokosi 4953 vaikai, nors yra buvę, kai rajono mokyklas lankė ir apie 10 tūkstančių vaikų. Vien per trejus pastaruosius metus rajone sumažėjo 857 mokiniais.

Rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė skaičiuoja, kad šiemet, rugpjūčio mėnesio prognozėmis, rajono mokyklose turėjo sumažėti apie 50 vaikų, lyginant su praėjusiais metais, tačiau reali situacija liūdnesnė.

„Lyginant su praėjusiais metais turime minus 259 vaikus. Priežastys? Emigracija, vaikai renkasi nebe 12-os, o 10 klasių mokymąsi ir eina į profesines mokyklas, mažėja gimstamumas“, – vardijo vedėja G. Juodeikienė.

Šiemet Radviliškio rajone nebėra uždarytų mokyklų, viena – reorganizuota: iki šiol veikė Aukštelkų pagrindinė mokykla, o nuo šių metų rugsėjo ji tapo Radviliškio V. Kudirkos pagrindinės mokyklos Aukštelkų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriumi.

„Aukštelkų mokykloje veikė jungtinės klasės, kurios nebetenkino tėvų. Radviliškio miestas netoli, todėl pasirinktos miesto mokyklos. Miesto mokyklų trauka kaimo vaikams kasmet tik stiprėja“, – priežastį įvardijo vedėja.

Mokyklai tapus skyriumi darbo neteko 13 pedagogų ir direktorius. Tik nedidelė dalis mokytojų įsidarbino kitose mokyklose.

„Radviliškio rajono pedagoginės bendruomenės amžiaus vidurkis – per 50 metų. Jau porą metų iš eilės išeitinių kompensacijų per metus išmokame maždaug po pusę milijono litų“, – skaičiavo vedėja G. Juodeikienė.

JONIŠKIS, KELMĖ: „Tinklą grynino“ anksčiau

Joniškio rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Ingrida Mačiulienė teigė, kad šiemet rajone nebeteko uždaryti nė vienos mokyklos, nes „viskas buvo atlikta jau anksčiau“. Rajone, vedėjos teigimu, nuo 2000 metų buvo uždaroma maždaug po vieną mokyklą, kol „buvo išgrynintas tinklas“.

Šiemet rajone atleista keletas pensinio amžiaus mokytojų bei dalis darbingo amžiaus mokytojų šalių susitarimu, viena mokytoja emigravo.

Kelmės rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Sauliaus Michailovo teigimu, šiemet rajone taip pat neuždaryta nė viena mokykla, tik Lygšilio pagrindinė mokykla tapo Šaukėnų gimnazijos skyriumi.

„Mes jau susitvarkėme“, – apie anksčiau uždarytas mokyklas sakė S. Michailovas.

PAKRUOJO RAJONAS: Vidurinė susitraukė iki pagrindinės

Pakruojo rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Irena Mažulienė taip pat negali pasidžiaugti: mokinių rajone sparčiai mažėja, galutiniai rezultatai dar nesuskaičiuoti.

„Ką galima prognozuoti, jeigu šiemet rajone turime tik 170 pirmokų? Kai rajone gimsta tik apie 200 vaikų per metus, ką galima optimistinio sakyti apie mokyklos ateitį?“ – retoriškai klausė vedėja.

Šiemet Lygumų vidurinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę.

„Didelė netektis rajonui dėl ilgametes tradicijas turinčios Lygumų mokyklos, bet mokykloje nebesusikomplektavo 15–os mokinių vienuolikta klasė. Nėra vaikų – nėra ir mokyklos. Gali būti, kad atsiradus 20 ar daugiau vyresniųjų klasių mokinių, teks stengtis, kad mokykla taptų vidurine“, – aiškino situaciją I. Mažulienė.

Ji pasidžiaugė, kad nebuvo labai skausmingų mokytojų atleidimų. „Mūsų garbaus amžiaus mokytojai patys pasiprašė išeiti į pensiją“, – sakė I. Mažulienė.

Rajone mokytojų amžiaus vidurkis – per penkiasdešimt metų.

„Kai jaunam mokytojui pasakai, kad už 18 pamokų jis gaus tik apie 1000 litų į rankas, o jam dar teks į mokyklą važiuoti keliolika ar keliasdešimt kilometrų, mums pasako „ačiū“ ir atsisveikina. Todėl neretai tenka pensinio amžiaus mokytojų prašyti, kad dar keleris metus padirbtų, nes neturime pamainos“, – pasakojo I. Mažulienė.

http://www.skrastas.lt/?data=2014-09-12&rub=1065924812&id=1410450854

Rita Žadeikytė, "Šiaulių kraštas"
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.