Lt EN
Telefonas kontaktams: +370 5 2130252
LIETUVOS ŠVIETIMO IR MOKSLO PROFESINĖ SĄJUNGA
www.lsmpsf.lt

LŠPS konferencijos dalyviai siūlo stiprinti socialinį dialogą kovoje su mokyklos nebaigimu (0)

2013 Lapkričio 13d.

Spalio 3 – 4 dienomis Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, padedant ETUCE (Europos švietimo profesinių sąjungų komitetas) ir remiant Europos Komisijai, organizavo tarptautinę pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai statusą turinčią konferenciją „Profesinių sąjungų vaidmuo sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, modernizuojant mokyklas ir mokymą“.


Konferencijoje buvo aptarta, kaip vyksta socialinis dialogas švietimo sektoriuje sprendžiant mokyklos nebaigimo problemą, modernizuojant mokyklas ir mokymą bei socialinių partnerių vaidmuo įgyvendinant Europos ir regioninę švietimo politiką, siekiant sėkmingiau kovoti su mokyklos nebaigimo problema. Dalyviai – socialiniai partneriai, daugiausiai iš Rytų Europos, šalies švietimo politikos formuotojai (LR ŠMM, LR Seimo, Europos Komisijos ir kt. atstovai) – diskutavo apie socialinio dialogo švietimo sektoriuje svarbą ir jo įtaką Rytų Europos ekonomikos augimui.


Apskritojo stalo diskusijoje „Kovoje su mokyklos nebaigimu – veiksmingas socialinis dialogas, siekiant sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių“ ir kitose diskusijose buvo kalbama apie tai, kad švietimo sistemos formuotojai, politikai turi glaudžiai bendradarbiauti su socialiniais partneriais. Praktika rodo, kad reformuojant ar reguliuojant švietimo politiką, būtina įtraukti mokytojų atstovus, nes tik tada tokios politikos įgyvendinimas bus veiksmingas.  


Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į statistiką, jog visose šalyse daugėja vaikų ir mokinių, turinčių specialiųjų poreikių (disleksija, klausos problemos ir kt.), kuriems reikia specialios pagalbos ir priemonių, skiriant tam papildomų lėšų. Šiuo metu Lietuvoje ne visos bendrojo ugdymo įstaigos yra pasirengusios kokybiškai ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, ypač turinčius didelių sutrikimų. To priežastys yra kelios: stinga lėšų, visuomenė nepasirengusi priimti kitokius vaikus, trūksta informacijos tėvams, pedagogai nepakankamai pasirengę dirbti integruotoje grupėje ar klasėje.


Tai susiję ir su nepakankamu dėmesiu  profesiniam mokytojų tobulinimuisi – „Tallis“ tyrimai rodo, jog mokytojų netenkina suteikiamų mokymų pasiūla, kadangi daugiausiai siūlomi mokymai temomis, kurios nėra jiems aktualios, o kas tikrai aktualu – beveik nesiūloma. Mokykloms reikia lankstesnio mokytojų tęstinio profesinio mokymo finansavimo modelio. Siekiant suteikti mokytojams naudingus mokymus, kompetencijų ir žinių poreikiai turi būti aiškiai nustatyti ir aptarti su mokytojais ir kitais darbuotojais mokyklos profesinėje sąjungoje. Todėl mokyklos turi ne tik reikalauti daugiau laisvių, bet ir stiprinti profesines sąjungas.


Dalyviai taip pat pažymėjo, jog daugelyje šalių pastebimas mokytojų profesijos prestižo sumažėjimas. Tai nebūtinai susiję su darbo užmokesčiu, bet gali būti menkesnio įvaizdžio priežastis. Statistika rodo, kad gabus jaunimas nesirenka mokytojo profesijos stodami į aukštąsias mokyklas, o dauguma pedagoginių studijų studentų vėliau nesirenka mokytojo ar socialinio pedagogo darbo.


