Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

Europos Komisija susirūpino per mažu Lietuvos švietimo finansavimu (0)

2014 Gegužės 16d.
Gegužės 15 d. vykusiame Europos profesinių sąjungų konfederacijos mokymosi visą gyvenimą komiteto posėdyje buvo svarstomi klausimai, susiję su ES šalių galimybėmis pasiekti tikslus, kurie yra numatyti „Europa  2020“ ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) strategijose. 

„Europa 2020“ – tai Europos Sąjungos dešimties metų ekonomikos augimo strategija. Ja siekiama ne tik įveikti daugelyje valstybių narių tebesitęsiančią ekonomikos krizę, bet ir šalinti ES augimo modelio trūkumus bei sudaryti sąlygas kitokiam – pažangesniam, tvaresniam ir labiau integraciniam – augimui. 

Tam strategijoje iškelti penki pagrindiniai tikslai, kuriuos ES turi pasiekti iki dešimtmečio pabaigos. Jie skirti tokioms sritimis kaip užimtumas, švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos, socialinė įtrauktis ir skurdo mažinimas bei klimato kaita ir energetika. 

Nuo gegužės 4 d. Europoje prasidėjo konsultacijos, kurių metu kiekvienas gali pareikšti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl „Europa 2020“ ir „ET 2020“ strategijų įgyvendinimo ir tobulinimo. 

Posėdyje dalyvavęs Europos Komisijos švietimo ir kultūros generalinio direktorato vadovo pavaduotojas Ksavieras Prats Mone (Xavier Prats Mone) turėjo galimybę susipažinti su socialinių partnerių – profesinių sąjungų nuomonėmis dėl pagrindinės Europos strategijos  „Europa 2020“ įgyvendinimo galimybių. 

Dauguma ES profesinių sąjungų atstovų buvo gana skeptiškai nusiteikę dėl savo šalių galimybių – „ET 2020“ rodyklės šiuo metu atrodo sunkiai pasiekiamos.  Lietuvos situacija šiame kontekste yra viena pesimistiškiausių – ikimokyklinio ugdymo sektorius prastai išvystytas, mokyklas paliekančių vaikų skaičius ne tik kad nemažėja, bet ir didėja, suaugusiųjų įtraukimas į švietimą ir mokymus – prasčiausias Europos Sąjungoje. 

Diskutuojant apie lėto progreso, o kai kuriais atvejais, ir regreso priežastis, buvo kalbama ir apie nepakankamą ir neracionalų švietimo sektoriaus finansavimą. Europos Komisijos atstovas buvo ypač nemaloniai nustebintas iš Lietuvos atstovų sužinojęs, kad Lietuvoje realiai švietimui yra skiriama tik 4,3 procento nacionalinio BVP, o su ES finansavimu tai sudaro 4,7 procento. Be to, Lietuvos konvergencijos 2014 m. programoje yra užprogramuotas mažėjantis švietimo finansavimas, nors dabartinė Vyriausybė ne tik įvardija savo programoje švietimą prioritetu, bet ir prisiima daugybę įsipareigojimų Europos lygmeniu.

Ksavieras Prats Mone išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos situacijos, nes šiuo atveju Lietuvos Vyriausybė elgiasi labai neatsakingai ir ilgalaikėje perspektyvoje beveik užprogramuoja visą šalį nesėkmei, kadangi būtent nuo švietimo pirmiausiai priklauso ekonomikos augimas ir produktyvumas,  kurie ir sudaro ES strategijos pagrindą.  

Tokius Vyriausybės žingsnius galima paaiškinti tik trumparegiškumu, susijusiu su negebėjimu matyti toliau nei apima kadencijos ribos – po mūsų nors tvanas. Tačiau profesinės sąjungos su tokia situacija tikrai nesitaikstys ir sieks priversti politikus vykdyti atsakingą švietimo finansavimo politiką, kuri užtikrins šalies klestėjimą ir visų jos žmonių gerovę. 
Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.