Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Pavojų iš Rusijos suvokti lengviau nei „antišvietimo“ grėsmes (0)

2014 Birželio 16d.

Vasaros atostogas mokytojams siūloma pradėti mitingu. Pedagogų profesinės sąjungos birželio 18-ąją kviečia pareikšti protestą Vyriausybės vykdomai „antišvietimo“ politikai.

„Neįsivaizduoju, kokie kataklizmai turėtų įvykti švietimo sistemoje, kad valdžios vyrai ir moterys pagaliau atsigręžtų į jo problemas. Čia tokia sritis, kuri turi keistis pamažu, evoliucijos būdu, revoliucijos tiesiog neįmanomos“, - interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius.

- Švietimo evoliucija jau kurį laiką pažymėta neigiamu ženklu. Kur taip nusirisime?

- Aplink mus, visame pasaulyje nuolat vyksta kultūriniai, ekonominiai, socialiniai pokyčiai. Valstybėje įvyksta pokyčių, bet švietimo ir mokslo sistema į tai adekvačiais žingsniais nereaguoja. Kai nieko nedaroma arba daroma tik dėl vaizdo, viskas rieda žemyn. Menksta ir aukštojo mokslo, ir bendrojo lavinimo kokybė, finansavimas, darbo apmokėjimas ir t.t. Gavus prastus tarptautinių tyrimų arba žinių patikrinimų rezultatus iš šalies mokyklų, tik pavirkaujama ir pamėtoma idėjų, gal reikėtų daryti taip ar anaip. Tariamąja nuosaka. Kiek tenka bendrauti su ministerijų atstovais, Seimo nariais - visi tik tariamąja nuosaka tekalba.

- Turėtų, būtų, darytų kažkas kitas, bet ne mes?

- Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas dairosi į ministrą, į Vyriausybę, o ministras pirmininkas vengia net susitikti su mumis. Tiesa, vienas neformalus susitikimas vasarą buvo, visi dėvėjome šortus, tai ten buvo visko prižadėta, bet pažadai buvo lengvi, kaip ir mūsų apsirengimas...

Todėl dar kartą bandome atkreipti Vyriausybės dėmesį į švietimą, nes nuo jos iš esmės priklauso biudžeto projektas, o su juo susijusi ir finansavimo tvarka, ir mokytojų atlyginimai, ir ugdymo plano aprūpinimas pinigais. Jeigu per vasarą nepriversime Vyriausybės su mumis bendrauti, atėjus rudeniui pamatysime tokį biudžeto projektą, kur švietimui bus nurėžta dar daugiau, nei buvo karpyta iki šiol. Tada jau bus vėlu kalbėti apie bet kokį finansavimo pagerinimą, atlyginimų padidėjimą.

- Finansavimas susietas su mokinių skaičiumi, su krepšeliais. Ar siūlote šitą sistemą naikinti, o gal kažkuo papildyti?

- Nesame tokie kompetentingi, kad galėtume sukurti naują modelį - tai specialistų, ministerijų reikalas. Mes tik siūlome esminį principą - jei valstybinė mokykla veikia, ji turi gauti ir lėšų. Teigiant, kad mokinių mažėja, menksta ir finansavimas, užmirštama, kad reikalavimai švietimui, mokytojo kvalifikacijai, ugdymo proceso organizavimui nuolat didėja. Jų įgyvendinimas kainuoja, o lėšos aritmetiškai braukomos pagal mažėjantį mokinių skaičių.

Mokytojai atsisako dalies atlyginimų, kad neuždarytų mokyklų, moko vaikus tariamai būdami išėję nemokamų atostogų. O pabandyk pasakyti, kad jeigu nėra pinigų, savaitei kitai uždarykime mokyklą - visi išpūs akis: „Kaip? O ką pasakys tėvai?“ Tėvų bijo, o kad mokytojai savaitėmis dirba be atlygio, niekas nepaiso.

Kai švietimo strategai pradeda kalbėti, kad didžiausia švietimo bėda yra mažėjantis mokinių skaičius, akivaizdu, kad jie nieko daugiau nemato. Mažėjantis gimstamumas - tai demografinė problema. O švietimas turi kokybiškai mokyti tiek mokinių, kiek jų yra - milijonas ar 100 tūkst.