Kitas tarptautinės konferencijos diskusijų aspektas – naujų technologijų, metusių iššūkį mokyklai, kaip žinių šventovei, atėjimas į mokymo pasaulį. Dalyviai diskutavo apie tai, jog informacinės technologijos mokykloje gali būti naudingos, bet taip pat gali tapti ir problema. Jauni mokytojai gali būti puikiai susipažinę su informacinių komunikacijų technologijų (IKT) mokymo metodais ir juos veiksmingai taikyti, bet vyresnio amžiaus pedagogai yra mažiau tam pasirengę. Mokiniai, išnaudojantys naujųjų technologijų teikiamus privalumus, staiga pasijuto pranašesni už savo mokytojus, o tai irgi kartais menkina mokytojų prestižą. Kita vertus, technologijų naudojimas priklauso nuo siekiamų mokymo tikslų – kartais IKT gali būti išsiblaškymo arba atsiskyrimo nuo bendraklasių priežastimi ir tik skatinti fragmentišką ir trumpalaikį dėmesį dalykui, be jokio tikslinio mokymosi rezultato.


Buvo nemažai diskutuojama ir apie distancinį mokymą, kuris vis labiau populiarėja pasaulyje. Dalyviai akcentavo, jog socialiniai mokinių gebėjimai yra labai svarbūs, o mokymosi bendradarbiaujant metodų taikymas ugdymo procese skatina teigiamą mokinių socialinio statuso, savigarbos pokytį, tarpusavio santykių pasikeitimą. Taigi, fizinis, o ne virtualus mokymas, kur mokiniai ir mokytojai susirinks (mokykloje ar klasėje ) yra labai svarbus ugdant asmenybę.


Kaip viena aktualiausių problemų buvo paminėta demografinė – emigracijos, gimstamumo mažėjimo, mokytojų senėjimo problema. Mes turime pritraukti daugiau ir geresnių jaunesnių mokytojų, o vyresniems suteikti tinkamas sąlygas garbingai senatvei – tam reikia aiškios ir efektyvios valstybinės politikos bei profesinės sąjungos palaikymo. Europos šalyse mokytojo profesija yra populiaresnė tarp moterų. Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose mokytojo profesija yra bene labiausiai „moteriška“.


Į švietimo sistemą reikia pažvelgti tiek iš mokymo (pedagogikos), tiek ir socialinės pusės. Vaikai, kuriems gresia pavojus papildyti nebaigusių asmenų sąrašus dažnai turi socialinių/šeimos problemų. Šių problemų sprendimas gali būti mokytojų darbo dalimi (pvz. vizitai į namus, susitikimai su tėvais) arba specialisto, pvz. socialinio pedagogo, socialinio darbuotojo pareiga. Tačiau bet kuriuo atveju, tai turi būti tinkamai finansuojama ir darbuotojams turi būti sudarytos visos sąlygos tinkamai atlikti šį nelengvą darbą, suteikiant tokiems mokiniams specializuotą pagalbą ir mokymą.


Dažnai trūksta koordinavimo tarp atsakingų už tai institucijų, pavyzdžiui mokyklos, policijos, savivaldybės, socialinių įstaigų  ir t. t. Taigi, visi turime dirbti kartu. Vokietijos sistema „Švietimo tinklai“, kurioje institucijos, atliekančios skirtingas funkcijas yra vienos grandinės dalys ir kartu sprendžia tokias problemas, galėtų būti geras integruoto požiūrio modelis, norint išspręsti mokyklų nebaigusių asmenų problemą.


Socialiniai partneriai, politikai ir ekspertai konferencijoje ne tik dalijosi savo patirtimi su kitais, bet ir teikė siūlymus bei praktines rekomendacijas, sprendžiant aukščiau išvardintas problemas. Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurią pateikė ES Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos Vyriausybės atstovams ir Europos Komisijai.  

Konferencijos rezoliucija

Pasidalinti:
Rašyti komentarą:
Vardas: *
El.paštas: *
Patvirtinimo kodas: *

Kol kas komentarų nėra

«Atgal
Naujienų prenumerata
Įveskite savo el. pašto adresą:
Lietuvos švietimo ir mokslo
profesinė sąjunga

Adresas: J. Jasinskio 9 – 413
LT - 01112 Vilnius, Lietuva
Tel./Faksas: + 370 5 2130252
El. paštas: info@svietimoprofsajunga.lt

Sprendimas:Infoluitai
© 2012 LŠMPSF. Visos teisės saugomos. Privatumo politika.