- Logiškai mąstant, kokybė kaip tik būtų geresnė, nes kai vaikų mažiau, kiekvienam turėtų tekti daugiau dėmesio?

- Taip. Bet statistika rodo, kad miesto mokyklose, kur daug mokinių, egzaminų rezultatai yra aukštesni. Daroma išvada - kuo daugiau mokinių mokykloje, klasėje, tuo geresnė ugdymo kokybė.

- Bet kaimo mokykloje niekada nebus tiek mokinių kaip mieste...

- Akivaizdu. Kitas dalykas, socialinė aplinka, iš kurios vaikai ateina į mokyklą, kaime ir mieste skiriasi kaip diena ir naktis. Iš tiesų kaime mokiniai dabar mato tik autobusiuko duris, gal dar ką nors pro jo langą. Ką jie pamato atvažiavę į aprūpintą miesto mokyklą, kitas klausimas, bet ar tai jiems efektyvu.

- Ar kaime mokytojai blogesni?

- Problemų yra, bet niekas nesiima jų spręsti, tik įvairių „ančių“ prisiklausome. Pavyzdžiui, kad reikia pradėti tikrinti mokytojų lietuvių kalbos žinias arba kad mokytojai vertintų vienas kito darbo kokybę. Iš principo mes nesame prieš - nėra visi mokytojai puikūs, yra ir netikusių, kuriuos reikia atleisti. Bet nieko nedaroma, kad būtų aiškiai nustatoma, kas blogai, kur reikia pasitempti. O kai tik mėtomasi kaltinimais, ir geri mokytojai pradeda nerimauti.

- Ko gero, panašiais neatsakingais pareiškimais sukuriama įtampa ir tarp mokytojų bei mokinių ir jų tėvų? Juk keista girdėti, kad vaiko negalima iškviesti prie lentos iš anksto jo neįspėjus?

- Aš jau beveik 29 metus dirbu mokykloje - dauguma tėvų nori, kad iš vaikų būtų reikalaujama, kad mokytojai rašytų pažymius, taip pat ir už drausmę, kad užduotų namų darbus ir t.t. O tos visos naujovės - neskirti namų darbų, nerašyti pažymių, pro pirštus žiūrėti į vaiko išsidirbinėjimus, nes jis esą dėl kažko stresuoja... Garsiausiai apie tai kalba ne tėvai, o įvairios vaiko teisių gynimo organizacijos. Jos kuria tokią informacinę erdvę, turėdamos aiškų interesą - kuo daugiau tikrai ar tariamai nuskriaustų, engiamų ir nelaimingų vaikų, tuo daugiau joms darbo.

- Kodėl, manote, ignoruojami profesinių sąjungų reikalavimai?

- Gal čia mūsų pačių kaltė, kad turime mažai narių, esame susiskaldę, ir gali pasirodyti, kad tai kelių organizacijų nuomonė, o mokytojai visi patenkinti esama padėtimi. Todėl mažai teturime svertų priversti išgirsti mūsų argumentus.

Bet kiek tenka bendrauti su politikais, ir buvusiais, ir dabartiniais valdančiaisiais, akivaizdu, kad jiems švietimas mažai terūpi. Juk matyti, kada politikui tikrai rūpi, pavyzdžiui, homoseksualų problema ar užsienio politika, žemės pardavimas - jie yra įsigilinę, turi argumentus. O švietimo klausimais visi „plaukioja“, svariausias kriterijus - „mano vaikas lankė vieną ar kitą mokyklą“, pagal tai ir vertina, su retomis išimtimis. Abejingumas kyla iš nesuvokimo. Rusijos grėsmę suvokti labai lengva - jei rusas, tai jau pavojus, o švietimo problemoms spręsti reikia ir intelekto, ir nuovokos, ir įsigilinimo.

- O patys mokytojai ko bijo?

- Ko jiems bijoti, nežinau. Užsidėk kepurę ir eik į mitingą - negi ten visus dalyvaujančius surašys, kas ir iš kur? Manau, kad gausiau susiburti trukdo arba nusivylimas, arba noras pažarstyti pelenus svetimomis rankomis, kas būdinga visiems lietuviams.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/pavoju_is_rusijos_suvokti_lengviau_nei_antisvietimo_gresmes/

Alia ZINKUVIENĖ, „Respublikos“ žurnalistė
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.